Šiaip kam jau kam, o A. Kubiliui tokių atvejų geriau nekomentuoti, nes jis pats - tikrai ne drąsos pavyzdys - tokias progas praleido mažiausiai tris kartus - 2002 - 2003, 2004 ir 2009 metais. Pirmais dviem atvejais jis buvo opozicijoje, tačiau 2009-ais taip pat Premjeru ir savo partijos lyderiu. Vis tik kažkodėl Prezidento rinkimuose nedalyvavo kaip dabar siūlo A. Butkevičiui. Todėl arba jis taip samprotauja iš savo karčios patirties t.y.pats"bijojo prarasti kėdę" arba tiesiog nepraleido progos patylėti.
Dar keisčiau atrodo tas faktas, jog per pastaruosius keliolika metų konservatoriai, didžiausia dešinioji šalies partija, vadovaujant A. Kubiliui, apskritai neturėjo savo partijos išaugintų ir iškeltų kandidatų į šalies vadovo postą. Paskutinis buvo V. Landsbergis, 1998 metais tuos rinkimus beviltiškai pralaimėjęs.
A. Kubilius teigia, jog A. Butkevičius atsisakė dalyvauti Prezidento rinkimuose todėl, kad pralaimėjus "iškyla klausimas - kaip čia pralaimėjęs rinkimus, toliau bus Premjeras". Šiuo atveju dabartinis opozicijos lyderis tiesiog pripažįsta, jog prezidentinių rinkimų laimėti jis pats niekada neturėjo nė menkiausių šansų. Beje, ko gero tai suprasdamas, nes Premjero kėdės praradimas jam negresia, nedalyvaus ir kitų metų Prezidento rinkimuose...
Tačiau ekspremjeras vis tik blefuoja dėl to, kas galėtų atsitikti po Prezidento rinkimų. Nes, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo akivaizdu, jog Premjero kandidatūrą teikia Prezidentui susiformavusi valdančioji dauguma, o ne išsirenka Prezidentas. Todėl šiuo požiūriu A. Butkevičiui tiesiog nėra ko ypatingai bijoti, taip pat ir naujojo ar senojo Prezidento. Pagrindinis Vyriausybės stabilumo garantas yra valdančioji dauguma Seime, o Prezidento vaidmuo - pagalbinis arba, tik kai kuriais atvejais kiek didesnis, pavyzdžiui, jei sudaroma mažumos Vyriausybė.
Beje, A. Butkevičius jau dalyvavo Prezidento rinkimuose 2009 metais, ko, kaip jau minėta, niekad nedrįso A. Kubilius, veidmainiškai apkaltinęs socialdemokratų lyderį "bailumu". Iš tiesų konservatorių partija jau senokai apimta lyderių krizės ir stagnacijos. Nes jau dvidešimt metų veikianti, teturėjo tik du lyderius - V. Landsbergį ir A. Kubilių. Net ir šiu metų konservatorių partijos vadinamuose visuotiniuose lyderio rinkimuose vėl varžėsi tie patys - V. Landsbergis ir A. Kubilius...
Konservatorių vadovybė jau senokai neatsinaujina, net jei ir imituoja "plačią demokratiją" t.y. vadinamus tiesioginius rinkimus partijoje, dėl kurių skaidrumo ir patys abejoja. Panašu, kad tokie "rinkimai" tam ir reikalingi, kad niekas nesikeistų. Dar daugiau, mėgstami konservatorių propagandiniai šūkiai apie permainas, proveržius ar naują lyderystę visiškai nieko nereiškia, kaip principai jų pačių partijos veikloje. O kelintą sykį pralaimėjęs ir Seimo rinkimus, jų lyderis dangstosi sunkmečiu, vadina save "krizių premjeru" ir pan. Iš tikrųjų konservatorių nesugebėjimas atsinaujinti partijos lyderystės požiūriu ir yra tikroji priežastis, kodėl jie savo partijos kandidatų į Prezidentus ir neturi.
Vis tik tikroji A. Kubiliaus noro matyti A. Butkevičių kandidatu į Prezidentus priežastis, o gal net ir Prezidentu (!?), matyt, yra kita. Opozicija, konservatoriai kartu su liberalais, nors ir vadina save "konstruktyvia", nuo pat pralaimėtų praėjusių metų rinkimų netveria kailyje, kaip kokiais nors būdais sužlugdyti dabartinę Vyriausybę ir valdančiąją daugumą. Todėl kone nuo pirmos dienos jai lipdomos įvairiausios etiketės, o daugiausia mėginama pasėti intrigas valdančiosios koalicijos viduje. Premjero A. Butkevičiaus nedalyvavimas Prezidento rinkimuose tokias konservatorių viltis iš esmės gerokai sumažina.
Tačiau net ir šiuo atveju pačiam opozicijos lyderiui, nė sykio neišdrįsusiam dalyvauti Prezidento rinkimuose, tikrai tokios misijos - kritikuoti Premjero A. Butkevičiaus sprendimą - imtis nevertėjo. Ji jam tiesiog netinka arba, kaip mėgsta kalbėti diplomatai, ir vėl praleido progą - ne tik dalyvauti Prezidento rinkimuose, bet ir patylėti.