Juokas? Ne juokas. Nes dabar žengtas antras žingsnis, sutvirtintas jau ir partijos tarybos sprendimo.
Taip, valstiečių ir žaliųjų sprendimas sukelti valstybės valdymo chaosą nuskambėjo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Dėl ko? Dėl prezidento rinkimų. Jeigu nelaimėsime prezidento, tarė jie, bus visiems Brisiaus galas.
Koks galas? Ogi toks, kuris nutinka nukirtus šaką, ant kurios sėdi. „Nukentės visi, ne tik mes?“ – taria viešųjų ryšių specialistai ir retoriškai šaiposi. O valstiečiai vis vien išdidžiai atsako: „Taip, nukentės visi, jeigu nebus mūsų Prezidento.“ Ir bala tegriebia visus. Mus. Lietuvai daug gero padarėme, atsako valstiečiai kartu su savais žaliaisiais, galime ir pailsėti.
Lietuvoje seniai siaučia savižudybių maras. Dabar tas maras pasiekė ir valdžios viršūnes? Valdančioji Seimo dauguma nutarė nusibaigti? Kaip kitaip suprasti tą keistą aktą? Štai rinkimų naktį premjeras Saulius Skvernelis nevirs prezidentu, tai ir kirsime iš širdies šaką, ant kurios sėdime. Visi sėdime.
Deja, deja, toji šaka nėra vien S. Skvernelio šaka, net ne valstiečių su savais žaliaisiais šaka. Tai valstybinės valdžios šaka. Nukirsk ją ir mūsų lauktų mažiausiai pusmetis politinio chaoso. O iš to chaoso gimtų naujas Seimas? Matyt, bet kokybė iš to chaoso gims tikrai ne geresnė.
„Nejaugi taip ir nutiks?“ – sugūžčiojo pečiais įtarūs politologai, ekspertai ir ideologai. „Kam to reikia?“ – sutriko rinkėjai. Ir vieni, ir kiti jaučia, kad taip iš tikrųjų ir gali nutikti.
Tai tikrai nebe juokas.
Klausimai „nejaugi taip ir nutiks“, o ir kitas – „kam to reikia“ pažeidė mūsų žmonių širdis. Tokiais pareiškimais kėsinamasi: a) į mūsų valią spręsti laisvai, negąsdinamiems; ir b) į valstybinės valdžios stabilumą.
Visa tai liudija keistą kultūrą ir milžinišką politinį apetitą.
Bet su apetitu yra taip: vienas viso valstybės pyrago neapžiosi. O apžiojęs nei atkąsi, nei sukramtysi, nei nurysi. Reikia dalintis, nes visuomenė susisluoksniavusi. Partijų nepanaikinsi, o valdžios išmintis – saugoti balansą, leisti veikti visiems.
Po prezidento rinkimų liks pusantrų metų iki naujo Seimo rinkimų. Štai tada ir būtų laikas keisti koaliciją. Jeigu dabartinė bus neįgali įvykdyti numatytus darbus.
Tačiau viena aišku jau dabar: sukelti Seimo krizę ir pastūmėti visus mus į priešlaikinius Seimo rinkimus – avantiūra. Nejaugi valstiečiai su žaliaisiais tiki, kad metę nebaigtus darbus išnirs iš sukelto chaoso lyg balta gulbė iš rūkų? Nebus taip.
Lieka viena rimta viltis – S. Skvernelis. Kuris tikriausiai pajuokavo viešai pritardamas R. Karbauskio pareiškimams. Jis juk nėra jų partijos narys, politinėje taryboje dalyvauti jam nebūtina.
Mūsų laukia rimta, nors ne itin lygi kova dėl prezidento posto. Vyriškai teks pripažinti net savo pralaimėjimus. Ir visiems likti savo vietose. Valstybinės tvarkos labui.