Kodėl šie žmonės mirs? Galima išsamiai ir labai moksliškai analizuoti rūkymo sukeltas sveikatos problemas, o galima atsakyti ir labai paprastai – mirs, nes kažkada pradėjo rūkyti. Pradėjo, nors pirmoji cigaretė niekam nebuvo maloni, bet ją rūkantis galėjo pasijusti suaugęs, galėjo pasijusti priklausąs grupei, galėjo pasijusti darąs kažką šaunaus. Kitaip sakant, jis ar ji buvo paveikti tabako reklamos.
Tokios reklamos žala akivaizdi. Todėl modernios šalys draudžia tabako gaminių reklamą spaudoje, TV programose išnyko šauniai rūkantis kaubojus (kuris, beje, irgi mirė nuo rūkymo).
Šiandien tabaką galima reklamuoti tik pardavimo vietose, todėl tabako monopolijos cigarečių pakuotėms skiria ypatingą dėmesį, siekia, kad jos pritrauktų vartotoją ir tai daro pakankamai įtaigiai. Antai Norvegijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad jauni rūkaliai mano, jog cigarečių pakelio dizainas yra jų, kaip rūkalių, tapatybės dalis, cigarečių pakelį jie vertina kaip aksesuarą – kaip būdą išreikšti save.
„Baltasis“ pakelis mažiau patrauklus
Pakelio patrauklumo svarbą naujiems vartotojams pritraukti gerai supranta ir tabako reklamuotojai ir kovotojai už visuomenės laimę bei sveikatą. Jei atsirastų unifikuotas „baltas“ pakelis su vienodo dydžio, spalvos, šrifto užrašais, tabako reklama ant pakuočių, kuri pirmiausia nukreipta į vaikus ir paauglius, taptų neveiksminga. O Lietuvos paauglių apsauga nuo įtraukimo į rūkymą tikrai aktuali, nes rūkančių paauglių gausėja, nes Lietuva Europoje nukrito iš pirmos vietos pagal nerūkančių mergaičių skaičių į penkioliktą ir iš trečios pagal nerūkančių berniukų skaičių – į trisdešimt trečią.
Įvedus tokią pakuotę tabako gaminiai būtų gaminami tik jau esamai paklausai patenkinti. Tiems, kurie rūko, nelabai svarbu, kaip tabako gaminiai yra supakuoti.
Anglijoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje atlikti eksperimentai siekiant nustatyti „baltojo“ pakelio veiksmingumą įrodė, kad įvedus tokį pakelį galima: sumažinti prekės patrauklumą jauniems žmonėms, padidinti perspėjimų veiksmingumą bei įsiminimą. Taip pat nustatyta, kad „baltas“ pakelis išmatuojamai mažina teigiamus lūkesčius šio kenksmingo produkto atžvilgiu. Be to, sociologinės apklausos patvirtino, kad vartojantys cigaretes „baltame“ pakelyje įvertinti kaip mažiau madingi, ne tokie jaunatviški ir mažiau linkę pramogauti.
Taigi tyrimai patvirtino – „baltas“ pakelis mažiau patrauklus, o ant jo pateikti perspėjimai dėl rūkymo žalos labiau patraukia dėmesį ir yra geriau įsimenami. Todėl „baltajį“ tabako produktų pakelį vienbalsiai rekomendavo daugiau kaip 160 Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos dalyvių. Ją, beje, yra pasirašiusi ir Lietuva. O Konvencijos 11 straipsnis įpareigoja šalis užtikrinti, kad tabako gaminio pakuotė ir etiketė neskatintų tabako gaminio pardavimo.
Buvau pateikęs įstatyminį siūlymą įvesti „baltajį“ pakelį Lietuvoje. Tačiau nepaisant akivaizdžios „baltojo“ pakelio naudos, jo įvedimas buvo blokuotas išvedžiojimais apie autorinių teisų pažeidimą (atseit, nukentės prekės ženklo kūrėjai, pakelio dizaineriai), ir Lietuvos Seimas balsavo prieš „baltojo“ pakelio įvedimą.
Vienas iš įdomesnių argumentų „prieš“ buvo tas, kad pasaulyje taip niekas nedaro. (Šiaip samprotavusieji kažkodėl manė, kad Lietuva privalo tik kopijuoti kitas šalis ir negali nieko pasiūlyti pati.) Praėjus dviem savaitėm po Seimo nenoro būti pirmiems, Australijos parlamentas priėmė sprendimą įvesti „baltąjį“ pakelį.
Daugiau vietos įspėjimams
Tabako monopolijų interesams atstovaujančių teisininkų išvedžiojimus sunku paneigti, ypač jei juos paremia pinigai (šiuo atveju – dideli pinigai). Kita vertus, galima pripažinti, kad šie teisininkai sugebėtų įvelti Lietuvą į ilgus ginčus dėl teisės ginti savo piliečių sveikatą ir teisės nevaržomai reklamuoti. Todėl pateikiau naują siūlymą, kurio esmė skirti bent 80 proc. cigarečių pakelio ploto rūkymo žalos reklamai. Panašus įstatymas veikia Kanadoje.
Tai irgi būtų veiksmingas būdas mažinti naujų rūkalių skaičių.
Suprantama, kad, norintieji, jog mirštančius nuo rūkymo pakeistų kiti rūkaliai, sujudo. Seimo nariai gauna jų laiškus agituojančius už rūkymo reklamą.
Įdomiausia, kad netgi pasisakantys „prieš“ pripažįsta mano siūlymo veiksmingumą. Antai tabako fabrikuose veikiančios profsąjungos vadovė rašo, kad „siūlymas sumažins darbo vietų skaičių.“ Akivaizdu, kad jų sumažėtų, jei sumažėtų poreikis prekei ir jos nebereikėtų tiek daug gaminti.
LLRI (Lietuvos laukinės rinkos institutas) rašo, kad „pakuočių suvienodinimas reikalaujant 80 proc. didžiausio pakuotės paviršiaus uždengti sveikatos perspėjimais turėtų įtakos tabako gaminių pardavimui“ ir virkauja, jog gamintojai patirs žalą. Suprantama, kokią – sumažės vartojimas. Gal net ir kontrabanda, nes tektų Lietuvai gaminti kitokias pakuotes, o tai kontrabandininkams menkai apsimokėtų.
Artimu laiku dėl mano siūlymo apsispręs Vyriausybė ir balsuos Seimas. Išties įdomu, kas persvers: laimingesnės visuomenės, saugančios ir vertinančios savo piliečių sveikatą ir gyvenimą idėja ar tradicinės ekonomikos siekis užsidirbti iš bet ko, pavyzdžiui, užsidirbti iš laidotuvių.