aA
Visi sekame naujienas apie koronaviruso plitimą, eigą ir gydymo eigą. Su nerimu skaitome apie trūkstamus reagentus, negaunančius apsaugos priemonių medikus, karantino nesilaikančius keliautojus. Kiekvienas galvojame apie savo artimuosius ir kas jų laukia.
Gintarė Skaistė
Gintarė Skaistė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tačiau tuo pačiu jau šiek tiek kitokį nerimą kelia klausimas: o kas bus po COVID-19? Akivaizdu, kad dėl karantino turėsime globalią recesiją, tačiau klausimas, ar po viruso sutramdymo mus supęs pasaulis bus toks pats?

Net išankstiniai įvertinimai kelia didelį nerimą. Tarptautinės darbo organizacijos vertinimu, COVID-19 sunaikins iki 25 milijonų darbo vietų. Tai daugiau nei per 2008 metų finansų krizę. Remiantis Jungtinių Tautų konferencija prekybos ir vystymo klausimais (UNCTAD), 2020 m. pasaulinei ekonomikai tai greičiausiai kainuos nuo 1 trilijono iki 2 trilijonų Amerikos dolerių.

Daugelis ekonomistų sako – ši ekonominė krizė kitokia. Ji sąlygota ne pasiūlos ir paklausos iškraipymų, bet sveikatą saugančių ribojimų ir žmogiškos baimės. Jei po karantino valdžios nustatyti ribojimai išnyks, tai žmonių baimė užtruks ilgėliau. Todėl ekonomikos skatinimas negali tiesiogiai susivesti į papildomus pinigus rinkoje. Jei žmonių pasitikėjimas saugiu vartojimu neatsigaus, iš recesijos kelias bus itin akmenuotas.

Kiekvienas stiprus sukrėtimas po savęs palieka pamokas, kurias reikia išmokti. Tarkim 2008 metų finansinė krizė turėjo ženklių pasekmių paskolų reguliavimui, o Rugsėjo 11-osios teroro aktai pasiliko mūsų tarpe griežtais ribojimais keliaujantiems lėktuvu. Ką po savęs paliks COVID-19 pandemija pamatysime vėliau, galime tik bandyti prognozuoti ir po truputį tam ruoštis.

Išskirsiu kelis galimus pakeitimus:

1. Išaugs elektroninė prekyba. Daugelis iš mūsų karantino metu prekes užsisakome internetu. Nes taip greičiau, pigiau ir, svarbiausia, saugiau. Viruso plitimo metu pavojinga kvėpuoti šalia kitų žmonių ar net liesti daiktus atvirose erdvėse. Todėl liekame namie.

Manau, bent daliai žmonių šis įprotis išliks ir pasibaigus karantinui. Jie sau užduos klausimą: kodėl aš turiu kažkur eiti ir pirkti, jei galiu išvengti kontakto pirkdamas online.

Šie nauji įpročiai nulems persislinkimą tarp pardavimo formų. Vietoje fizinių parduotuvių ar didelių prekybos centrų pradės plėstis internetinė prekyba ir maisto pristatymas į namus. Tai viena iš atsiveriančių galimybių krizės paveiktiems sektoriams: restoranams, kavinėms, kosmetikos ar drabužių parduotuvėms. Galbūt netgi ne įmonėms, o jų darbuotojams. Jau šiandien matome papildomų darbuotojų poreikį prekių pristatyme, todėl tai niša ir naujiems verslams. Manau, valstybė turėtų pagelbėti šiems pokyčiams verslui suteikdama galimybę supaprastinta forma gauti leidimus bei paskolų garantijas, o žmonėms – perkvalifikavimą ir mokymus.

Deja, nesenas viešojoje erdvėje nuskambėjęs pavyzdys rodo, jog valdžia vis dar pasimetusi ir apie perspektyvą menkai galvoja. Alytuje du jaunuoliai norėjo gauti leidimą prekių pristatymui į namus karantino metu, bet pasirodė, jog nauji leidimai tokiai veiklai karantino metu tiesiog neišduodami. Ar ne kvaila?

2. Išaugs nuotolinio darbo apimtys ir aš kalbu ne tik apie biuro darbą. Lengviausiai prie pokyčių prisitaiko kompiuteriu dirbantys darbuotojai: buhalteriai, vadybininkai, viešojo sektoriaus specialistai. Daugelis jų pokyčius vertina netgi teigiamai – nereikia anksti keltis ir stovėti kamštyje, gal tik interneto plano namie rimtesnio reikia. O begaliniai pasitarimai su regionų kolegomis, ko gero, net konstruktyvesni kai vyksta interneto programėlių pagalba, o ne gyvai. Ir ant kavos sutaupai.

Tokiems darbuotojams bus reikalingos naujos programėlės, kai kurios gal net specifiškai orientuotos į vienos ar kitos konkrečios įmonės veiklą. Tai galimybė pasireikšti mūsų startuoliams. O kartu tai liūdnos naujienos mūsų verslo centrams ir besiverčiantiems patalpų nuoma. Jų reikės mažiau.

