Tokia trumpa svarbiausių įvykių chronologija:
- rugpjūtį į branduolinį reaktorių buvo pakrautos kuro rinklės,
- lapkritį atominė elektrinė prijungta prie perdavimo tinklo ir pradėjo veikti,
- Lietuva nutraukė elektros prekybą su Baltarusija,
- Latvija (kartu su Estija) pradėjo prekybą pagal dvišalę metodiką elektra, patenkančia į Baltijos šalis per elektros linijas tarp Baltarusijos ir Lietuvos,
- po Seimo rinkimų nauja valdančioji dauguma paskelbė įvesianti absoliučią BAE blokadą,
- Europos Komisija ginče dėl prekybos elektra tarp Lietuvos ir Latvijos palaikė Latvijos pusę,
- lapkritį iš Europos Komisijos atėjo signalai, kad Lietuva netrukdytų Latvijai prekiauti elektra iš trečiųjų šalių, nes bus nutrauktas sinchronizacijos finansavimas,
- Lietuvos vartotojai, Latvijoje pirkdami elektrą, pagamintą BAE ir tekančią elektros linijomis į Lietuvą, tapo perspektyviais Baltarusijos AE finansuotojais.
Kokia gali būti tolimesnė įvykių raida?
Baltarusijos atominės elektrinės (BAE) ateitis priklauso nuo to, ar pavyks joje pagamintą elektrą parduoti Europos Sąjungoje (Baltijos šalyse).
Pavykus uždrausti prekybą elektra iš Astravo, BAE ekonominė perspektyva būtų liūdna, o antrojo, juo labiau trečio ir ketvirto blokų statyba ir paleidimas taptų sunkiai įmanomi. Europos Sąjunga galėtų teikti Baltarusijai ekonominę pagalbą su sąlyga nutraukti BAE eksploatavimą.
Elektra iš Astravo gali būti tiekiama į Baltijos šalių rinką nuline kaina, tačiau pagal NordPool biržos mechanizmą būtų parduodama už rinkos kainą.
Jei prekyba Astravo elektra vyks, ji leis padengti einamuosius BAE kaštus ir, galbūt, mokėti paskolų palūkanas (be paskolų grąžinimo, net nekalbant apie lėšų kaupimą elektrinės uždarymui). Tai įgalintų baigti antrojo bloko statybą ir jį paleisti, didinant pardavimų apimtis ne tik Baltijos šalyse, bet galimai ir Lenkijoje.
Dempinginė Astravo elektra dominuotų Baltijos šalyse, vietinė elektros gamyba būtų nekonkurencinga, o elektros gamybos plėtra iš atsinaujinančių energijos šalinių neįmanoma. Baltijos šalys taptų priklausomos nuo elektros iš Astravo. Sinchronizacija ir linijų su Baltarusija išjungimas būtų sunkiai įsivaizduojamas.
Galimi trys baziniai įvykių scenarijai. Jie gali priklausyti ir nuo to, ar vyks prekyba elektra iš Astravo.
Pirmasis – energetinės nepriklausomybės scenarijus.
I. Šimonytės vyriausybė laikosi nuostatos, kad sinchronizacija nepašalins Astravo grėsmės ir neperkels BAE už Minsko ar Maskvos. Suprantama, kad BAE ir iš jos tekanti elektra bus didžiausia grėsmė sinchronizacijai. Tvirtai laikomasi koalicijos sutartyje esančio įsipareigojimo absoliučiai blokuoti atominę elektrinę Astrave. Siekiant sinchronizacijos, ruošiamasi atsijungti nuo Rusijos elektros sistemos.
2021 metais Generalinė prokuratūra pradeda tolimesnį M. Basčio istorijos tyrimą. Siekiama išsiaiškinti, kieno sprendimu pradėti Ignalinos ir Utenos pastočių rekonstrukcijos projektai, užtikrinantys tiesioginius elektros srautus iš Astravo į Lietuvą. Dėl įrodymų stokos baudžiamoji atsakomybė nekyla, bet įvardinama politinė atsakomybė. Su Latvija ir Estija pasiekiamas susitarimas dėl Lietuvos paruoštos prekybos metodikos. Stabdoma prekyba elektra, kuri į Baltijos šalis patenka per Baltarusijos-Lietuvos elektros jungtis. Išjungiama pradžioje viena, o po to ir antra elektros linija iš Baltarusijos AE į Lietuvą. Baltarusijos elektros sistema susiduria su pertekline elektros energijos gamyba, kyla sunkumai antrojo bloko statybos finansavimui.
2022 metais Europos branduolinis reguliatorius patvirtina, kad BAE neatitinka stres testų reikalavimų. Valdančioji koalicija Seime, reaguodama į nuolatines technologines avarijas Baltarusijos AE, inicijuoja sprendimą trauktis iš Vienos konvencijos ir sukurti nacionalinį atsakomybės už branduolines avarijas teisinį mechanizmą.
2023 metais Lietuva pilnai išbando elektros sistemos darbą izoliuotu režimu. Visi sinchronizacijos projektai vyksta pagal grafiką. Lietuva traukiasi iš BRELL sutarties. Žlunga Lukašenkos režimas.
2024 metų Seimo rinkimus laimi Tėvynės Sąjunga. Iškarto po rinkimų naujoji vyriausybė išjungia visas elektros linijas į Baltarusiją. Nauja demokratinė Baltarusijos valdžia, susidūrusi su labai sunkia ekonomine padėtimi ir nuolatinėmis avarijomis BAE, pradeda dialogą su Europos Sąjunga dėl ekonominės pagalbos ir BAE uždarymo.
