Visų pirma, toks valdžios atsakas reiškia, kad Konstitucija mūsų šalyje nebeveikia. Konservatorių – liberalų režimo tvarka yra žiauriai paprasta. Jei turi valdžią, ja naudojiesi, peržengdamas ribas taip toli ir taip ilgai, kaip tik leidžia socialinis pasipriešinimas (šiuo atveju tol, kol tėvai nepradės masiškai protestuoti šalyje prieš naująją švietimo politiką). Jokių saugiklių nebėra.

Verta priminti, kad Gyvenimo įgūdžių pamokos, o tiksliau jų programoje diegiamas lytiškumo ugdymas ne tik neatitinka daugumos tėvų požiūrio į savo vaikų seksualinį švietimą, bet yra ne kas kita, o įrankis diegti neomarksistinę genderizmo ideologiją vaikams.

Kaip tai atrodė iki šiol? Lytiškumo ugdymas buvo visada integruotas į kitas pamokas, mokytojai jo vengė, o įvairaus plauko nevyriausybinės organizacijos, susijusios su Lietuvos gėjų lyga ar kitomis, LGBT politinius reikalavimus propaguojančiomis organizacijomis, uoliai siūlėsi dėstyti seksualinio švietimo pamokas mokyklose.

Tiesa, tam jiems trukdė nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymas, egzistavo ir filtras: tėvai turėjo žinoti ir pritarti tam, kas ateis su paskaita iš šalies ir koks bus turinys. Tą įpareigoja daryti ir mūsų Konstitucija, į kurią švietimo ministerija nusivalė kojas.

Dabar gi bus atvirkščiai: bus privaloma pamoka, o ją dėstantys mokytojai, turės „pasikelti kvalifikaciją“, naudodamiesi „pažangia“, LGBT ideologija grįsta literatūra, kurią rengė ir valdančiųjų atstovai: konservatorius Linas Slušnys ir jo žmona.

Ar apskritai lytiškumo ugdymo pamokų reikia Lietuvoje? Apklausos rodo, kad 90 proc. žmonių mano, kad reikia. Bet Vilmorus apklausos (2019 metų) rodo, kad labai maža dalis nori, kad tos pamokos vyktų pagal LGBT standartus, mokant ne apie šeimos kūrimą, darnius santykius, įsipareigojimą, o apie kontracepciją ir vienalyčių porų seksą. Vos 11 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad dera mokyti apie skirtingų orientacijų porų lygiavertiškumą šeimai.

Norintys mokyti vaikus liberalaus požiūrio į seksą prisidengia tuo, kad visuomenė nori pamokų, bet ignoruoja tai, kokių pamokų visuomenė nori. O turėtų tuo vadovautis, nes dorovės klausimais visos teisės priklauso tėvams. Bent jau taip parašyta mūsų Konstitucijoje.

Kad tėvai sunerimo dėl tokio pobūdžio pamokų ir visaip reiškė savo prieštaravimą valdančiųjų bandymams seksualizuoti vaikus stebėtis nereiktų. Vakaruose, t.y. Vokietijoje, Kanadoje, Norvegijoje ir kitur jau pilna pavyzdžių, kaip tėvams neleidus vaikų į vulgarias lytinio švietimo pamokas, pas juos prisistato vaikų teisės, konstatuojama vaiko nepriežiūra ir grasinama vaikų paėmimu iš šeimos. Švietimo ministerija jau viešai pabrėžė, kad šių pamokų lankymas bus privalomas, o nelankę nebus keliami į aukštesnę klasę.

Kad pamokose užteks sveiko proto nepasakoti vaikus tvirkinančių ar tėvų valios neatitinkančių dalykų viltis nėra ko. Pats Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas net nežino kiek yra lyčių. Jeigu šalies švietimo ministras neįstengia suvokti, kiek yra lyčių, ir laukia, kol jam padės sužinoti ekspertai, vadinasi, jis patikės ir sakys mokiniams bei jų tėvams, kad yra ir 72 lytys. Tiesa, čia būtų verta užbėgti už akių ir priminti, kad ekspertų nuomonės keičiasi – naujesniuose LGBT žinynuose jų jau nurodoma esant 107!

Susidaro įspūdis, kad toks agresyvus Konstitucijos nusavinimas pareiškiant, kad tėvai negali šviesti vaikų pagal savo dorovinius įsitikinimus yra ne kas kita, o Komunistų partijos manifesto įgyvendinimas. Jame iškeltas tikslas sukurti naują žmogų ir naują visuomenę, kurioje neliktų keturių pamatinių žmogiškojo pasaulio elementų: religijos, šeimos, tautos ir valstybės. Dabartinė konservatorių ir liberalų daugumos vykdoma politika tiksliai sutampa su šių keturių aspektų naikinimu Lietuvoje.

Vienintelis būdas sustabdyti tokią beprotišką valdančiųjų politiką – tai kuo skubesnis valdžios pasikeitimas šalyje. Faktas yra tas, kad jei ir šiemet, po rinkimų liks ta pati valdžia, ji su mūsų vaikais galės daryti, ką nori.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)