Rusija neabejotinai turi rimtų priežasčių išsaugoti BRELL elektros linijas. Pirma, BRELL kilpa pririša Lietuvą ir Baltijos šalis prie Rusijos elektros tinklų ir neleidžia iš jų ištrūkti. Antra, BRELL leidžia AE Astrave gauti pajamas iš elektros eksporto į ES ir didinti energetinę priklausomybę. Trečia, BRELL užtikrina pirminį rezervą ir dažnio palaikymą, be kurių Kaliningradui būtų sudėtinga dirbti izoliuotu režimu.
Ar tai reiškia, kad Rusija tikrai neišjungs BRELL? Tegul BRELL elektros linijos išlieka. Galima trumpam ar kuriam laikui staiga nutraukti elektros tiekimą į Lietuvą ir Baltijos šalis, kai dėl remonto neveikia NordBalt ir/ar EstLink, dar suderinus su diversija ar kibernetine ataka. Tai būtų vienas iš hibridinio karo veiksmų, siekiant sukelti dalinę ar visuotinę elektros sistermos avariją – „blackout“. To pasekmės kartu su kariniu smūgiu galėtų būti katastrofiškos. NATO pajėgos nuo „balckout“ nesaugo ir joms pačioms bei Lietuvos kariuomenei tai būtų rimtas smūgis. Galbūt dėl tokios rizikos Ukraina, siekdama apsisaugoti, po izoliuoto darbo bandymo neprisijungė prie Rusijos energetinės sistemos. Mums būti priklausomiems nuo dispečerinės Maskvoje yra nepriimtina rizika.
Kokie galimi pasirinkimai.
Pirmas pasirinkimas – garsiai kalbėti apie dekarbonizaciją, žaliąjį kursą, pagreitintą sinchronizaciją ir nieko reikšmingo nedaryti. Jeigu karas mūsų nepalies, sulaukus 2024 metų Prezidento ir Seimo rinkimų, galima bus apsispręsti dėl pigesės elektros iš Astravo, kuri, nors ir su avarijomis, tokią elektrą gamina jau beveik penkis metus.
Antras pasirinkimas – išjungti elektros linijas tik su Baltarusija. Kadangi Lietuva iš Baltarusijos elektros neperka, kaina nepasikeis. Priklausomybė nuo dispečerinės Maskvoje liktų tik per Estiją ir Latviją. Tai pakartotų Baltarusijos izoliuoto darbo bandymą 2020 metais, per kurį jokia katastrofa neįvyko. Beliktų laukti, kol Latvija ir Estija pasiryžtų išjungti elektros linijas su Rusija ir pereiti prie trečio pasirinkimo.
Trečias pasirinkimas – kartu su Latvija ir Estija pereiti į izoliuoto darbo režimą su ar be Kaliningrado. Tada, kaip padarė Ukraina, kreiptis dėl neatidėliotinos sinchronizacijos su Europa.
Ar nesulauksime Rusijos smūgio anksčiau nei apsispręsime dėl savo pasirinkimo, o gal toks pasirinkimas jau padarytas?
Energetika yra Rusijos ginklas. AE Astrave yra dvigubos paskirties ginklas. Tyčiniais ar netyčiniais karo veiksmais sukelta avarija gali būti ginklas, kuris Vilnių ir dalį Lietuvos paliks išdeginta ir užnuodyta žeme. Nuo tokio ginklo sunku apsisaugoti. Kitos paskirties ginklu tarnauja Astrave pagaminta elektra. Ji per trumpą laiką iškraipo elektros rinką, tampa pigiu narkotiku, sukeliančiu priklausomybę, jau dabar kausto politinę valią jos atsisakyti. Dėl jos importo gali būti surengtas toks pats referendumas kaip ir dėl Visagino AE. Tolimasis tokio ginklo taikinys – užtikrinti 3 ir 4 AE blokų Astrave statybą.
Aiškinimai apie techninius ir komercinius srautus, ginčai, kiek – vienos ar keturių – elektros linijų su Baltarusija reikia, koks būtinas minimalus elektros srautas, yra apgaulė ir saviapgaulė. Yra elektros linijos ir elektra arba nėra linijų ir elektros iš priešo. Žiauriai paprasta ir aišku. Vyksta karas. Lietuva kare su AE Astrave palikta viena, kaip viena palikta Ukraina. Montuojamas antros bombos sprogdiklis – kraunamas kuras į antrą bloką AE Astrave. Ukraina sprogdina tiltus užkirsti priešui kelią.
Ar Lietuva sugriaus elektros tiltus iš Astravo? Tai klausimas vyriausiajam Lietuvos kariuomenės vadui.
Lietuvai reikalingas savo Zelenskis.