Naujos darbo vietos


Vienas pagrindinių mūsų prioritetų – geriau apmokamų ir naujų darbo vietų kūrimas. Kad Lietuvos žmonės uždirbtų daugiau ir gyventų geriau. Galutinius metų skaičius paskelbsime sausį. Jie turėtų būti panašūs į 2022 m. rezultatus.

Dabar galiu patvirtinti, kad per tris šių metų ketvirčius pritrauktų užsienio investicijų krepšelyje turime 31 projektą. Veiklą Lietuvoje pradeda 13 naujų investuotojų, o 18 plečia veiklą. Jie sukurs daugiau nei 2,5 tūkst. gerai apmokamų darbo vietų ir investuos 110 mln. eurų.

Visos didžiosios kompanijos, kurios atėjo į Lietuvą anksčiau, vykdo savo įsipareigojimus ir plečia veiklą. Mums tai yra labai svarbu, nes tai rodo pasitikėjimą Lietuva ir kad čia užsienio verslams sekasi. Dėl to jau sprendžiame Kauno ir kitų užsienio investuotojus traukiančių šalies laisvųjų ekonominių zonų tolesnius plėtros klausimus.

Neblogai sekasi ir Lietuvos įmonėms, kurios nori plėsti veiklą. Per trejus metus su investuotojais, kurių daugumą sudaro Lietuvos bendrovės, esame pasirašę jau vienuolika stambaus projekto sutarčių. Įvairiuose Lietuvos miestuose jau pastatytos arba dar kyla gamyklos, tokios kaip „Teltonika“, VMG, modernūs baldų fabrikai. Juose dirbs daugiau kaip 3,5 tūkst. žmonių, bus investuota beveik 700 mln. eurų. Planuojame, kad artimiausiu metu bus pasirašytos dar bent kelios stambių investicijų sutartys. Metų pabaigoje Seime pakeitėme įstatymus, kad įsikūrimo sąlygos naujiems investuotojams kitąmet būtų dar patrauklesnės.

Investicijos į ateitį


Kitas prioritetinis šių metų mūsų darbas buvo sėkmingai įvykdyti 1 mlrd. eurų vertės planą Lietuvos ekonomikai. Šie pinigai – tai parama verslui, kuri sustiprins mūsų ekonomiką, modernizuos gamybą, leis kurti inovatyvius aukštesnės vertės produktus, tausoti gamtą, mažiau išleisti energetikai, skaitmenizuoti verslą ir valstybės institucijų paslaugas.

Taigi iš beveik 1 milijardo eurų paramos, numatytos Lietuvos ekonomikai stiprinti, Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau paskelbė kvietimų už daugiau kaip 960 mln. eurų. Į juos pretenduoja beveik 3 tūkst. įmonių.

Dar viena mūsų pergale laikau, kad nepaisant verslo nerimo dėl suplanuotos mokesčių reformos, mums pavyko iškovoti, kad mokesčiai, tiek smulkiam, tiek dideliems verslams, tiek dirbantiems individualiai nedidėtų ir darbo sąlygos neblogėtų. Ir toliau žadame būti aktyvūs formuojant Lietuvos mokestinę politiką, kad ji būtų palanki ekonomikai augti. Mūsų ministerija aktyviai pasisako už tai, kad minimalus uždarbis apskritai nebūtų apmokestinamas. Kitais metais neapmokestinama atlyginimo riba kils penktadaliu iki 747 eurų.

Mažiau biurokratijos


Skiriame daug dėmesio biurokratijos mažinimui, įvairių valstybės procedūrų supaprastinimui, kad verslą Lietuvoje daryti būtų paprasčiau, verslo priežiūros tarnybos verslininkų neskubėtų apkrauti baudomis, o pirma konsultuotų.

Šiemet apmokėme beveik du tūkstančius verslą kontroliuojančių institucijų darbuotojų, kad jų darbo kokybė gerėtų. Mūsų komandos dėka, kiekviena valstybės institucija, priimdama kokį nors sprendimą, turi įvertinti, kiek jis kainuos verslui, kokią naštą sukuria įvairių tvarkų ir taisyklių laikymasis. Tai padeda kasmet mažinti biurokratiją, atsikratyti perteklinio popierizmo ir taupyti įmonių pinigus. Pastaruosius kelerius metus visų Lietuvoje veikiančių verslo priežiūros įstaigų darbo vertinimas dešimtbalėje sistemoje pakilo nuo 5 iki 7,2 balo. Progresas yra.

Tikiuosi, kad kitais metais verslo sąlygos dar supaprastės, kai startuos smulkiojo verslininko sąskaitos įrankis. Kalbame su bankais, kad kuo daugiau smulkių verslų turėtų galimybę naudotis šia sąskaita, paprasčiau mokėti mokesčius ir tvarkyti savo pinigus.

Užsienio prekyba


Tęsiame Lietuvos eksporto diversifikaciją, kad nebūtume priklausomi nuo vienos ar kitos pasaulio valstybės ir ekonominės situacijos jose. Rudens viduryje Lietuvos eksportas perkopė 33 mlrd. Eurų. Beveik du trečdaliai gaminių buvo lietuviškos kilmės. Toliau sėkmingai auga eksportas į Aziją, kuriai skiriame padidintą dėmesį. Kad verslui parduoti savo prekes būtų lengviau, plečiame jam talkinančių Lietuvos komercijos atašė tinklą. Jame šiuo metu jau dirba 20 asmenų komanda strategiškai svarbiose valstybėse.

