Arkadijus Vinokuras. Karbauskininkų apokaliptinės Kalėdinės vizijos

Kai kalbame apie individą neturintį jokių politinių galių, išgirdus jo ar jos sapaliojimus galima pasukioti pirštą prie smilkinio. Bet Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimas apie valstybės perversmą, kuriam vadovauja, anot jo, Kremlius ir konservatoriai su Andriumi Tapinu priešakyje, šis pareiškimas yra ne šiaip neatleistino premjerui silpnumo akimirkos išraiška. Eilinį kartą karbauskininkai parodė, kuo maitinasi jų smirdanti autoritarinė ideologija. Todėl, premjere Sauliau Skverneli, pačiam belieka tik atsistatydinti.

Po premjero pareiškimo apie valstybės perversmą vėl Lietuvoje pasklido nemalonus kraštutinių dešiniųjų pavojingo autoritarinio populizmo kvapas. Viena, kai tuo kvapu alsuoja karbauskininkai savo frakcijoje Seime, kita, kai tuo kvapu nuodijami dalies visuomenės smegenis. Taip, ne vieną kartą Lietuvoje politikai, nesugebėdami įvykdyti savo pažadų, imasi gąsdinti žmones. Pavyzdžiui, buvęs LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat jam valdant perversmu baugino. Tik tas bauginimas buvo toks nevykęs. Karbauskininkai, tačiau, neturėdami net menkiausios galimybės apsimesti esant ideologine partija, neturi ir jokių savęs tramdymo įrankių.

Ar tiesa, kaip kad teigia premjeras, įvyks apokalipsė? Ar tiesa, kad neprastūmus biudžeto Seime, visuomenė atsidurs akmens amžiuje? Ar tiesa, kad kaip mirtinai rimtu veidu teigia karbauskininkų ruporas visai pamiršęs žurnalistinę etiką premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas, jog „padėtis rimta“ bei lygina mokytojus okupavusius ŠMM su Kremliaus teroristais? Rimta? Ar mus kažkas užpuolė? Paskelbė karą?

Ar neprastūmus biudžeto Seime mus ištiks ekonominė apokalipsė? Ar bus sustabdytos išmokos valstybės tarnautojams? Galiausiai, kaip grasina laužydamas rankas premjeras - neįvyks rinkimai? Netiesa. Tereikia žvilgtelėti į Lietuvos Konstituciją, kurioje surašyta, kaip vienu ar kitu atveju turi elgtis Seimas, vyriausybė. Todėl, kaip spekuliuoja buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas V. Sinkvečius, arba premjeras nežino Konstitucijos, arba ji jam nė motais.

Akivaizdu, sukantis iš padėties premjerui panūdo žmonių gąsdinimo triukai. Mat „profesionalas“, politikoje neturintis jokių ideologinių nuostatų, anksčiau ar vėliau atsiduria aklagatvėje. Tokiu atveju bet koks politinis sprendimas tampa vienadieniu siekiu patenkinti bent kažkokios visuomenės grupės poreikius. Kaip tai baigiasi, galima pasižiūrėti į mokytojų streiką. Tūkstančiai išėjo į gatves kartu su dešimtimis profsąjungų.

Visai galimas atvejis, kad pradės streikuoti kitos visuomenės grupės, nes pusėtinos ekonominės priemonės ir aibės pažadų apie geresnį gyvenimą neturint tiems pažadams vykdyti finansavimo ir politinės ideologinės vizijos, nepatenkina nei vieno. Tad belieka užsiimti neprofesionaliais triukais. Bet kad tie triukai veiktų, juk reikia įsivaizduoti, kad visi Lietuvos gyventojai yra karbauskininkų ir „Agrokoncerno“ trąšomis paveikti idiotai, kuriuos galima išgąsdinti kalbomis apie perversmus. Žinoma, jeigu nebus šokoma pagal jų dūdelę. Antraip laukia krachas?

