Deja, bet Lietuvoje ši ūkio šaka kaip tiesa sakant ir daugelyje kitų šalių, nebuvo vertinama rimtai jau keletą dešimtmečių: nemažai gamybos apribojimų, pramoninio bendradarbiavimo netaikymas, bendradarbiavimo tarp kariuomenės, verslo ir mokslo institucijų mechanizmo stoka, finansinių instrumentų nebuvimas ar ribotumas.
Kelerius metus trunkantis karas Ukrainoje signalizavo ir signalizuoja, kad gynybos pramonės vidinių pajėgumų stiprinimas – kritiškai svarbus, norint turėti stiprią tiekimo grandinę, greitą sumanių ir inovatyvių produktų vystymą, išdirbtą ir patikimą bendradarbiavimo su visais ūkio subjektais šalyje modelį.
Taigi kaip atrodo Lietuva šią dieną? Kur esame stiprūs ir ko mums trūksta?
Sektoriaus augimas lenkia šalies vidurkį
Skaičiuojama, kad Lietuvoje turime 85 subjektus: 79 – įmones ir 6 – mokslo ir tyrimų institucijas, veikiančias gynybos pramonės ir inovacijų vystymo srityje. Jeigu skaičiuotume ir įmones, kurios teikia karinės technikos aptarnavimo ir priežiūros paslaugas, komponentų tiekimą, tekstilės ar maisto pramonę – skaičius kur kas didesnis.
Šių metų pradžioje Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Inovacijų agentūra įvertino kelerių metų augimo tendenciją Lietuvos gynybos pramonės srityje – skaičiai kalba patys už save.
Dominuoja mažos ir vidutinės įmonės, jos sudaro 72 proc. šioje srityje veikiančių įmonių. Darbuotojų skaičius įmonėse 2023 metais siekė apie 5,7 tūkst., darbuotojų įmonėse augimo tendencija 2018-2023 m. laikotarpiu buvo apie 14 proc. Su gynybos pramone dirbančių asmenų vidutinis darbo užmokestis yra 21 proc. aukštesnis nei šalies vidurkis, o darbuotojo, dirbančio su gynybos projektais, sugeneruota apyvarta yra didesnė 17 proc. nei kituose projektuose. Įmonių apyvartos augimo tendencija 2018-2022 m. laikotarpiu siekė 46 proc., 2022 m. bendra įmonių apyvarta sudarė 700 mln. Eur.
Neabejotina, pastarieji skaičiai demonstruoja stiprų ir tolesnį augimo potencialą. Užtikrinti, kad šis augimas išliktų ir būtų dar spartesnis turime ir toliau stiprinti nišines Lietuvos kompetencijas gynybos pramonės srityje.
Lietuvos stiprybė – nišinės kompetencijos
Istoriškai, esame vieni stipriausių radioelektronikos ir optoelektronikos vystyme. Gynybos pramonėje lazerių optika užima išskirtinę, strateginę reikšmę ir būtent šis sektorius, mūsų atveju, yra labiausiai išvystytas. Turime 25 įmones veikiančias šiame segmente, kurios yra puikiai žinomos NATO sąjungininkėms, o dalis jų sėkmingai dalyvauja ir NATO pirkimuose.
Karas Ukrainoje neretai vadinamas pirmuoju pilnos apimties dronų karu. Bepiločių orlaivių panaudojimas davė postūmį naujų taktinių sprendimų kūrimui bei padėjo užtikrinti kur kas didesnį efektyvumą naikinant priešo karinę techniką. „Dronų pajėgų“ kūrimo tendencija neaplenkia ir Lietuvos, šią dieną turime bent 6 veikiančias įmones, kurios savo bepiločius ne tik testuoja, bet ir sėkmingai naudoja Ukrainos karo lauke.
Būtina paminėti nuotolinio detonavimo sistemos produktą, kuris Lietuvoje atsirado tik prasidėjus karui. Tai yra vienas iš sėkmingiausių mūsų verslo sukurtų sprendimų, itin populiarių Ukrainoje. Dirbtinis intelektas neaplenkia ir gynybos pramonės – Lietuvoje galime didžiuotis DI sprendimais, kurie automatiškai atpažįsta skirtingus karinių transporto priemonių modelius vaizduose, vaizdo įrašuose ir realiojo laiko vaizdo srautuose.
Be išvardintų nišinių sričių Lietuvoje turime mažesnio kalibro šaudmenų gamintoją, karinės technikos priežiūrą vykdančias įmones, karinės ekipiruotės, maisto davinių, komponentų gamintojus.
Tai, kas paminėta tik dalis ryškiausių jau išvystytų kompetencijų, kurios jau sėkmingai pritaikomos karo lauke.
Be kita ko turime neužmiršti užsienio gynybos pramonės investicijų į Lietuvą pritraukimo. Tai yra išskirtinis elementas pilnos gynybos ekosistemos sukūrimui. Esame nišinių kompetencijų šalis, kuri gali praturtinti didžiuosius gynybos pramonės žaidėjus. Lietuvos interesas šiuo atveju įsitraukimas į vertės grandines, stipri saugumo žinutė, gynybos inovacijų ir inžinerinių gebėjimų vystymo stiprinimas, darbo vietos ir ekonominė grąža.
