Jos buvimas tokiose pareigose jau ir anksčiau kūrė demokratinei valstybei nepriimtiną situaciją: kai teisiamos partijos vadovė yra ir vienas iš trijų svarbiausių asmenų valstybėje, kurio įtakoje yra teisėsauga, pažeidžia net pačių valdančiųjų pasirašytą „naujos politinės kultūros ir kokybės“ koalicijos sutartį. Apie tai rašiau dar 2020 m.

Tik priminsiu, kas skelbiama TS-LKD, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicijos tekste: „Skaidrumas ir aukščiausi politinės etikos standartai. Moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsime tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinės atsakomybės prisiėmimui pakanka ir moralinių priežasčių. Politinę kultūrą Valstybėje stiprinsime ir žmonių pasitikėjimą politika grąžinsime asmeniniu pavyzdžiu. Reikalausime nulinės tolerancijos korupcijai.“

Jau net neklausiu, kur dingo „nulinė tolerancija korupcijai“, paklausiu paprastai: ar žmogus, buvęs Liberalų Sąjūdžio (LS) ir tuo pačiu ir Seimo nariu nuo 2015 metų (!!!), po teismo sprendimo vis dar gali teigti visuomenei, kad „yra ne prie ko“, o dabartinė frakcija tėra kažkokie nauji mistiniai su Eligijaus Masiulio dėžutėmis ir MG Baltic „politiniu LS projektu“ nesusiję žmonės? Miela Viktorija, tik primenu, kad 2016 m., kai partijos pirmininkas Eligijus Masiulis rūpinosi vienmandatininkų finansavimu, sėdėjote toje pačioje patalpoje Liberalų sąjūdžio partijos būstinėje Vašingtono g. ir laukėte „paramos stumbro dėžutėje“ dalybų... Korupcinėje byloje nuteistas ne tik Liberalų sąjūdis, bet ir aukščiausio lygio partijos atstovai.

Pasikartosiu: Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – puiki politikė ir asmenybė, tačiau būdama partijos pirmininke ji buvo ir yra suinteresuota, kad Liberalų sąjūdis išvengtų atsakomybės. Ir tai faktas. Ir čia ne apie asmenybę, o apie instituciją – Seimą ir antras pagal svarbą pareigas valstybėje. Pareigas, kurios turi įtaką parenkant ir skiriant teisėsaugos pareigūnus bei teisėjus.

Klausimai koalicijos partneriams Gabrieliui Landsbergiui ir Aušrinei Armonaitei. Kad teisiamų partijų atstovus galima skirti į aukštus postus, jau žinome iš praktikos. Tai ar gali teistų partijų vadovai vadovauti Seimui ar Vyriausybei?

O ką mūsų Prezidentas? Ar po nuteisimo nereikia atšalimo laikotarpio? Ar tai tik valdančiosios koalicijos reikalas? Ar valstybės ir visuomenės, kurios moraliniu autoritetu turi būti Prezidentas. Ar įsivaizduojate po tokio sprendimo tylinčią Dalią Grybauskaitę ar Valdą Adamkų? Aš ne. Ir jų pareiškimai būtų aiškūs – privalo pasitraukti ir „atšalti“ bent iki kitų rinkimų, kuomet jau rinkėjas nuspręs.