Tas politinis krachas yra užprogramuotas pačioje LVŽS. Neužsiimsiu įvykių, pilnų melo, išsisukinėjimų, nusikalbėjimų chronologija. Kartą jau esu rašęs, kad karbauskininkai, susidėję su socdarbiečiais, tai yra politiniais lavonais, jie taip pat taps tais politiniais lavonais, tik dar šito nesupranta. Kalba vyksta apie LVŽS ir jos flagmano politinio chameleono Sauliaus Skvernelio psichinę būseną. Pagrindinis bet kokios partijos tabu, radona linija, kurios nevalia peržengti, yra nepagarbos rodymas žmonėms. Po dviejų metų ta nepagarba jau virto nesiskaitymu ir su žmonėmis, ir su tikrove, kurios karbauskininkai, apsalę nuo menamos absoliučios valdžios, tiesiog nesuvokia.

O tikrovė tokia: karbauskininkai viešai nusispjovė į Lietuvos kultūros pagrindus – mokytojus. Kitaip tariant, sunkiai ir lėtai beaugančią vidurinę visuomenės klasę, be kurios jokia tauta išgyventi negali. Sunaikinus ją, telieka lengvai manipuliuojama gatvė, o karbauskininkai ir yra tos gatvės atmaina su valdžia rankose. Ratas užsidaro. Anot gatvės, visa, kas kvepia aukštesniais standartais ir normomis būtina naikinti. Taip ir elgėsi bolševikai, taip elgėsi naciai, taip elgiasi visos iki vienos diktatūros.

Karbauskininkai ir jų rėmėjai yra giliai įstrigę buitiniame autoritarizme, kuriame vietos nėra nei vaikų ugdymui be smurto, nei pagarbos demokratinio piliečio formavime. Jeigu šeima nesugeba suteikti vaikui demokratinio piliečio pagrindų, tai ši našta užgula ant mokytojų pečių. Rimta demokratinė valstybė traktuoja mokytoją ir jo išsilavinimą kaip vieną pagrindinių jaunimo lavinimo įrankių. Todėl mokytojams ir mokytojoms sudaromos geriausios darbo bei lavinimosi sąlygos. Kai kurios politinės partijos vis dar šito negali suprasti, todėl puola kaltinti socialdemokratus (LSDP) neva už socialinės gerovės finansavimo priešpastatymą šalies gynybai.

Taip nėra, tuo pat mokytojų streikas ir kritinės dalies Lietuvos gyventojų parama jiems rodo, kad jie puikiai suvokia, jog be demokratinio mokytojo mes kasame duobę savai kultūrai bei atsparumui autoritarizmui. Todėl bolševikai ir naciai visų pirma naikino Lietuvos inteligentiją. Pasiklausius karbauskininkų, matant jų elgesį, lengva įsivaizduoti karbauskininkiškai suprantamos Lietuvos ateitį. Normalūs, išsilavinę žmonės parodė, kad su tokia mąstysena jie nesiruošia taikytis.

O ko nori mokytojai? Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovo Andriaus Navicko, „Mes norime labai paprastų dalykų: tik kad būtų mažiau žmonių klasėse, tik vieno euro prie valandinio įkainio, mes norime, kad būtų nepamiršti ikimokyklinukai, norime teisingos apmokėjimo sistemos, ar tai yra nerealūs dalykai? Mes galime toliau streikuoti, galime ir grąžinsime pasitraukusias mokyklas, prijungsime naujas, girdėjau, kad Kaunas prisijungs, kuris ilgai tylėjo, mes galime gyventi ministerijoje, mes galime ir mirti už tiesą, juk mokytojai kurie buvo minimi galėjo mirti už valstybę, ačiū visiems, kurie atėjote, susitelkime ir iškelkime mokytojo vardą aukščiau politinių intrigų“.

Deja, pone A. Navickai, tai ne šiaip sau politinės intrigos. Kalbame apie visiškai svetimą šiandienos ir ateities demokratinei Lietuvai pasaulėžiūrą. Karbauskininkų pasaulėžiūra yra policinė, gatvinė, proputiniška. Tai ir patvirtina savo tikrąjį veidą parodęs S. Skvernelis ir R. Karbauskis. Palyginkite jų kalbas su V. Putino režimo kalbomis apie perversmus ir priešus, ir matysite dvasinius brolius dvynius. Tokios apokaliptinės Kalėdinės karbauskininkų vizijos kelia grėsmę demokratiniam piliečiui. Todėl LVŽS turi trauktis patys arba rinkimų būdų būti patrauktais nuo valdžios.