2025 metais išjungiamos Baltijos šalių elektros linijos su Rusija. Lietuva su Latvija ir Estija sinchroniškai prisijungia prie kontinentinės Europos elektros sistemos.
Antrasis – status quo scenarijus.
Europos Komisija siekia sinchronizuoti Baltijos šalis su kontinentine Europa, bet stengiasi nepakenkti politiniams ir ekonominiams santykiams su Rusija ir Baltarusija. Norima užtikrinti bent minimalią BAE branduolinę saugą. Europos Komisija ir toliau palaiko elektros prekybą Baltjos šalių rinkoje pagal dvišalę metodiką, kuri leidžia prekybą elektra, tekančia per Baltarusijos-Lietuvos linijas. Europos Komisija tęsia sinchronizavimo projektų finansavimą.
2021 metais BAE elektra Nord Pool biržos Latvijos zonoje parduodama už žemiausią kainą ir pagal biržos mechanizmą gauna priemoką iki rinkos kainos. Elektros generacija iš bet kokių šaltinių Baltijos šalyse negali konkuruoti su dempingine elektra iš Astravo. Sustoja elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra.
2022 metais Baltarusija įgyvendina kai kurių stres testų reikalavimus. Po ilgų derybų Europos branduolinis reguliatorius pripažįsta, kad BAE yra saugi. Lenkija siekdama apsisaugoti nuo elektros iš Astravo kaina stabdo LitPol Link jungties išplėtimą. Harmony Link jūrinės jungties statyba stringa.
2023 metais, palaikoma pajamų iš elektros eksporto, sėkmingai baigiama antro BAE bloko statyba. Latvijos vyriausybė svarsto Baltarusijos pasiūlymą įrengti elektros liniją iš Astravo per Pastovių skirstyklą į Liksną. Latvijos perdavimo sistemos operatorius AST atmeta Litgrid siūlymą 2024 metais surengti Baltijos šalių elektros sistemų izoliuoto darbo bandymą.
2024 metais Seimo rinkimus Tėvynės Sąjunga pralaimi. Svarbiausi sinchronizacijos projektai vėluoja. Baltarusija paskelbia pradedanti trečio ir ketvirto BAE blokų statybą.
2025 metais nauja koalicinė vyriausybė derina su Europos Komisija sinchronizacijos atidėjimą. Abu Baltarusijos AE blokai veikia su gedimais, tačiau elektros eksportas į Baltijos šalis vyksta. Sinchronizacija atidedama nenustatant įgyvendinimo datos.
Trečias – Rusijos įtakos scenarijus
Rusija siekia geopolitionio tikslo išlaikyti Baltijos šalis savo energetinės sistemos dalimi ir elektros energetiką paversti politinės įtakos svertu. BAE turi tapti dominuojančiu elektros šaltiniu Baltijos šalims. Europos Sąjunga atšaukia sankcijas Rusijai, atnaujina ir plečia ekonominius santykius.
2021 metais dėl elektros iš BAE importo vietinė elektros gamyba tampa nekonkurencinga ir yra stabdoma. Baltarusija ir Rusija staiga vienu metu svaitei išjungia elektros linijas į Baltijos šalis ir užgesina visų trijų Baltijos šalių elektros sistemą. Kyla krizė ir I. Šimonytės vyriausybė priversta atsistatydinti.
2022 metais naujai susidariusi valdančioji dauguma yra priversta vesti derybas dėl ilgalaikių elektros kontraktų su Baltarusija. Lietuva įsipareigoja papildyti BRELL sutartį užtikrinant Kruonio hidro akumuliacinės elektrinės naudojimą BAE rezervavimui. Seimas po audringų ginčų ir kilusių muštynių atšaukia Antiastravinį įstatymą.
2023 metais Europos Komisija susitaria su Rusija dėl bendros elektros rinkos sukūrimo. Baltijos šalys numatomos kaip bendros rinkos prekybos aikštelė tarp Europos Sąjungos ir Rusijos. Tai yra pirmas žingsnis siekiant atgaivinti vieningos elektros energetikos sistemos nuo Lisabonos iki Vladivostoko projektą.
2024 metais peržiūrimi sinchronizacijos projektai, juos perorientuojant Europos Sąjungos – Rusijos jungtinės elektros rinkos įgyvendinimui. Atnaujinamas Harmony Link jungties tiesimas. Atstatoma 750 MV linija iš Minsko į Ignalina ir pradedamas įgyvendinti šios linijos į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę projektas. Stiprinamos Baltijos šalių elektros jungtys tiek su Europos Sąjunga tiek su Rusija-Baltarusija.
2025 metais bendra Europos Sąjungos – Rusijos elektros rinka pradeda veikti naudojant visas Baltijos šalių elektros jungtis į kaimynines šalis. Baltijos Baltarusijos AE pirmi du blokai veikia ir pradedama dar dviejų blokų statyba. Baltijos šalys ir toliau lieka Rusijos elektros sistemos dalimi.
Gyvenimas visada pralenkia net ir labiausiai neįtikėtinus scenarijus. Šalia čia esančių trijų bazinių scenarijų gali būti jų variacijų. Scenarijuose išvardinti įvykiai gali pereiti iš vieno scenarijaus į kitą, iš viso neįvykti arba gali įvykti kiti scenarijuose nenumatyti įvykiiai. Tačiau atominės elektrinės Astrave grėsmė lieka vienu didžiausių iššūkiu. Lietuva kartu su Latvija ir Estija tebelieka padidintos rizikos zonoje tarp Rusijos ir Europos Sąjungos. Šimtmečių istorija patvirtina, kad geopolitinis stabilumas yra laikinas, o geopolitinės slinktys nuolatinės.