Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Miestas ar kaimas – šeimų poreikiai tie patys. Ką ir kodėl svarbu daryti?

Mūsų šalyje ne tik gimstamumas mažėja. Blogiausia tai, kad miršta dvigubai daugiau gyventojų nei gimsta, vadinasi, gyventojų kaita turi labai neigiamą santykį. Štai dėl ko ir įvairių ekspertų prognozės mums negailestingos. Skaičiuojama, kad 2030 m. Lietuvoje gali gyventi tik 2,4 milijono gyventojų.

Dar viena tendencija yra ta, kad miestuose gyventojų skaičius auga dažniausiai mažesnių savivaldybių sąskaita. Dėl to regionai traukiasi ir nyksta. Dar blogiau, kai dėl apskritai blogėjančių gyvenimo sąlygų, siaurėjančių galimybių žmonėms dirbti ir užsidirbti ieškodami geresnio gyvenimo jie ieško laimės svetur. Ši tendencija ir kelias į šalies nykimą Darbo partijos netenkina, todėl mes turime viziją, kaip išlaikyti miestus ir regionus Lietuvoje gyvybingus.

Kad neigiamos šalies tendencijos keistųsi, svarbu išsiaiškinti, kas gi lemia tokius žmonių pasirinkimus ir ką daryti, kad lietuviai norėtų gyventi savo Tėvynėje. Nors dažniausiai gimstamumą lemia tarpusavio ryšiai, tačiau tikrai didelę įtaką pasiryžimui susilaukti vaikų turi socialinės bei ekonominės sąlygos, kaip būstas, stabilumas darbo rinkoje, orus darbo užmokestis, tačiau ne tik. Pastarųjų metų apklausos parodė, kad jauni tėvai, planuodami šeimos pagausėjimą, daug dėmesio skiria lanksčioms darbo sąlygoms ir įvairioms paslaugoms, tokioms kaip švietimas, socialinė pagalba, užimtumas, kokybiškas užimtumas ir laisvalaikis.

Dar daugiau, pandemija sukūrė sąlygas plisti nuotolinio darbo galimybėms, todėl nebe taip svarbu, iš kurio šalies miestelio darbuotis. Pastebėta tendencija, kad ieškoma ne tik miestietiško gyvenimo galimybių, tačiau atsižvelgiama į siūlomą kokybę, natūralią aplinką, todėl ir mažesnės savivaldybės po truputį gali konkuruoti su didžiaisiais miestais. Vis dėlto įvairios apklausos, pavyzdžiui, LR SADM užsakymu 2021 m. atlikta „Paslaugų šeimoms prieinamumo analizė“ parodė, kad nesvarbu, ar mieste, ar kaime, šeimų poreikiai išlieka tie patys.

Visos šeimos, siekdamos oriai gyventi ir uždirbti, kartu nori gauti kokybiškas medicinos, švietimo, socialines paslaugas, turiningai leisti laisvalaikį. Ir nors atrodytų, kad ekonominė situacija daugiausia priklauso nuo centrinės valdžios, bet patogų gyvenimą ne retai lemia vietos valdžios sprendimai. Todėl vienas svarbiausių Lietuvos politikų uždavinių – sudaryti visas sąlygas jauniems žmonėms kurtis, dirbti ir užsidirbti Lietuvoje, oriai ir kokybiškai gyventi ir miestuose, ir mažesnėse savivaldybėse.

Medicinos paslaugos

Viena prasčiausiai vertinamų sričių Lietuvoje yra medicininių paslaugų prieinamumas. Šiuo metu Vyriausybės vykdoma regionuose įsikūrusių ligoninių, poliklinikų naikinimo politika, medicinos paslaugų koncentravimas tik didžiuosiuose miestuose yra itin nepalankiai vertinami šalies gyventojų. Darbo partijos nuomone, kiekvienoje savivaldybėje turi būti prieinamos svarbiausios žmonėms medicininės paslaugos, privalo išlikti tokios grandys kaip šeimos gydytojai, dienos chirurgija, dantų gydymo paslaugos arčiausiai namų, taip pat nuolat užtikrinamos bent vizituojančių aukštesnio lygio gydytojų konsultacijos. Šalia to privaloma stiprinti greitosios medicininės pagalbos grandį, nes kitu atveju turėsime perteklinių mirčių dėl laiku nesuteiktos pagalbos.