Norėdami sutrukdyti Rusijai kariauti su Ukraina, vasarą apribojome karinei pramonei tinkamų produktų vežimą per Lietuvą į Rusijos kaimynes. Pirmieji rezultatai rodo, kad tai davė lauktą efektą ir rudenį įvairių vakarietiškų produktų vežimas į Vidurio Azijos, Kaukazo valstybes per Lietuvą sumažėjo po du ar net tris kartus.

Gynybos pramonė


Didelę pažangą padarėme šalies gynybos pramonės stiprinime. Esu įsitikinusi, kad saugesni tapsime tik tada, kai sustiprinsime savo gynybos srityje veikiančias, į naujoves investuojančias įmones. O ten – pilna ribojimų ir draudimų. Juos šiemet ir naikinome. Pavyzdžiui, ribojimą įmonėms kurtis laisvosiose ekonominėse zonose.

Parengėme Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą, kuris atvers naujas galimybes šios pramonės augimui. Sukūrėme finansavimo šaltinius modernios ginkluotės gamybai Lietuvoje. Tai, kad investicijomis mūsų šalyje jau domisi vienas didžiausių Vokietijos ginklų gamintojas – „Rheinmetall“ – signalas, kad einame teisingu keliu.

Ateities ekonomika


Šiemet kaip niekad daug dėmesio ir pinigų skyrėme Lietuvos ekonomikos žalinimui. Norime, kad ne tik paprasti Lietuvos žmonės, bet ir pramonės įmonės savo veikloje kuo mažiau terštų aplinką, perdirbtų ir gamyboje panaudotų kuo daugiau atliekų, atsisakytų iškastinio kuro. Šiam tikslui pasiekti pramonei skirsime 240 mln. eurų. paramos bei dar 50 mln. eurų paskolų atsinaujinančiai energetikai plėtoti.

Galvodami apie ateities verslą, pradedame mokyti vaikus verslo paslapčių dar mokyklose. Šiemet pradėjome pirmąją pasaulyje skaitmeninio verslumo programą 5-8 klasėms, kurioje dalyvauja 13 Lietuvos mokyklų komandų. Kalbant apie vyresnius vaikus, šiemet verslumo apmokėme 1650 mokinių. Tarptautinio tyrimo duomenimis, 1 euras, investuotas į mokinių verslumo ugdymą vėliau valstybei sugrįžta 45 eurų grąža. Taigi investicijos į vaikus visada atsiperka.

Jau matome pirmuosius inovacijų reformos, kurią atlikome pirmaisiais darbo metais, rezultatus. Lietuva kyla svarbiausiuose inovacijų reitinguose. Pasaulio inovacijų indekse, kuriame daugybę metų buvome ketvirtojo dešimtuko uodegoje, šiemet iš 39 pakilome į 34 vietą, Europos elektroninės valdžios reitinge – iš 8 į 7 vietą, Pasaulio IMD Talentų reitinge – iš 26 į 23 vietą. Prieš Kalėdas sužinojome dar vieną gerą naujieną – Lietuva rekordiškai kilo atvirų duomenų reitinguose. Esame 10 tarp labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių pagal valstybės duomenų atvirumą. Analogiškame EBPO organizacijos tyrime 2019 m. buvome 32 vietoje. Europos duomenų portalo tyrime 2023 m. pagal valstybės duomenų atvirumą užėmėme rekordinę 7-ąją vietą tarp 35 Europos valstybių. Tai, kas prieš trejus metus atrodė tik sunkiu darbu pasiekiama svajonė – pradeda pildytis.

Ir toliau dirbame, kad Lietuvoje kurtųsi kuo daugiau talentingų žmonių, kurie čia dirbtų ir mokėtų mokesčius. Ypatingą dėmesį skiriame Lietuvos išeivių profesionalų bendruomenėms, finansiškai remdami jų veiklos užsienyje projektus, kurie yra naudingi Lietuvos ekonomikai. Pernai Vilniuje, o šiemet Klaipėdoje duris atvėrė aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš užsienio aptarnaujantys „International House“ centrai. Kitąmet toks centras galėtų atsirasti Kaune.

Prie metų sėkmių noriu paminėti Lietuvos startuolių pasiekimus. Šiuo metu Lietuvoje turime daugiau kaip tūkstantį startuolių, kurių vertė – 9,5 mlrd. eurų. Siekiant dar labiau sustiprinti šią ekosistemą, į Lietuvą pritraukėme tarptautinį akceleratorių iš JAV „Plug and Play“, kuris per trejus metus padės užaugti 60 startuolių.

Kas toliau?


Ateinančiais metais mūsų darbe dar daugiau dėmesio skirsime biurokratijos mažinimui, dirbtinio intelekto politikai ir realiam jo pritaikymui – tiek mažinant biurokratiją, tiek atnaujinant ir supaprastinant valstybės paslaugas bei gynybos pramonės stiprinimui. Nauji laikai reikalauja atnaujintų ir koncentruotų prioritetų. Padėsime verslams sėkmingai panaudoti gautą paramą ir skelbsime naujas investicijų priemones, kurių vertė sieks apie 360 mln. eurų.

Noriu atskirai padėkoti visiems, kurie labai prisideda, kad visos vizijos greičiau taptų realybe, o taip pat visiems verslą kuriantiems kūrybingiems žmonėms.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)