Taip konkursas neįvyko, pinigai jam organizuoti išleisti vėjais, kaltų dėl to nėra, kaip visados ir būna. Kokios galimos priežastys nulėmė konkurso dalyvių pasikeitusius norus? Jų matyčiau dvi: nepasitikėjimas mūsų valstybe ir abejonės , ar sugebės mūsų atominė elektrinė konkuruoti su pašonėje esančiomis Rusijos ir Baltarusijos atominėmis elektrinėmis.
Juk kiekvienam aišku, kad mūsų padarytos klaidos sudarė sąlygas Rusijos ir Baltarusijos statomoms elektrinėms pradėti veikti anksčiau nei Lietuvos. Ir pagrindine klaida laikyčiau „Leo LT“ sunaikinimą atsisakant pertvarkyti „Leo LT“ taip, kad neliktų šio susitarimo abejotinų vietų. Mes pralošėme porą metų, praradome vietinius investitorius su realiais, o ne menamais pinigais, ir sudarėme sąlygas Rusijai bei Baltarusijai mus apeiti „ant posūkio“.
Konservatoriai jau ne pirmą kartą užlipa ant to paties grėblio, bet nepasimoko. Prisiminkime, kad dar iki konservatorių atėjimo į valdžią 1996 metais jau buvo pasiektas su Lenkija susitarimas dėl elektros tilto Lietuva- Lenkija statybos. Lenkijos delegacijai atvykus į Vilnių pasirašyti atitinkamų dokumentų, tuometinis konservatorių ministras Vincas Babilius juos išprašė iš Lietuvos, sakydamas, kad JAV firma „Enron“ yra pasirengusi investuoti į šį tiltą, o ji yra nepalyginamai rimtesnė nei Lenkijos firmos. „Enron“ dėka tilto neturime iki šios dienos. Konservatoriai primiršo lietuvišką patarlę: geriau žvirblis rankoje, negu kiškis miške. Neliko nei žvirblio rankoje ( Lenkijos firmų), nei kiškio („Enron“), kuris taip ir liko miške.
Kiekvienam aišku, kad užsieniečiai investuoja ne iš meilės Lietuvai, o dėl galimo pelno, kurį tikimasi gauti parduodant pagamintą elektros energiją. Vertinant dabartines aplinkybes galima teigti, kad Rusija turės žymiai geresnes galimybes anksčiau už Lietuvą įsitvirtinti rinkoje, tiekti jai pigesnę energiją nei galėtų tiekti Lietuva.
Norėdama sužlugdyti Lietuvą, Rusija gali net dirbtinai numušti savo energijos kainą vos ne iki savikainos. Lietuvai konkuruoti su Rusija būtų nepaprastai sunku. Tai žino ir investuotojai, kurie pasirinko vietoje Lietuvos kitas valstybes, į kurias investavus būtų galima tikėtis realaus pelno.
Dabar premjeras tikina visus mus, kad jis ne konkurso tvarka suras iki vasaros naujus investuotojus. Premjero optimizmas mums žinomas. Deja, jis retai pasitvirtina. Argi mes negirdėjome premjero vakar dienos tvirtinimų, kad krizę baigėsi ir šios dienos pasakymų, kad dar ne? Argi mes negirdėjome apie gausius užsienio investuotojus? Kur jie? Manau, kad tokio premjero valdoma vyriausybė negali įkvėpti pasitikėjimo užsienio investuotojams, kurie norėtų, kad jų investicijos nebūtų įšaldytos kaip ES pinigai, skirti namų apšiltinimui.
Kaip pasielgtų kurios nors demokratinės valstybės premjeras gavęs tokį smūgį? Neabejoju, kad jo savigarba padiktuotų jam vienintelį teisingą sprendimą –atsistatydinti. Palūkėkime ir sužinosime kiek savigarbos turi mūsų premjeras.
Dar keli pamąstymai apie atominę energetiką Lietuvoje. Sunku bus rasti investuotojus, sunku bus konkuruoti su Rusijos ir Baltarusijos AE. Manau, kad atominės energetikos perspektyvos Lietuvoje labai sumenko. Nebent Vyriausybė nuspręstų, jog vis dėlto geriau žvirblis rankoje, negu kiškis miške. Žvirblį („Leo LT“) iš rankos Vyriausybė paleido, o kiškio taip ir nesugavo. Ar panorės dabar sugauti dabar bent žvirblį, panašų į „Leo LT“? Ir panorėjus ar sugebės, nes ir žvirblis Vyriausybės dėka pasidarė žymiai gudresnis.