aA
Klausimų ir problemų, kurios buvo vienaip ar kitaip svarstomos šiuose parlamento rinkimuose, – daugybė, visos politinės jėgos bei kandidatai i Seimą kėlė jiems rūpimas, ginčijosi, diskutavo. Švietimo, sveikatos apsaugos reformos, pandemijos padarinių įveikimas ir dar daugelis kitokių yra išties svarbios bei aktualios.
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas
© DELFI / Domantas Pipas

Tačiau vis tik pagrindinis klausimas, mano nuomone, yra kiek kitoks, nenuvertinant jau paminėtų. Ar tęs kairiojo centro koalicija darbus ir Lietuva toliau eis socialinės atskirties mažinimo bei gerovės valstybės keliu, ar ne?

Tie, kas įdėmiau stebi rinkimus, neabejotinai pastebi skirtumus tarp bent pagrindinių politinių jėgų siekių bei tikslų. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad beveik visi vienaip ar kitaip kalba apie socialinės, sveikatos apsaugos, švietimo kokybės problemas, tačiau akivaizdu, jog dešiniųjų ar dešiniojo centro koalicija dabartinės politikos jokiu būdu netęstų.

Kodėl? Jie ir patys apie tai kalba, aršiai kritikuodami šios valstiečių žaliųjų, socialdarbiečių ir lenkų rinkimų akcijos valdančiosios koalicijos sprendimus. Ir ne tik dabar, o ir pandemijos sukeltos krizės metu, balsuodami prieš papildomas išmokas vaikams, gydytojams, mokytojams, senjorams, nors, beje, lygiai tokius pačius sprendimus daro visos ES šalys. Jie nuosekliai bandė blokuoti beveik visus sprendimus, skirtus socialinei atskirčiai mažinti, ir visos šios Seimo kadencijos metu – pradedant pensijų didinimu ir baigiant vaiko pinigais.

Kodėl mūsų dešinieji, konservatoriai, liberalai ir, kas keisčiausia, prie jų politiškai prisijungę opoziciniai G. Palucko socialdemokratai taip elgiasi? Juos itin neramina faktas, jog tokia kairiojo centro koalicijos ir S. Skvernelio Vyriausybės politika yra priimtina socialinės atskirties draskomai Lietuvai, o jie patys, dabartiniai opozicionieriai, aiškios socialinio solidarumo alternatyvos nepasiūlo. Galbūt ir todėl, kad tokios nėra. Todėl ir kalba netiesiogiai, sukdami propagandinius ratus aplinkui skolas, tariamą rinkėjų papirkinėjimą ir panašiai.

Juos itin neramina, jog žmonės lygina konservatorių ir liberalų elgesį 2008-2009 m. krizės metu, ir tai, kaip veikia dabartinė valdžia, kuri pirmiausia rūpinasi ne bankais ar makroekonomika, o žmonėmis. Socialinės jautros klausimas yra esminis – jei politinių partijų lyderiams svarbiau yra skaičiai, o ne žmonės, jų gyvenimai ir likimai, tai pasako beveik viską, kad ir kokia retorika besidangstytum.

Čia yra esminis skirtumas tarp dabartinės centro kairės ir centro dešinės, nors tai ir kruopščiai stengiamasi nuslėpti po įvairiausiais argumentais. Jiems pritaria ir dešinieji komentatoriai, gąsdindami žmones skolomis, tariamu pravalgymu ir panašiai. Jie nepasako, jog pandemijos sukeltos ekonominės krizės suvaldymas visoje Europos Sąjungoje šiandien yra visiškai kitoks, nei tai buvo prieš daugiau nei dešimtmetį bankų sukeltos finansinės krizės metu.

Pavyzdys – ES Atsigavimo fondas, pagal kurį Lietuva gaus beveik 2 mlrd. eurų, kurių pusė turi būti panaudota žaliajam kursui bei skaitmeninei ekonomikai, o kita pusė turi būti nukreipta į socialinę sritį, atskirties mažinimą ir darbo vietų kūrimą. Ypač tokių darbo vietų, kurios padeda žmonėms, esantiems skurdo rizikos zonoje, gauna mažiausias pajamas. Beje, ir žaliasis kursas bei skaitmenizacija taip pat turi daugybę svarbių socialinių aspektų ir labai svarbu, kad būsimoji valdžia būtų tam atidi.

Ypač svarbu, o gal ir lemiama, kokio nusiteikimo bus kita valdančioji koalicija, kaip investuos ir visą kitą ES paramą, pamirš ar ne skurdo mažinimo kryptį. Dabartinė valdančioji koalicija jau įrodė, jog yra socialiai jautri jau ir dabar realiais sprendimais, tokia būtų ir ateityje. Dešinieji, akivaizdu, po įvairiausiais lozungais ir pretekstais kreips šalį kitur, tarnaus kitokiems tikslams.

Todėl svarbiausias ir pagrindinis šių rinkimų klausimas ir yra toks, nuo kurio pradėjau: ar tęs centro kairės koalicija pradėtą socialinės atskirties mažinimo bei gerovės valstybės kūrimo, ką palaiko ir Prezidentas G. Nausėda, kursą. Dešinioji alternatyva, kad ir kaip ją apipintume įvairiausiais argumentais, akivaizdu, suktų kitokiu, nesunku nuspėti – dešiniuoju keliu.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
3.0000

Top naujienos

Prabilo apie grėsmes laukiant dar daugiau emigrantų: nereikia meluoti žmonėms, kad tai saugu (303)

Į Lietuvą per pasienį su Baltarusija patenkantiems nelegalių migrantų skaičiams ir toliau...

Eugenija Grižibauskienė | D+

Duobėtas šilko karaliaus Strolio kelias – disleksija, dresuotoja lituanistė ir žmonių lopymas

Šis pokalbis buvo toks neįprastas, buvo paliesta tiek daug temų, o pašnekovas – tokia...

Užkalnis: geriausi pusryčiai Vilniuje, mažiausiame restorane pasaulyje

Nežinau, ar tai mažiausias viso aptarnavimo restoranas pasaulyje (šešios vietos – gal kur nors...

Iš klaidų greitai besimokantis Rapšys nepasidavė emocijoms, debiutantė Teterevkova plaukė lyg paskutinį kartą specialiai Delfi iš Tokijo (21)

„Po vakar tokios dienos, pagal tai, kaip plaukiau, buvo didelė apgalvojimų naktis, kaip kas turi...

Įspūdinga krepšinio sunkiasvorių akistata: JAV – Prancūzija (3)

Tokijo olimpinėse žaidynėse prie pabaigos artėja pirmoji olimpinio krepšinio turnyro diena. Ją...

Įspėja apie dar vieną sukčiavimo būdą: po melagingai skelbiama loterija slepiasi virusas (2)

Socialiniuose tinkluose ėmė plisti neva prekybos centrų tinklo „Lidl“ pranešimai apie...

Agresyvus vėžys, kurį galima pastebėti pačiam: gydytojai pasakė, kam jis gresia ir patarė, į ką atkreipti dėmesį (4)

Liepa – sarkomos žinomumo mėnuo. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad jei auglys gana didelis –...

Putinas per sekmadieninį paradą žodžių nerinko: grasino „mirtinais" smūgiais (172)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį per karo laivų paradą Sankt Peterburge...

Atsitiesęs Danas Rapšys atplaukė į pusfinalį Tokijuje, kitame etape – ir Teterevkova (26)

Po nesėkmingo starto Tokijo olimpinių žaidynių 400 m plaukimo laisvuoju stiliumi rungtyje, perpus...