Tačiau pokyčiai ateina ne tik į ofisinių darbuotojų kiemą. COVID-19 grėsmėje daugelis gydytojų konsultacijas vykdo ir vaistus išrašo nuotoliniu būdu. Tai viena iš dažniausiai aptariamų paslaugų, kurios tikrai turi perspektyvų būti teikiamos nuotoliniu būdu.

Akivaizdu, jei ne mūsų valdininkų stulbinantis negebėjimas sklandžiai įgyvendinti projektą E-sveikata, jau šiandien turėtume daug didesnę sveikatos paslaugų dalį teikiamą nuotoliniu būdu. Tai padėtų sutaupyti laiko: tiek pacientų, tiek gydytojų. Taip pat, sumažintume užsikrėtimo riziką vizito metu. Manau, telemedicina yra viena iš sparčiausiai augsiančių paslaugų sričių po karantino.

Šalia pokyčių medicinoje, keičiasi ir švietimas. Daugelis darželių, mokyklų, universitetų vykdo mokymą nuotoliniu būdu. Atrodo ir programėlės komunikacijai sukurtos, ir praktika šiokia tokia buvo. Bet pamokos kol kas vyksta chaotiškai ir lyg netyčia. Visgi, manau, tai laikina.

Pasaulyje dauguma universitetų jau seniai siūlo atskirus studijų modulius mokytis nuotoliniu būdu, paskaitas stebint youtube. Viskas nemokamai, o jei nori ne tik žinių, bet ir diplomo – mokėk. Tikėtina, kad ši pasaulinė tendencija prisibels ir iki Lietuvos.

3. Pasikeitęs laisvalaikis. Turbūt niekas nesiginčys, kad karantinas mūsų laisvalaikį pakeitė kardinaliai. Ypač miestų gyventojų.

Mūsų tėvų propaguotą maisto gaminimą namuose buvo išgyvendinęs jau paruošto maisto vartojimas. Kavinės ar restoranai, brunch‘ai ar vėlyvos vakarienės, kebabai ar picos išsinešimui. Visa industrija skirta žmonių patogumui ir stiliui pabrėžti. Visgi, karantino metu perkamos kruopos ir konservai patys nesusivalgys. Netgi iš instagramo post‘ų, akivaizdu, jog maisto gaminimas namuose tampa nauju feng shui. Per karantiną žmonės vėl prisimins arba naujai išmoks gaminti. Vėliau dalis jų gali likti prie šių įpročių, ypač besibaiminantys leisti laiką nepažįstamų žmonių apsuptyje.

Kitas naujas trend‘as – lankymasis nacionaliniuose parkuose, pėsčiųjų takuose ar tiesiog laigymas po mišką. Sveikatos apsaugos ministrui net teko riboti tokius pasivaikščiojimus, nes populiariausiose vietose susidarė spūstys. Panašu, jog prekybos centrus su pramogų zonomis gali pakeisti paprasčiausi gryną orą garantuojantys parkai.

4. Saugesnės viešosios erdvės. Kaip grąžinti žmonių tikėjimą, kad teatre ar stadione jiems saugu? Juk virusas sklinda kaip nematomas rūkas, nuo kurio grėsmės apsaugo tik atstumas.

Todėl manau, kad pokytis viešosiose erdvėse yra neišvengiamas. Kaip po Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių keitėsi visa oro uostų infrastruktūra ir procedūros, taip dėl COVID-19 keisis visos gausesnių susibūrimų erdvės.

Pavyzdžiui, pandemijai atsparūs oro uostai. Oro uostai yra svarbus ekonominio vystymosi variklis – jie negali veikti tuščiąja eiga neribotą laiką. Bet tam, kad grąžinti į juos žmones, reikia užtikrinti jų sveikatos saugumą. Tai reiškia, kad prie jau taikomų saugumo priemonių prisidės temperatūros ar kiti sveikatos patikrinimai.

Bus stengiamasi sumažinti žmonių koncentraciją: gali padėti net ir tokie paprasti būdai kaip sumontuotos atramos ar ant grindų dažytos linijos, kurios skatina laikytis socialinės distancijos laukimo vietose. Oro uostuose, taip pat, turėtų būti prieinamas didelis kiekis kaukių ir rankų dezinfekavimo priemonių.

Miestų kultūros, sporto ir meno įstaigos šiandien uždarytos. Joms taip pat reikia specialios paramos tiek atlaikyti karantino metu turėtas prastovas, tiek sugrąžinti lankytojų pasitikėjimą, jog juose saugu. Sprendžiant šią problemą galbūt bus naudojami temperatūros matuokliai, patalpų ir rankų dezinfekavimas, erdvių atskyrimas ir pan.

Turės keistis ir viešasis transportas. Šiandien transporto įmonės patiria milžiniškus nuostolius dėl sumažėjusių srautų, nes žmonės bijo juo naudotis. Optimizuojami maršrutai, stabdomi reisai. Šiam sektoriui reikės didelės valstybės paramos norint išlikti nebankrutavus. Po karantino, norint atstatyti pasitikėjimą, galimai keisis sėdėjimo vietų ir laukimo stotelių išdėstymas ir planavimas. Bandymas mažoje erdvėje išlaikyti socialinį atstumą tarp keleivių bus iššūkis projektuotojams.

