aA
Teisingumo ministerija kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija, ruošdamosios spalyje vykstantiems parlamento rinkimams, pasiūlė keletą pataisų, kaip organizuoti balsavimą vienokio ar kitokio režimo metu po ar dėl pandemijos.
Gediminas Kirkilas
Gediminas Kirkilas
© DELFI / Karolina Pansevič

Šitos pataisos gal ir būtų pakankamos, jei ne galima vadinama antroji pandemijos banga, kurią, deja, prognozuoja daugelis epidemiologų. Tokiu atveju reikėtų ir kitokių priemonių, kurios mažintų žmonių susibūrimų bei kontaktų galimybę, o greičiausiai ypač pagyvenę žmonės, kurie ir yra aktyviausiai dalyvaujantys rinkimuose, tokių susibūrimų dar vengtų, net jeigu vadinamos antrosios bangos ir nebūtų.

Tokia beveik vienintelė žinoma saugi priemonė ir yra internetinis balsavimas, kurio įstatymą mūsų socialdemokratų darbo frakcija ir pateikė Seimui.

Sprendžiant iš politinių partijų reakcijos, kol kas politinės valios įstatymui priimti, deja, Seime nėra. Ir čia labiausiai nustebino save modernia partija laikantys konservatoriai, griežtai priešindamiesi tokiam sprendimui, nors jų ir liberalų Vyriausybė panašų įstatymą teikė prieš geroką dešimtmetį. Liberalai, beje, liko nuoseklūs ir ligšiol internetinio balsavimo idėją palaiko.

Priminsiu, jog mūsų kaimynai estai internetu balsuoja jau penkiolika metų, rinkėjų, besinaudojančių šiuo patogiu balsavimo būdu, dalis artėja prie pusės. Estija ir Lietuva yra panašioje geopolitinėje padėtyje, susiduria su labai panašiomis kibernetinėmis grėsmėmis, tačiau tik Estija, jų nebijodama, sparčiai žengia progreso keliu.

Vien šis internetinio balsavimo faktas labai prisideda prie modernios bei skaidrios šalies įvaizdžio, suprantama, dar labiau pritraukia užsienio investuotojus ir pan.

Be to, internetinis balsavimas yra ir e. valdžios reikšminga dalis. Lietuva, kuri pagrįstai didžiuojasi interneto sparta ir apimtimi, kurioje daugiau nei trys ketvirtadaliai piliečių aktyviai naudojasi internetu, socialiniais tinklais, įvairiausiomis e. paslaugomis, kurioje jau daugybė „fintech“ įmonių, neabejotinai verta internetinio balsavimo rinkimuose. Tai patvirtino ir pandemijos bei karantino metu spartus ir sėkmingas verslo, švietimo, valstybės įstaigų perėjimas prie nuotolinės veiklos.

Politikams, kurie vis dar bijo, jog internetinis balsavimas reikšmingai keičia rinkimų rezultatus, – neabejotina, jog tai ir yra pagrindinė jų baimių priežastis, pasiūlyčiau įsiklausyti į Estijos Rinkimų biuro vadovo žodžius: „Nors internetinis balsavimas tiesiogiai nepadidina rinkėjų aktyvumo, jis padeda išlaikyti stabilų rinkėjų skaičių ir suteikia jiems laisvės bei lankstumo pasirinkti, kada ir kur balsuoti. Mūsų tyrimai rodo, kad šis metodas neutralus lyties ir amžiaus atžvilgiu ir nedaro įtakos žmonių politinėms pažiūroms. Galiausiai šis metodas leidžia rinkėjams sutaupyti laiko ir pinigų.“

Jei kai kurie politikai vis tiek dar nepasiruošę šiam balsavimo būdui, siūlau kompromisą – išmėginti tai tik vadinamoje išeivijos apygardoje. Tai leistų ne tik sutaupyti virš pusės milijono eurų, kurie reikalingi papildomų diplomatų siuntimui į įvairias šalis – JK, Ispaniją, Vokietiją ar kitas. Tai leistų ir pasiekti gerokai daugiau mūsų tautiečių rinkėjų svetur.

Pavykęs eksperimentas, tikiu, pašalintų nereikalingas baimes bei prietarus, suteiktų patirties ir supratimo apie šio balsavimo reikalingumą, aktualumą, patogumą ir pan.

Prezidentas Gitanas Nausėda savo pirmajame metiniame pranešime, kviesdamas „pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime, kuriant stipresnę valstybę“, paragino parlamentą bei Vyriausybę greičiau priimti sprendimus šia linkme. „Pirmuoju žingsniu“ – teigė Prezidentas – „čia galėtų tapti elektronio balsavimo užsienio lietuviams diegimas“.

Taigi, internetinio balsavimo įstatymas pasiūlytas, jam pritarta Seime po pateikimo, jį palaiko valstybės vadovas, formuojasi, drįsčiau teigti, unikali galimybė neatidėlioti, o išmėginti modernų internetinį balsavimą vienoje apygardoje, įvertinti jo rezultatus, esant reikalui, dar patobulinti įstatymą ar kitus reikalingus techninius sprendimus. Tai atsakytų, neabejoju, į daugelį klausimų, kuriuos vis dar kelia politikai ir ne tik Lietuvoje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
2.6923

Top naujienos

Valdančiosios daugumos atstovas: kai kurie mūsų ministrai nepajėgūs adekvačiai vertinti situacijos, laikas su jais atsisveikinti  nuskambėjo kritikos ir Nausėdai  (724)

Toliau vykstant migrantų krizei, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD )...

Dailius Dargis | D+

Anglijoje nuo policijos besislapstantis komisaro sūnus praskleidė gangsterių pasaulio širmą: lietuviai yra patys baisiausi mafijozai

Nuo teisėsaugos persekiojimo iš Lietuvos išvykęs ir Jungtinėje Karalystėje įsitvirtinęs...

Dėl naujos sutarties nesusitaręs Messi palieka „Barcelona“ (43)

„ Barcelona “ klubą sudrebino didžiausia permaina šiame amžiuje. Katalonų futbolo ekipos...

Orai: ciklonas į Lietuvą atneš stiprų vėją ir lietų, tačiau sekmadienį laukia malonūs pokyčiai (1)

Vėsaus oro, plūstančio iš šiaurės Atlanto į Vakarų bei Vidurio Europą, ir šiltos...

Minsko oro uostas: atšauktas dar vienas reisas iš Irako į Baltarusiją (218)

Irako oro bendrovės „Fly Baghdad“ skrydis iš Bagdado į Minską, turėjęs įvykti penktadienį,...

Europos miestas, kuriame kiekvienas rytas tarsi šventė: turėdami tokius paplūdimius ir lietuviai daugiau šypsotųsi (15)

Ko jau ko iš Valensijos gyventojų galėtų pasimokyti lietuviai – tai meilės gyvenimui. Atrodo,...

„Žalgiris“ be nuostolių perkėlė Europos lygos mūšio lauką iš Slovėnijos į Vilnių (23)

Vilniaus „Žalgiris“ iš Slovėnijos parsiveža nulines lygiąsias. Ketvirtadienį pirmoji...

Tendencijų viršūnėje – švarkai, tačiau kokį rinktis, kad neprašautumėte? (15)

Kokia vasara be koketiškai ir nekaltai apnuogintos odos? Greičiausiai – nuobodi ir tokia, kokios...

Sensacija prie šachmatų lentos: pasaulio taurę iškovojęs lenkas įveikė ir Carlseną, ir Kariakiną

Lenkijos didmeistris Janas-Krzysztofas Duda Sočyje (Rusija) iškovojo pasaulio šachmatų taurę,...