Pasak Europos Sąjungos rengtų apklausų, per pastaruosius aštuonerius metus daugiau kaip dvigubai sumažėjo Lietuvos gyventojų pasitikėjimas Seimu (iki 8 proc.), o 89 proc. Lietuvos piliečių tiesiai sako, kad netiki įstatymų leidžiamąja institucija.
Kompanijos „Sprinter tyrimai“ vasario pabaigoje atliktos apklausos rodo, kad net 90 proc. šalies gyventojų pritaria siūlymui sumažinti iki 101 Seimo narių skaičių. 80 proc. respondentų pritaria siūlymui riboti Seimo narių kadencijų skaičių iki dviejų. 59 proc. tyrimo dalyvių pritaria siūlymui, apribojus Seimo narių kadencijų skaičių, ilginti vienos kadencijos trukmę iki 5 metų. 59 proc. respondentų pritaria siūlymui perkelti Seimo rinkimų datą į pavasarį.
Todėl inicijuodamas referendumą dėl Konstitucijos pataisų judėjimas TAIP siūlo:
Pirma, reikia sumažinti Seimo narių skaičių iki 101. Per 20 metų laikotarpį Lietuva neteko beveik 700 tūkst. gyventojų ir vienas parlamentaras dabar atstovauja apie 22 tūkst. gyventojų. Pavyzdžiui, Danijoje, kurios gyventojų skaičius 5,485 mln. vienas parlamentaras atstovauja 31 tūkst. gyventojų.
Kroatijoje, kurios gyventojų skaičius yra 4,491 mln., vienas parlamentaras atstovauja 29 tūkst. gyventojų. Tarpukario Lietuvoje Seimo narių skaičius svyravo nuo 121 iki 78. Sumažinus dabartinio Seimo narių skaičių iki 101 bus atsispirta nuo sovietinio paveldo, atsižvelgta į Lietuvos realijas, užkrauta didesnė atsakomybė kiekvienam įstatymų leidėjui ir per 4 kadencijos metus sutaupyta apie 100 mln. litų.
Per pastarųjų penkiolika metų Seimo išlaikymas mokesčių mokėtojams pabrango beveik dvigubai. 1995 m. Seimo kanceliarijai buvo skirta 45 mln. litų, o šiemet – 84,3 mln. litų.
Antra, būtina sugrąžinti Seimo narius į darbo rinką, kad jie nenutoltų nuo žmonių bei realaus gyvenimo ir kad turėtų galimybę pagyventi pagal taisykles, kurias patys sukūrė. Reikia įtvirtinti, kad politikas Seime galėtų dirbti tik dvi kadencijas iš eilės, kaip įtvirtinta Lietuvos Respublikos Prezidento atveju. Šiuo metu kai kurie politikai Seimo nario kėdę trina jau penkias kadencijas – apie 20 metų. Iš viso šiame Seime yra 76 politikai, t.y. daugiau nei pusė Seimo narių, kurie yra parlamentarais dvi ir daugiau kadencijų iš eilės. Nenuostabu, kad viena svarbiausių valstybės institucijų – Seimas – virsta uždaru „paslaugų banku“, kuomet mainai už tam tikrų pasiūlymų ir projektų palaikymą užgožia rinkėjų interesus ir ideologines nuostatas.
Trečia, reikia Seimo nario kadenciją prailginti iki 5 metų, kad įstatymų leidėjai galėtų sulaukti savo sprendimų rezultatų ir prisiimtų atsakomybę už juos. Taip būtų padidintas politinis stabilumas valstybėje ir sumažėtų populizmas, o retesni rinkimai taupytų mokesčių mokėtojų pinigus. Penkiems metams ir ilgesniam laikotarpiui savo parlamentus renka 15 Europos šalių (Austrija, Prancūzija, Airija, Italija, Portugalija, Didžioji Britanija ir t.t.). Tarpukario Lietuvoje Seimo kadencija taip pat buvo 5 metai.
Ketvirta, būtina užkirsti kelią „naktinėms mokesčių reformoms“ ir suirutei, kuri atsiranda, nes naujai išrinktas Seimas ir naujai suformuota Vyriausybė nespėja tinkamai parengti kitų metų biudžeto. Todėl reikia perkelti Seimo rinkimus iš rudens į pavasarį. Be to, panašiu metu vyksta ir prezidento bei Europos parlamento rinkimai, tad sudubliavus rinkimus galima būtų sutaupyti mokesčio mokėtojų pinigų.
Penkta, privaloma stiprinti Seimo frakcijų ir parlamentarų įstatymų leidybos kompetencijas. Seimo narys turi būti susikoncentravęs tik į darbą Seime, o ne sėdėti ant dviejų kėdžių, t.y. užimti postą ir Vyriausybėje, ir Seime. Šiuo metu pusė Vyriausybės narių yra ir Seimo nariai.
Seimui reikia priskirti mokslinius institutus, kurie kurtų ir atliktų valstybės vizijos bei strategijos stebėseną, analizuotų ekonomikos, socialinių ir sociakultūrinių procesų raidą, rengtų Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų vertinimą, palaikytų dialogą su Lietuvos ir užsienio universitetais bei mokslo centrais.
Taip pat, atsižvelgiant į frakcijos dydį, reikia padidinti Seimo frakcijų referentų ir patarėjų skaičių, griežtai reglamentuojant jų funkcijas, bet kartu būtina sumažinti Seimo nario patarėjų ir padėjėjų skaičių nuo trijų iki vieno. Nuo 1992 m. Seimo narių patarėjų ir padėjėjų skaičius išaugo net tris kartus – nuo 141 iki 455.