PVM tarifas skirtingose bendrijos šalyse varijuoja nuo 17 proc., taikomo Liuksemburge, iki 27 proc., kurį moka prekių ir paslaugų vartotojai Vengrijoje. Tiesa, nors standartinis PVM tarifas skirtingose šalyse svyruoja apie 20 proc., dauguma šalių taiko gerokai mažesnį PVM tarifą maisto produktams ir kai kurioms kitoms prekėms. Austrija, kur standartinis PVM tarifas yra 20 proc., maisto produktams taiko tik 10 proc. tarifą. Belgija taip pat maistui taiko gerokai mažesnį už standartinį PVM tarifą: lengvatinis tarifas maistui čia siekia 12 proc., Čekijoje – 15 proc., Suomijoje – 14 proc., Prancūzijoje – 10 proc.
Vertinant tai, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių maisto produktams taikomas gerokai mažesnis apmokestinimas, kyla klausimas, kodėl Lietuvos valdantieji nenori atpiginti maisto produktų žmonėms, ypač dabar, kai jiems vis sunkiau išgyventi. Maistas būtų gerokai įperkamesnis, jei lengvatinis tarifas būtų taikomas bent laikinai, tol, kol Lietuva įveiks ekonominę recesiją.
Briuselio direktyva leidžia įvesti lengvatinį tarifą
Pernai Europos Sąjunga leido atnaujinti pridėtinės vertės mokesčio direktyvą, išplečiant prekių ir paslaugų sąrašą, kurioms būtų galima taikyti lengvatinį tarifą. Taigi sprendimas – įvesti ar ne lengvatinį apmokestinimą maistui – priklauso vien nuo nacionalinės valdžios sprendimo.
Šiandien bendrijos teisės aktai reikalauja, jog standartinis PVM tarifas šalyje narėje būtų ne mažesnis kaip 15 proc., o lengvatinis tarifas – ne mažesnis kaip 5 proc.
Lietuvoje PVM lengvatos įvedimas, kuriam priešinasi valdantieji, leistų užtikrinti daugiau socialinio teisingumo, nes dažniausiai mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai skiria gerokai daugiau pajamų prekėms ir paslaugoms. Šiandien didelė dalis šeimos ūkių Lietuvoje yra priversti išleisti maisto produktams daugiau nei 30 proc. savo visų pajamų, todėl daugumai iš jų tampa sudėtinga įpirkti maistą.
Reaguodamos į mano raginimus įvesti PVM lengvatą bent jau būtiniausiems maisto produktams, Vyriausybė ir Finansų ministerija išsisukinėdamos žadėjo smarkiai didinti žmonių pajamas užuot įvedusios mokestinę lengvatą maisto produktams. Tokį sprendimą valdantieji teisino kalbėdami, jog PVM lengvata yra socialiai neteisinga, o pajamų didinimas leistų tiesiogiai prisidėti prie žmonių gerovės. Skamba gal ir gražiai, jei tos pajamos žmonėms iš tiesų reikšmingai didėtų – o to tikrai nesimato. Vertinant tai, kad pajamų padidėjimas, jei jis kai kuriems šeimos ūkiams ir pasijuto, yra nežymus ir lietuviai gauna gerokai mažesnes pajamas nei kitų bendrijos šalių gyventojai, PVM lengvatos maisto produktams taikymas – jau gyvybiškai reikalingas.
PVM sumažinimas leistų padidinti gyventojų perkamąją galią, kuri, deja, vis dar yra gerokai mažesnė nei Vakarų Europos valstybių gyventojų. Lietuvoje minimali mėnesio alga „prieš mokesčius“ šiemet siekia 840 eurų, tuo tarpu Vokietijoje tokia alga sudaro 1981 eurą, o Ispanijoje – 1167 eurus. Nepaisant gerokai atsiliekančių atlyginimų, už maistą Lietuvoje mokame kaip turtingieji vakarų europiečiai ar netgi daugiau. Kodėl esame priversti skursti ir gerokai permokėti už maistą, kai turime visas būtinas priemones, kurios leistų su mokestine sistema atpiginti bent jau būtiniausius maisto produktus?
