Gaila, bet valdančioji dauguma, kuri visada skelbiasi esanti už profesionalumą ir atsakomybę politikoje, šio nedidelio egzamino neišlaikė.
Ž. Pavilionio padėka tiems, kurie jį palaikė, nors net nedalyvavo balsavime, skamba kaip didžiausias anekdotas: „tai rodo, kad Seimas, kaip institucija, (...) šį kartą pasirodė atsparus Kremliaus atakoms. Be abejonės, tas atsparumas yra mūsų žinojimo, profesionalumo lygis“....
Nevertinsiu Pavilionio kaip asmens, jo būdo savybės mums puikiai žinomos, tačiau jis užima ypač svarbias viešąsias pareigas – LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas – todėl kalbėsiu tik apie kompetenciją ir profesionalumą.
Buvo keista girdėti atsakingus Lietuvos politikus ir komentatorius, bandančius teisinti Ž. Pavilionio pokalbį su telefoniniais apsimetėliais ir visą atsakomybę permesti ,,provokatoriams iš Rusijos“. Jie, ,,provokatoriai“, kalti, ,,Kremliaus remiami pokštininkai“ apgavo mūsų užsienio politikos asą, nes apsimetė A. Navalno komandos atstovais. Rimtai? Ir vėl viską galimą nurašyti bei pateisinti vienu sakiniu – ,,Kremliaus provokacija“? Ir tai ne pirmas šio asmens liapsusas užsienio politikoje.
Tačiau, koks profesionalus ir atsakingas politikas gali kalbėti tokius dalykus telefonu su visiškai nepažįstamais žmonėmis. Ir dar iš Rusijos. Viešai parodyta tik dalis aiškiai sumontuoto pokalbio su Ž. Pavilioniu, o kas liko už kadro? NATO paslaptys, Lietuvos politikos lyderių planai ir t. t.? Kaip iš vis tokio rango politikas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV, ilgametis Seimo narys, gali aptarinėti valstybės reikalus su bet kuo, kas tik paskambina telefonu! Gal bobutei ir atleistina, kai ji savo santaupas atiduoda telefoniniams sukčiams tariamam anūkėliui, kurio ji net neturi, gelbėti, tačiau LR Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui – tikrai ne.
Paprasčiausiai tai neprofesionalu ir nepateisinama. Už tai reikia prisiimti atsakomybę. Geriausiai asmeninę, bet jei nėra drąsos, tai turi padaryti partijos vadovai. Jei taip susimautų JAV Kongreso komiteto pirmininkas, tai jis viešai atsiprašytų ir atsistatydintų iš pareigų. Galima nemėgti savo šalies Prezidento, viešai kritikuoti jo sprendimus Lietuvoje, tačiau jį žeminti apkalbant su užsienio atstovais – nedovanotina. Prezidentas atstovauja Lietuvai ir tai būtina suprasti tokio rango valstybės atstovui, koks yra Ž. Pavilionis. Ž. Pavilionis gali nesuprasti, bet Užsienio reikalų komiteto pirmininkas – privalo.
Kitas šios istorijos neįtikėtinas aspektas – galimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos sulaužymas. Lietuvos Konstitucija teigia, kad Seimo nario mandatas yra laisvas. Jam negali daryti jokio spaudimo nei partijos lyderis, nei partijų valdymo organai. O čia Konservatoriai viešai paskelbė, kad priėmė privalomą sprendimą konservatorių atstovams Seime nedalyvauti balsavime. Privalomas sprendimas!
Šią informaciją paskelbė žurnalistai ir ją patvirtino konservatorių Seimo nariai, o S. Šedbaras net pagrasino: „Nepatinka partijos sprendimas – išsikelk į rinkimus pats. O jeigu esi partijos deleguotas, partijos atvestas Seiman – tai ir elgiesi taip, kaip partijos valdymo organai nusprendžia“. Tai įrodo ir konservatorių nedalyvavimas balsavime! Koalicijos partneriai taip pat nedalyvavo balsavime. Neaišku, laisva valia, ar konservatorių lyderiams grasinant?
Atsakydamas į klausimą, kaip vertina konservatorių frakcijos sprendimą, kad nei vienas TS-LKD atstovas nedalyvautų balsavime, Ž. Pavilionis teigė, jog tuo džiaugiasi. „Tai rodo, kad jie nuosekliai nepasiduoda Kremliaus provokacijoms“, – teigė URK pirmininkas.
Tai kur teisėsaugos institucijos? Dar prieš dešimtmetį tai būtų garantuotas tyrimas ir keipimasis į Konstitucinį teismą, ir rizika prarasti Seimo nario mandatą. Kažkas Lietuvoje pasikeitė? Kažkam Konstitucijos galios prasiplėtė?