O ar prisimenate, kaip mūsų parduotuvių lentynose nebuvo druskos? Kaip visi šlavėme kruopas ir konservus, vadovaudamiesi interneto svetainės www.lt72.lt nurodymais? Žmonės, įskaitant ir mane, masiškai registravosi į Šaulius. Bet ir pasų sistema buvo užlūžusi, nes daug kas puolė atsinaujinti pasų... reikia ar nereikia...
Taigi... reikia ar nereikia toliau remti Ukrainą? Manau, atsakymą patys jaučiate: reikia! Būtina.
Ir ne dėl to, kad mes geri. Taip, Ukraina daugeliui žmonių atvėrė, kokie jautrūs ir dosnūs galime būti. Bet pirmiausia mes remiame Ukrainą, nes suprantame, kad po jos būsime mes. Dar turime gyvų žmonių, kurie matė pirmą Sovietų okupaciją, represijas, Sibirą... O ir patys ką tik baisėjomės, kad tas pats žvėriškumas gali pasikartoti šių dienų Europoje. Aš lankiausi Bučoje ir Irpinėje praėjus vos keletui dienų, kai jos buvo išvaduotos. Ten buvo masiniai kapai!.. O miesteliai prieš karą buvo labai panašūs į Žvėryną Vilniuje: su jaukiais namukais, pušimis, parkais. Lengva įsivaizduoti, kad tai gali nutikti ir Lietuvoje.
Kas bus, jei nesustabdysime Rusijos Ukrainoje
Tai tiek emocijos... O dabar apie skaičius. Ekspertai tvirtina, kad Rusija yra pajėgi savo Ukrainoje prarastus karinius pajėgumus atkurti per keletą metų. Kaip rodo kasnaktinis „Šachedų“ lietus Ukrainoje bei vieši Vladimiro Putino ir Kim Jong Uno bučiniai, ruskiai ir dabar nejaučia ginkluotės bado.
Taigi, jeigu Rusijos nesustabdysime Ukrainoje, jeigu Ukraina bus per prievartą pasodinta prie derybų stalo ir turės sutikti su blogomis, netvariomis paliaubomis, tada Moldova, Sakartvelas, Baltarusija, Armėnija, Juodkalnija, Bosnija ir Hercegovina bei daugelis Afrikos šalių niekada nebus saugios, nebūsime saugūs ir mes.
Kaip su Rusijos ekonomika? Turime pripažinti, kad sankcijų politika Rusijos ekonomikos nepribaigė. Atsivėrė įvairiausi alternatyvūs prekybos koridoriai. Pavyzdžiui... Tadžikistanas stebuklingai tapo aukso eksportuotoju (Rusijos aukso eksportui taikomos sankcijos). O štai čia – citata iš VšĮ Inovacijų Agentūros, atsakingos už Lietuvos eksportą, ataskaitos:
„Per 2023 m. pirmąjį pusmetį reeksporto vertė į Rusiją šiek tiek sumažėjo (−33,5 mln. eurų), tačiau labai išaugo į Baltarusiją (542 mln. eurų), Vidurio Azijos šalis – Kazachstaną (193,4 mln. eurų), Kirgiziją (251,6 mln. eurų), Uzbekistaną (82 mln. eurų), taip pat į Turkiją (74,4 mln. eurų), Armėniją (66,5 mln. eurų) ir Sakartvelą (51,7 mln. eurų). Taigi, 2023 m. pirmąjį pusmetį teigiamą įtaką bendrojo Lietuvos eksporto vertės kaitai darė prekių, kurios buvo nukreiptos į šalis, per kurias sankcionuotos prekės patenka į Rusijos rinką, reeksporto raida.“
Taigi... Rusijos ekonomika dar gyva, ir mes... šiek tiek... tam padedame. O iš kai kurių Europos Sąjungos (ES) šalių parlamentarų savo ausimis girdėjau: „vis tiek ilgimės pigių dujų“. Kiti bijo III pasaulinio karo, treti bijo savo rinkėjų. Taigi pagunda nusileisti V. Putino šantažui vėl sugrįžta.
Karas – karu, o rinkimai – rinkimais
Besibaigiant šiems metams, o ypač 2024 m., Lenkijoje, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Suomijoje, Rumunijoje, Sakartvele, Lietuvoje, ir, galiausiai, JAV vyks svarbūs nacionaliniai rinkimai. Jau išgirdome ir dar išgirsime įvairiausių priežasčių sumažinti paramą Ukrainai ir priversti ją daryti nuolaidų Rusijai. Apie Ukrainą dar irgi išgirsime būtų ir nebūtų dalykų.