Švietimo ir ugdymo paslaugos

Jokios mokyklos ar darželiai gerai neveiks be kvalifikuotų, motyvuotų pedagogų, todėl turime dėti visas pastangas pedagogų darbo sąlygoms gerinti: užtikrinti pavėžėjimą, viso darbo krūvio sudarymą, papildomų išmokų skyrimą. Vaikams, patiriantiems mokymosi sunkumų, privalome užtikrinti nemokamą valstybinių korepetitorių pagalbą. Kartu svarbu plėsti įvairios popamokinės, būrelių veiklos prieinamumą kiekvienam vaikui, visos dienos mokyklos modelio įgyvendinimą ir optimalaus tinklo palaikymą kiekvienoje savivaldybėje. O didžiuosiuose miestuose privalu dėmesį skirti ir ugdymo įstaigų atnaujinimui bei statybai.

Būstas

Neretai jaunoms šeimoms sudėtinga įsigyti ar išsinuomoti būstą, todėl efektyvi savivaldybės pagalba ir prisidėjimas yra labai reikalingas. Taigi svarbu būtų plėtoti didesnę dalinę paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti savivaldybėse, taip pat išbandyti pilotinį projektą dėl municipalinio būsto statybos, taip skatinant kokybišką ir tvarią būsto plėtrą ten, kur jos reikia. Tokie projektai būtų itin aktualūs ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, kur naujų būstų plėtra beveik nevyksta.

Turiningas laisvalaikis

Vienas svarbiausių šeimų su vaikais poreikių yra įvairus, kokybiškas laisvalaikis. Todėl privalu tolygiai vystyti infrastruktūros įvairaus amžiaus grupėms skirtų žaidimų ir sporto aikštelių, pasivaikščiojimo, pasivažinėjimo bei kito aktyvaus laisvalaikio užsiėmimams poreikį visoje Lietuvoje. Iki šiol visiškai menkai išnaudojamos PPP projektų galimybės, kurios leistų baseinams, naujiems sporto, kultūros kompleksams atsiverti ne tik miestuose, bet ir regionuose.

Vietoje apibendrinimo

Turbūt kritikai pasakytų, kad, jei nebus darbo vietų, jaunoms šeimoms nereikės ir šių paslaugų. Tačiau toks mąstymas yra klaidingas. Jei bus sudarytos palankios sąlygos gyventi ir gauti įvairias paslaugas visose savivaldybėse, tada jauni specialistai turės galimybes rinktis, ar gyventi ir dirbti miestuose, ar grįžti į regionus. Kai pritrauksime specialistų, tada ir verslas norės investuoti, matydamas darbo jėgos potencialo augimą. Juk pirmas investuotojų klausimas būna ne apie žemę, infrastruktūrą ar susisiekimą, o apie žmones. Ar čia yra ir bus žmonių?

Šiandieninė Vyriausybė, naikindama regionuose švietimo, medicinos paslaugas, deklaruoja norą, kad jauni specialistai grįžtų į mažesnes savivaldybes gyventi, tačiau be būtinojo gyvenimo paslaugų paketo stebuklo tikėtis neverta. Taigi šių dienų centrinės valdžios priimamų sprendimų ir savivaldos rinkimų kontekste mūsų visų politikų vienas svarbiausių darbų būtų suprasti ir siekti, kad visos reikalingos paslaugos būtų plėtojamos tiek miestuose, tiek mažesnėse savivaldybėse, kad visoje Lietuvoje norėtų kurtis, gyventi ir dirbti jaunos šeimos. Kitu atveju, turėsime tik stiprėjančią atskirtį, brangiai kainuojančias viešąsias paslaugas menkai apgyvendintuose regionuose, smarkiai perpildytas socialines, medicinos, švietimo įstaigas ir sunkiai prieinamas jų paslaugas miestuose bei labai netolygiai besivystančią Lietuvą.