Neabejotinai lengvatinio tarifo taikymas maisto produktams galėtų atnešti naudos, ypač maisto prekyboje, kur yra itin didelė konkurencija. Nenormalu, kad šiandien Lietuvoje taikome lengvatinį tarifą restoranams, į kuriuos tikrai neina valgyti skurstančios šeimos ar senjorai, o prekybos centruose net pieno produktams, mėsai, duonai ar daržovėms PVM lengvatos nėra.
PVM tarifas maisto produktams paskatintų vartojimą
Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, šiandien susiduria su ekonomine recesija, o tai liudija augantis nedarbo lygis šalyje ir didėjantis bedarbių skaičius. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, nedarbo lygis šių metų trečiąjį ketvirtį paaugo ir sudarė 6,2 proc., o bedarbių gretos pasiekė jau 97,5 tūkst. gyventojų vietoj prieš tai buvusių 91,3 tūkst., fiksuotų šių metų antrąjį ketvirtį.
Lyg to būtų maža, pernai metų trečiąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) buvo didesnis nei šių metų antrąjį ketvirtį – sudarė 6599,9 euro to meto kainomis, tuo tarpu šių metų antrąjį ketvirtį jis siekė 6227 eurus. Susitraukęs BVP taip pat signalizuoja apie sudėtingą ekonominę situaciją šalyje.
Tam, kad įveiktume nepalankią ekonominę situaciją, vertėtų skatinti vartojimą, kad ekonomika nesustotų. Dar Didžiosios depresijos laikais ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas sakė, kad nuosmukio metu valstybės išlaidas reikia didinti, nes tik tokiu atveju pavyks paskatinti paklausą, o drauge ir šalies ekonomikos augimą. Kodėl valdantieji nesilaiko ekonominių principų ir neskatina vartojimo Lietuvoje, sumažindami mokesčius žmonėms? Negana to, dar ir norėta įvesti naują nekilnojamojo turto mokestį, kuris, tikėtina, ateityje būtų dar labiau padidintas, kaip buvo padaryta ir su PVM standartiniu tarifu.
PVM lengvatinis tarifas būtiniausiems maisto produktams ne tik atpigintų maistą žmonėms, tačiau ir leistų laimėti konkurencinę kovą su kitose šalyse gaminama produkcija. Anokia paslaptis, kad kiekvieną savaitgalį esantys prie sienos su Lietuva Lenkijos miestai, tokie kaip Seinai, užplūstami lietuvių, atvykstančių įsigyti įperkamesnio maisto. Taigi, prarandame dalį lėšų šalies biudžete, kai dalis žmonių perka kaimyninėje šalyje. Pasak vieno iš komercinių bankų statistikos duomenų, šių metų pirmąjį ketvirtį lietuviai Lenkijoje išleido 310 milijonų zlotų, arba beveik 70 milijonų eurų. Visi šie pinigai galėjo pasilikti Lietuvoje ir papildyti mūsų šalies biudžetą, jei maisto produktai pas mus būtų pigesni dėl taikomos lengvatos.
Ne tik prekybininkams, bet ir Lietuvos ūkininkams tampa sudėtinga konkuruoti. Nenuostabu, kad neatlaikydami konkurencinės kovos, galvijų augintojai ar pieno gamintojai yra priversti bankrutuoti, nes tokia veikla tampa nuostolinga. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2020 metais, palyginti su 2016 metais, šalyje sumažėjo net 18241 ūkiu. Lyg to būtų maža, gerokai sumažėjo ir ekologinių ūkių, kuriuose užauginama vis mažiau galvijų ar kitos produkcijos. Ar nebus taip, kad jau visai netruks parduotuvių lentynose rasime tik užsienyje pagamintus maisto produktus, o ne lietuviškus?
Norisi, kad dabartinė šalies valdžia rūpintųsi piliečių interesais, o ypač tų, kurie šiandien susiduria su nepritekliumi ir skurdu. Mokestinės lengvatos leistų sumažinti ir socialinę atskirtį Lietuvoje. Nenormalu, kad net 24,5 proc. Lietuvos gyventojų šiandien susiduria su socialine atskirtimi ir skurdu, o tai, pasak Europos Komisijos, yra viena didžiausių šalies problemų, kurią reikia spręsti nedelsiant. Tad dar kartą raginu Lietuvos valdančiuosius: nusiimkite akidangčius ir pasižiūrėkite, kaip sunkiai šiandien verčiasi Lietuvos žmonės. Metas mokestinę naštą jiems lengvinti, o ne krauti naują!