5. Globalizacijos bus mažiau. Galų gale, pasikeis ne tik vidaus, bet ir pasaulio taisyklės. Uždarytos šalių sienos, su kaimynais nekoordinuojamos nacionalinės viruso stabdymo priemonės ir žvėriška tarptautinė konkurencija dėl apsisaugojimo priemonių bei plaučių ventiliavimo aparatų atšaldė globalizacijos šalininkus.

Akivaizdu, kad gamyba ikikriziniame pasaulyje buvo optimizuota iki negalėjimo, todėl išaugus paklausai jokių rezervų šalys nebeturėjo. Kai pats negamini nei kaukių, nei reagentų, nei reikiamos aparatūros, belieka žiūrėti į viską gaminančią Kiniją. Tačiau kai į tą pačią šalį vienu metu nukrypsta viso pasaulio žvilgsniai – tai jau nėra normalu.

Todėl tikėtina, jog po karantino, matysime stiprėjančias vidaus tiekimo grandines, bus norima daugiau gamintis patiems ir taip užtikrinti nacionalinį savarankiškumą bei deramus rezervus krizės atveju.

Ko gero, sumažės ir užsienio kelionių. Ypač verslo srityje. Išbandę naujus komunikavimo būdus per įvairias internetines platformas verslininkai gerai pagalvos ar verta leisti pinigus dalykiniam turizmui bei dalyvavimui tarptautinėse konferencijose. Kur tikimybė pasigauti virusą taip pat ženkliai didesnė.

Mažiau keliaus ir paprasti turistai. Oro uostai ar kruiziniai laivai šiuo metu yra tiesiog užkrato šaltinis, todėl norint pakeisti šį įvaizdį reikės daug laiko ir pastangų.

Akivaizdu, kad ekonomikos atsigavimas po šios krizės bus kitoks nei ankstesniais kartais. Nors daug kas prognozuoja greitą atsistatymą, visgi ateitis gali būti ne tokia šviesi. Šįsyk stojanti ekonomika susijusi su sveikata, besikeičiančiais įpročiais ir sumažėjusiu vartojimu, prie kurio karantino metu bus spėta dalinai priprasti.

Pasaulis jau nebebus toks kaip buvo prieš COVID-19. O kas bus, dar pamatysim.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(15 žmonių įvertino)
2.3333

Top naujienos

Narsto PSO ir Kinijos veiksmus: vienas rimčiausių įspėjimų dėl koronaviruso pasiekė visai ne iš Pekino (52)

Vasario viduryje tarptautinė medikų ekspertų komanda susitiko Pekine, tikėdamasi surinkti daugiau...

Vasarą darbo paieškos užtruks: Lietuvoje įstrigę emigrantai dairosi darbo už keturgubai daugiau nei vietiniai (188)

Nors apgyvendinimo įstaigos duris atvėrė gegužės pradžioje, paskutiniai Palangos viešbučiai...

Sinoptikai skelbia, kokia laukia vasaros pradžia (12)

Galingas virš Skandinavijos įsitaisęs anticiklonas šiandien stiprins savo įkatą ties Baltijos...

„SpaceX“ raketa su dviejų JAV astronautų įgula pradėjo istorinį skrydį papildyta (880)

JAV bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivis „Crew Dragon“ šeštadienį pradėjo istorinį pirmąjį...

Klaida, kainavusi gyvybę: pareigūnai išsiaiškino, kaip įvyko skaudi šeimos tragedija (102)

Automobilį į autoservisą atvežęs varėniškis padarė didžiulę klaidą – bagažinėje paliko...

Apskaičiavo kas būtų, jei Lietuva būtų pasekusi Švedijos pėdomis: rezultatai tikrai nepriimtini (390)

Švedijos pasirinktas būdas kovoti su koronaviruso pandemija linksniuojamas ne vienoje šalyje. Ši...

Žymiausi pasaulio viešbučių tinklai po pandemijos dirbs kitaip: nesitikėkite, kad jus sutiks su šypsenomis veide (35)

Pirmą karto po koronaviruso pandemijos atvykus į viešbutį, vadovai tikrai džiaugsis klientais....

Erdoganas įspraudė save į kampą: viskas priklausys nuo sėkmės Libijoje (110)

Pamirškite buvusio JAV prezidento George’o W. Busho formuluotę „blogio ašis“. Turkijos...

Kubilius ir Karbauskis ne juokais apsižodžiavo (738)

Šeštadienį Ramūnas Karbauskis sureagavo į Andriaus Kubiliaus penktadienį išreikštą kritiką...

Vilniaus darželio direktorė: vaikai po karantino grįžta pasikeitę (115)

Po karantino į darželius pamažu sugrįžta vaikai, tačiau daugiau nei du mėnesiai namuose davė...

|Maža didelių žinių kaina