Galutinį minėtų rinkų sąrašą ir jose numatytų įgyvendinti priemonių planą turėtų patvirtinti Ekonominės diplomatijos taryba.
Bendromis valstybės institucijų, diplomatų ir komercijos atašė pastangomis lietuviškiems produktams ir paslaugoms atsiveria naujos eksporto rinkos, stiprinamas ekonominis atstovavimas Lietuvai užsienyje.
Noriu atkreipti dėmesį, kad per kiek daugiau nei dvejus pastaruosius metus įvykę mano, kaip ūkio ministro, ekonominės diplomatijos vizitai davė teigiamų rezultatų – išaugo Lietuvos eksportas į kone visas valstybes, į kurias vykome tiek su verslo misijomis, tiek su vyriausybinėmis delegacijomis.
Nepagrįstai man bei Ūkio ministerijos darbuotojams priskiriami vizitai į tokias vietas kaip Brazilija, Indonezija. Jokių išvykų ten nei su verslo atstovais, nei vyriausybiniu lygmeniu neorganizavome.
Vienas iš nepalankios išorės aplinkos poveikį švelninančių veiksnių yra itin plati Lietuvos prekių eksporto bazė. Pagal tarptautinio valiutos fondo eksporto įvairinimo indeksą Lietuva užima 13 vietą pasaulyje tarp 186 valstybių (2014 m. pavasario duomenys).
Plati eksporto bazė, didelė eksportuojamų prekių įvairovė suteikia eksporto raidai stabilumo ir turi skatinantį poveikį ilgalaikei šalies ekonominei plėtrai. Palankesnė išorės paklausa 2016–2018 m. sudarys sąlygas teigiamai prekių ir paslaugų eksporto įtakai bendrojo vidaus produkto augimo stiprėjimui.
Nors 2015 m. sausio–liepos mėn., palyginti su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, Lietuvos gamintojai ir demonstravo tam tikrą atsparumą, susidūrė su nemažais iššūkiais, kurių priežastys – kritusios naftos kainos, reeksporto mažėjimas, tebesitęsiantis dėl praradimų Rusijos rinkoje, kuriuos lėmė nepalanki veiksnių visuma: maisto produktų embargas, rublio nuvertėjimas bei dėl prastėjančios makroekonominės padėties ir perkamosios galios kritimo sumažėjusi paklausa ir galimybės parduoti šioje rinkoje kitus produktus, nesusijusius su taikomomis sankcijomis.
2014 m., palyginti su 2012 m., šalies eksporto vertės pokyčius iš esmės lėmė panašūs veiksniai. Nors Rusija paskelbė embargą tam tikriems produktams, tačiau veiksmai iš Rusijos pusės turintys neigiamos įtakos Lietuvos eksportui, prasidėjo dar 2013 m. Diskriminacinių priemonių taikymas paveikė įvairių sektorių eksporto apimtis.
2014 m., eksporto palyginti su 2013 m., eksportuotų prekių kainos mažėjo 3,2 proc. ir tai turėjo įtakos eksporto, įvertinto to meto kainomis, mažėjimui 0,7 procento. Eliminavus kainų įtaką reali prekių eksporto apimtis didėjo 2,5 procento. Taigi kainų įtaka lėmė ne tik realaus eksporto pokytį, bet ir jo ženklą, t. y. dėl kainų mažėjimo reali eksporto apimtis buvo didesnė.
Pirmąjį 2015 m. ketvirtį šalies prekių eksportas, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, eksportas (to meto kainomis) mažėjo 4,8 proc., o reali eksporto apimtis didėjo 1,4 procento. Tai tik parodo, kad analizuodami eksportą, jo pokyčius turėtume vertinti realiais, o ne nominaliais dydžiais.
Šalies eksporto konkurencingumas trumpuoju laikotarpiu priklauso nuo pagrindinių eksporto rinkų ekonominės situacijos. Ilguoju laikotarpiu konkurencingumas priklauso nuo gamybinių pajėgumų didinimo. Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu šalies eksportuotojai yra labiau priklausomi nuo produktyvumo didinimo, o ne išorinės aplinkos.
Nepaisant išorinės aplinkos neapibrėžtumo, poreikis padidėjusios konkurencijos sąlygomis didinti veiklos efektyvumą paskatino Lietuvos įmones didinti investicijas. Pirmą 2015 m. pusmetį materialinės investicijos šalyje išaugo 9 proc.
Daugiau nei pusę šio laikotarpio investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą šalyje sudarė nekilnojamojo turto (18 proc. visų investicijų), transporto ir saugojimo (15 proc. visų investicijų), apdirbamosios gamybos (14 proc. visų investicijų) ir viešojo valdymo ir gynybos bei socialinio draudimo (11 proc. visų investicijų) įmonių investicijos.
Pirmą 2015 m. pusmetį po ilgos pertraukos užfiksuotas investicijų apdirbamojoje gamyboje suaktyvėjimas: materialinės investicijos 2015 m. I ketvirtį sudarė 148,6 mln. eurų – 1,5 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, o II ketvirtį buvo investuota dar daugiau – 181,9 mln. eurų.
Svarų indėlį į investicinį procesą turės ES lėšomis finansuojamų naujos finansinės perspektyvos projektų įgyvendinimas. Tikslingai suplanuotos ir įgyvendinamos ES struktūrinių fondų priemonės skatins investicinio proceso aktyvumą šalyje.
2014–2020 m. programavimo laikotarpis pasižymi išskirtiniu dėmesiu smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo didinimui ir tarptautiškumo skatinimui, pavyzdžiui: „Naujos galimybės“, „Expo sertifikatas LT“, „Expo konsultantas LT“, „Verslo klasteris“, „Faktoringas LT“. Informacijos apie įvairias priemones eksporto plėtrai skatinti galima rasti Ūkio ministerijos interneto svetainėje www.ukmin.lt
Per VšĮ „Versli Lietuva“ bus įgyvendinamos eksporto skatinimo priemonės „Tarptautiškumas LT“ ir „Akademija LT“, kurių tikslas – teikti aukštos kokybės konsultacijas rinkų pažinimo šaltinių ir priemonių bei eksporto partnerių paieškos klausimais tikslinėms įmonių grupėms bei vykdyti mokymo programas.
Taip pat bus tęsiami žinomi ir pasiteisinę projektai „Eksporto akademija“, „Eksporto klubai“ – mokymai apie užsienio rinkas, „Sparnai“ – įmonių eksporto vadybininkų programa.
VšĮ „Versli Lietuva“ įgyvendins priemonę „Verslumas LT“, kurios tikslas – suteikti aukštos kokybės konsultacines paslaugas tikslinių grupių (jaunimo, moterų, neįgaliųjų, vyresnio amžiaus asmenų, emigrantų, šeimos verslų atstovų) smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus, ir taip sukurti prielaidas joms išsilaikyti rinkoje ir toliau plėtoti verslą.
Verslo atstovai investicijoms arba apyvartinėms lėšoms papildyti verslo plėtrai gali pasinaudoti INVEGOS teikiamomis finansinėmis priemonėmis: lengvatinėmis paskolomis, portfelinėmis garantijomis, teikiamomis individualiomis garantijomis, rizikos kapitalo investicijomis, daliniu palūkanų kompensavimu.