Lenkija pažėrė abejonių, ar toliau rems Ukrainą ginklais ir ar padės išvežti grūdus. JAV išvengė kasmet lyg Damoklo kardas pakimbančio Valstybės uždarymo, tik sustabdžiusi naują paramos Ukrainai paketą.
Slovakijoje ką tik įvykę neeiliniai parlamento rinkimai parodė, kad prorusiška retorika gali sugrįžti į eterį. Čia laimėjo prorusišku įvardijamas buvęs premjeras Robertas Fico. Apklausų duomenys rodo, kad net 40 procentų slovakų mano, jog Rusija nekalta dėl karo Ukrainoje. 50 procentų galvoja, kad JAV (Slovakijos sąjungininkė NATO) yra grėsmė Slovakijos saugumui. Tokie skaičiai neturėtų stebinti, žinant, kad Slovakijoje veikia 258 interneto svetainės ir 1800 feisbuko paskyrų, tiesiogiai siejamų su Rusijos propaganda.
Ir vis dėlto, norisi tikėti sveiku protu. Štai ta pati Slovakija pirmoji iš Vakarų valstybių perdavė Ukrainai rusiškų naikintuvų „Mig“. Šalis pirmauja pagal paramos Ukrainai mastą, skaičiuojant vienam gyventojui. Tai teikia vilčių, kad retorika lieka įprasta rinkimų debatų dalimi, tačiau realūs veiksmai vadovaujasi sveiku protu ir elementariu išlikimo instinktu. Juk Slovakija, kaip ir Lenkija, turi bendrą sieną su Ukraina, kur jau beveik 2 metus vyksta kruvinas karas.
Įkaitusio pasaulio židinys
Per pasaulį ritasi smurto banga. Tie, kurie nesutarė ilgus metus, pastaruoju metu griebėsi ginklų. Ukraina, Kalnų Karabachas, per Afriką besiritantys pilietiniai karai, o dabar – ir „Hamas“ ataka prieš Izraelį liudija, kad pasaulio tvarka ir pusiausvyra – stipriai susvyravo. JAV autoritetas susilpnėjo dėl vidinių kovų, o Jungtinės Tautos primena išklerusį organizmą, kurio gyvybę palaiko tik aparatai.
Panagrinėjus išsamiau, už daugelio kruvinų konfliktų kyšo Rusijos purvini nagai. Ji, jos privati „Wagner“ kariuomenė, jos ginklų prekeiviai ir pinigų maišais nešini buvę (jei tokių būna) KGB agentai meistriškai kursto konfliktus nuo Rytų Europos iki Šiaurės Vakarų Afrikos. Sėkmingai talkina ir Iranas, vis dar užsiciklinęs, kad Izraelis turi būti sunaikintas. Šių blogio ašies valstybių arsenalas yra labai platus: nuo ginkluotų konfliktų iki energetikos kainų ir vamzdynų sproginėjimo ar migracijos (instrumentalizuotos ir neinstrumentalizuotos) bangų.
Taigi krauju sulaistytoje Ukrainos žemėje galima išspręsti labai daug Rytų pusrutulio saugumo problemų. Arba suteikti Rusijai kreditą ir toliau kurti savo purviną sadistinę pasaulio tvarką.
Šių metų pabaigoje V. Putinas pažadėjo paskelbti, ar kitąmet dalyvaus Prezidento rinkimuose. Spėkite, ką jis paskelbs? Ir spėkite, kokių kėslų jis turės, jei jam pavyks įveikti Ukrainą ar užšaldyti konfliktą dabartinėje situacijoje?
Taigi, nenustokime remti Ukrainos. Taip, ji turi problemų, taip, ją remiantys žmonės padaro klaidų, tačiau Ukraina kovoja už mus. Nustoti ją remti būtų paprasčiausiai neracionalu. Parama Ukrainai dabar – daug svarbesnė nei pigios dujos ar laikina apsimestinė ramybė išvengus atominės bombos.
Ukraina savo kūnu pridengia Europą, o pirmiausia – mus. Todėl, kad ir kaip pakryptų mūsų NATO ir ES sąjungininkų pozicijos, turime išlikti Ukrainos advokatais. Jei suabejosite tuo, užsimerkite ir prisiminkite tą jausmą, kurį patyrėte 2022 m. vasario 24 d.