Ūkio ministerija kartu su jai pavaldžiomis institucijomis aktyviai veikia siekdama užtikrinti regionų vystymąsi – kuriamos ES finansinės paramos priemonės, ieškoma investuotojų, teikiamos informavimo, konsultavimo ir mokymų paslaugos. Nors Vyriausybė deda daug pastangų, vis dar pasigirsta nuomonių, kad regionai palikti likimo valiai, o jų plėtrai vis dar skiriama per mažai dėmesio.
Skeptikai teigia, kad visa ES parama atitenka trims didiesiems miestams, tuo tarpu mažesnieji net neturi galimybių į ją pretenduoti. Tačiau šiai nuomonei prieštarauja akivaizdus faktas – tiek praėjusiu paramos teikimo laikotarpiu, tiek naujuoju 2014–2020 m. periodu sukurta specialių paramos priemonių, skirtų būtent regionams skatinti. Palankesnėmis sąlygomis parama teikiama verslui, ketinančiam kurtis ar plėstis šalies periferijoje. Vien pagal praėjusio laikotarpio ES struktūrinės paramos priemonę „Invest LT-2“ regionuose numatoma pritraukti apie 123 mln. eurų privačių investicijų ir sukurti beveik 2500 darbo vietų.
Naujuoju ES struktūrinių investicijų 2014–2020 m. laikotarpiu numatyta tik regionų verslui skirta priemonė „Regio Invest LT+“. Paraiškas pagal ją gali teikti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), išskyrus įmones, veikiančias ar numatančias vykdyti veiklą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse. Ši naujojo laikotarpio Ūkio ministerijos paskelbta priemonė yra pirmoji šalyje, pagal kurią galima teikti paraiškas. Iš viso pagal priemonę „Regio Invest LT+“ 2014–2020 m. numatoma investuoti 86,9 mln. eurų ES lėšų.
„Regio Invest LT+“ paneigia dar vieną gandą – esą regionuose kuriamos tik nekvalifikuotos darbo vietos. Investuotojas turės investuoti į projektą ne mažiau kaip 0,2 mln. eurų privačių lėšų ir įkurti ne mažiau kaip dešimt tiesiogiai su investicijų projektu susijusių naujų darbo vietų bei jas išlaikyti ne mažiau kaip 3 metus. Minėta priemonė skirta kokybiškoms darbo vietoms kurti, o suteikta galimybė įmonėms apmokyti dirbančiuosius padės spręsti aukštesnės kompetencijos darbuotojų stygiaus įmonėje problemą.
Ūkio ministerijos priemonės „Didelio poveikio technologijos pramonei LT+“, „Eco-inovacijos LT+“ paskatins diegti modernias technologijas, didelio poveikio technologijas ir ekoinovatyvias, išteklius taupančias technologijas. Tai savo ruožtu padidintų MVĮ produktyvumą ir konkurencingumą regionuose, paskatintų šalies ūkio augimą. Šioms priemonėms numatoma skirti beveik 140 mln. eurų.
Praėjusiais metais, lankydamasis šalies regionuose, išgirsdavau nuomonių, kad Vyriausybė turi skirti tikslines dotacijas konkrečioms savivaldybėms, nes be jų regionų plėtra neįmanoma. Tačiau esu įsitikinęs, kad būtent vietos savivalda ir verslas geriausiai žino, ko jų regionui reikia. Savivaldybės turėtų daugiau konsultuotis su verslu rengiant paraiškas naujojo laikotarpio ES struktūrinei paramai gauti. Svarbu investuoti ne tik į viešąsias, kultūrines erdves, bet ir į verslui reikalingos viešosios infrastruktūros gerinimą, tų teritorijų, kur jau vyksta gamyba ir veikia verslas gerinimą. Glaudus valdžios, savivaldos ir verslo bendradarbiavimas gali užtikrinti efektyvią regionų plėtrą.
Mano nuomone, pritraukti į regionus investicijų paskatintų aiški rajono strateginė plėtros vizija, aktyvus savivaldybių bendradarbiavimas su verslininkais ir investuotojais keitimasis informacija, įtraukimas į bendrus projektus, susisiekimo infrastruktūros gerinimas, mokesčių lengvatos, biurokratinių procedūrų, ypač susijusių su teritorijų planavimu, mažinimas.
Kiekvienam regionui svarbu atrasti ir toliau puoselėti savo stipriąsias puses, savivaldybėms ir verslui susivienyti ir skatinti klasterių, svarbiausių sektorių sistemų plėtrą. Ūkio ministerijai pavaldi užsienio investicijų plėtros agentūra VšĮ „Investuok Lietuvoje“ sukūrė investicijų žemėlapį, kuriame nurodyta regionų specializacija.
Pasigirsta kalbų, kad į Lietuvos regionus nėra pritraukiama jokių investicijų. Skeptikams pateiksiu statistikos duomenų: pavyzdžiui, vien per 2014 m. Ūkio ministerijai pavaldi užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pritraukė 29 naujus investicinius projektus, kurie per 3 metus sukurs 1 860 darbo vietų.
Toks darbuotojų skaičius Lietuvai per vienus metus atneš 11 mln. eurų socialinio draudimo ir pajamų mokesčių. Beveik pusė 2014 m. investicinių projektų įsikūrė už Vilniaus apskrities ribų, kur bus sukurta daugiau nei 700 naujų darbo vietų. Beveik 30 proc. projektų įsikūrė už Vilniaus ir Kauno ribų. Pagal šį rodiklį esame panašūs į Airiją, kur už Dublino ir Korko ribų taip pat įsikuria kiek mažiau nei 30 proc. projektų.
Kalbėdamas apie paramą regionams noriu pabrėžti, kad Ūkio ministerija ir jai pavaldžios įstaigos teikia ne tik finansinę paramą, bet ir vykdo aktyvią konsultacinę veiklą. Įvertinęs praėjusių metų rezultatus tvirtai galiu teigti, kad didelė dalis tokios paramos buvo skirta būtent regionų verslumui skatinti. Šia veikla mes norime galutinai išgyvendinti visuomenėje dar vis pasigirstančią nuomonę, kad regionai yra atriboti nuo naujausios informacijos ir kad konsultacijos ir mokymai yra pasiekiami tik didmiesčių gyventojams.
Be to, didinant informavimo ir konsultavimo paslaugų prieinamumą verslui, 2013 metais suformuota ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama priemonė „Asistentas – 4“. 2014 m. įgyvendinant šią priemonę suteikta beveik 50 tūkst. val. konsultacinių paslaugų daugiau kaip 6800 naudos gavėjų ir suorganizuota apie 270 verslo informacinių renginių. Suteiktos viešosios paslaugos verslui padėjo įsteigti 60 naujų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų.
Ūkio ministerija kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ kasmet organizuoja verslumą skatinančių renginių ciklą „Verslas veža“. 2014 m. suorganizuota 16 jaunimo verslumo skatinimo renginių „Verslas veža“. Bendras dalyvių skaičius – per 12 tūkst. žmonių.
Šiuo metu Ūkio ministerija kuria Nacionalinį konsultantų registrą (tinklą), kuris padės užtikrinti viešųjų verslo paslaugų prieinamumą visų Lietuvos regionų verslininkams.
Pripažįstu, kad tarp didžiųjų miestų ir regionų dar egzistuoja atotrūkis. Tačiau neabejoju, kad pastaraisiais metais Vyriausybės bei jai pavaldžių įstaigų vykdomos regionų skatinimo priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų, kurie ateityje bus vis labiau pastebimi.