Neišnaudojamas gynybos inovacijų ekosistemos vystymas
Svarbia dedamąja yra gynybos inovacijų vystymas, kurį, Lietuvoje galima kol kas vadinti silpnąja grandimi.
Mūšio lauke tu turi būti greitesnis, sumanesnis ir efektyvesnis. Tą pasiekti padeda inovatyvūs sprendimai. Gynybos srityje inovacijų vystymas turi savo specifiką, kadangi egzistuoja laiko apribojimas, kurį diktuoja technologinio pranašumo poreikis ir itin subtilus lūkestis atliepti kliento t.y. kariuomenės struktūrų poreikį. Taip pat šie sprendimai reikalauja nemažai finansinio postūmio, tarptautinio įsitinklinimo ir žinoma, tarpusavio pasitikėjimo.
Dar 2022 metais Lietuva įsitraukė į NATO inovacijų fondo veiklą, kasmet Ekonomikos ir inovacijų ministerija tam skiria 3,03 mln. Eur, kurį sudaro narystės mokestis. Be kita ko, esame ir Gynybos inovacijų akceleratoriaus Šiaurės Atlanto regionui (DIANA) dalyviai, kuriam kasmet skiriama 130 tūkst. Eur, turime net 6 DIANA testavimo centrus, kurių statusą yra įgijusios mūsų mokslo įstaigos. Į pastarąjį akceleratorių buvo atrinktos ir dvi lietuviškos įmonės, kurios pateko tarp 40 geriausių įmonių iš visų NATO šalių narių. Dalyvavimas šiose iniciatyvose yra svarbus ne tik dėl prieigos prie geriausios inovacijų testavimo infrastruktūros pasaulyje, bet ir galimybė Lietuvai pristatyti turimą stiprų vidinį mokslo potencialą.
Kitas svarbus elementas yra vidaus rinkos skatinimas, privataus ir viešojo kapitalo sutelkimas. Tam tikslui Inovacijų ministerija paleido MILInvest fondą – rizikos kapitalo priemonę, kuria siekiama skatinti eksperimentinę plėtrą, inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje, padėti vystyti dvigubos paskirties produktų kūrimą ir gamybą, plėtoti šalies rizikos kapitalo ekosistemą. Tai yra puiki papildoma priemonė prie šiuo metu Krašto apsaugos ministerijoje veikiančios ir kartu su Inovacijų agentūra įgyvendinamos Technologijų vystymo programos. Pastaroji programa yra nebloga, tačiau ji reikalauja daugiau atvirumo, aktyvesnio bendradarbiavimo su mokslo ir verslo bendruomene, bendrų su kariuomene misijų programų, orientuotų į kariuomenės identifikuotų poreikių atliepimą, didesnio finansavimo.
Norint užkurti gynybos inovacijų variklį, būtinas bendras darbas – savalaikis poreikio identifikavimas iš pagrindinio kliento – kariuomenės, tinkamos testavimo, idėjų generavimo ir „bendrakūrybos“ infrastruktūros sukūrimas, sistemingas minkštųjų veiklų įgyvendinimas. Kas stabdo? Pasitikėjimo stoka. Krašto apsaugos sistema, verslas, inovacijas vystanti bendruomenė ir politiką formuojančios institucijos turi vieną tikslą – saugoti Lietuvą. Dėl to kartu sukurti veiklos modelį, kuris padėtų tą padaryti – kritiška. Deja, bet tokio modelio sukūrimas pastaruosius metus judėjo itin lėtai.
Europos gynybos pramonės strategija – galimybė Lietuvai
Prieš keletą savaičių Europos komisija paskelbė Europos gynybos pramonės strategiją, kurioje nustatyta ambicija iki 2030 m. pasiekti, kad ES vidaus prekyba gynybos srityje pasiektų 35 proc. visos ES gynybos rinkos vertės ir bent 50 proc. valstybių narių įsigijimų turėtų sudaryti būtent Europos technologinė ir pramoninė bazė. Smarkiai akcentuojamas „pagaminta Europoje“ principas, kuriuo siekiama maksimaliai apsaugoti tiekimo grandines ir stiprinti jas ES viduje. Būtent šis principas yra didelė galimybė Lietuvai tapti svarbia tiekimo grandinės žaidėja, tiekiant komponentus, produktus, papildančius karinės technikos komplektaciją, vykdant techninį aptarnavimą ir priežiūrą.
Ar yra rizikų Lietuvai nepasinaudoti atsiveriančiu galimybių langu? Yra.
Lietuvai gali kilti iššūkis šios strategijos laikytis ir būti konkurencinga, jeigu dar labiau nesustiprinsime tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir neišnaudosime šakinių ministerijų stiprybių bei labiau nepasitikėsime viena kitos kompetencijomis. To šią dieną trūksta. Nebegalime sau leisti susikoncentruoti į menamą visažinystę, o turime pagaliau pradėti dirbti kartu.
Stiprybė slypi vienybėje ir bendradarbiavime. Pasitikėkime vieni kitais ir greičiau sustiprinsime Lietuvą.
