Todėl kartais ima atrodyti, kad norint sulaukti pagalbos ar bent dėmesio iš tarptautinės bendruomenės turi būti pralietas kraujas.
2014 m. liepos 1 d. Italijai perėmus pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai, pagaliau dėmesį į Kipro problemą atkreipė Italijos ambasadorius Kipro Respublikoje Guido Cerboni. Jis pažymėjo, kad ES turėtų labiau įsitraukti į derybų procesą vykstantį saloje, nes Kipro problema yra tiesiogiai susijusi su ES šalimi nare. Pozicija, kurią šiuo metu užima ES, apsiribodama tik techninėmis konsultacijomis bei parama, yra nepakankama, nes ir pačiai ES yra svarbu savo sudėtyje turėti stiprią funkcionuojančią federalinę valstybę.
Šiuo metu salą padalinusi „žalioji linija“, skirianti Kipro Respubliką (ES narę) ir Šiaurės Kipro Turkų Respubliką, kurią pripažįsta ir remia tik Turkija, yra didelė kliūtis bendram ekonominiam augimui bei gerovės kūrimui saloje.
Tarptautinė bendruomenė, nusisukusi nuo Šiaurės Kipro, pasmerkė dalį salos gyventojų ekonominei, socialinei, kultūrinei bei politinei izoliacijai. Šiuo metu paslaugų sektoriuje šiaurinėje salos dalyje dirba apie 80 proc. gyventojų, ir nors turistų skaičius šiais metais, palyginus su 2013 m., didėjo, tačiau panaudoti viso potencialo nėra galimybių.
Daug kliūčių kelia tai, kad dėl embargo Šiaurės Kiprą galima pasiekti tik Turkijos avialinijomis, nes nė viena pasaulio aviakompanija neskraidina tiesiogiai į šią salos dalį, o giliausias Kipro salos uostas Famagusta, kuriame kadaise buvo perkraunama 60 proc. krovinių, šiuo metu tarptautinei laivybai yra uždarytas. Be to, salai gyvybiškai trūksta vandens, kuris pagelbėtų vystant žemės ūkį. Šią problemą jau ėmėsi spręsti Turkija, 2012 m. pradėjusi vandentiekio tiesimą į Kipro salą, kurį žada artimiausiu metu užbaigti.
Geresnio gyvenimo vilčių abiejų salos dalių gyventojams teikia 2011 m. prie pietinių Kipro krantų atrasti dujų telkiniai, kurie paskatino salos politikus atnaujinti derybas dėl salos suvienijimo. Apie šiais metais atsinaujinusias derybas kol kas kalbama labai atsargiai, nes kaip rodo ilgametė patirtis – susitarti nėra lengva, todėl ES įsitraukimas į šias derybas aukščiausiu lygmeniu galėtų padėti užbaigti nuolat trūkinėjantį procesą.
Be to, žinant, kad ypatingą nuoskaudą Kipro turkai jaučia dėl žlugusio JT generalinio sekretoriaus Kofi Anano plano suvienyti šalį, kai 2004 m. balandžio 24 d. vykusiame referendume 65 proc. Kipro turkų balsavo „už“ šalies suvienijimą ir narystę ES, kai tuo pat metu 76 proc. Kipro graikų, paraginti savo Vyriausybės vadovo Tassos Papadopoulos, Anano planui tarė „garsų ne“, tačiau praėjus savaitei po referendumo – 2004 m. gegužės 1 d. kartu su kitomis 9 šalimis (tarp jų ir Lietuva) buvo priimti į Europos Sąjungą kaip Kipro Respublika, ES pagalba derybose būtų svarus indėlis į pasitikėjimo ir savitarpio supratimo stiprinimą.
Šiaurinės Kipro dalies politikai deda nemažai pastangų, kad būtų pasiektas bendras susitarimas dėl Kipro salos suvienijimo ir užtikrintas abiejų saloje gyvenančių bendruomenių lygiateisiškumas. Be to, siekiama, kad šalies įstatymai neprieštarautų Europos Sąjungos teisei.
2011 m. buvo priimta Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris, o 2014 m. sausio mėn. šalies Parlamentas balsavo už Baudžiamojo įstatymo pataisas, kurios dekriminalizavo tos pačios lyties santykius, uždraudė mirties bausmę, padidino baudas už seksualinį vaikų ir psichinių ligonių išnaudojimą, taip pat praplėtė seksualinio smurto apibrėžimą. Nors ne visi parlamentarai sutiko su kai kuriomis įstatymo nuostatomis, žodis žodin pakartodami Lietuvos politikų mėgstamą frazę – „visuomenė tam dar nėra pasirengusi“, vis dėlto europietiškai nusiteikę politikai, remiami 21 Kipro organizacijos, pasiekė, kad pataisos būtų priimtos.
Žinoma, Turkija taip pat suinteresuota, kad kuo greičiau būtų išspręsta Kipro salos problema, nes tai viena iš kliūčių jos deryboms dėl stojimo į ES. Likusios Kipro dalies priėmimas į ES pasitarnautų ne tik pačios ES interesams Viduržiemio jūros regione, bet ir būtų pozityvus signalas Turkijai dėl jos perspektyvų įstoti į Europos Sąjungą bei paskata aktyviau ginti europietiškas vertybes.