Valdyba su Gentvilu, Steponavičium ir Gustainiu priešakyje stropiai skubėjo reaguoti, paskui viešai džiaugėsi tokia savo „projekto“ sėkme. Nepasitikėjimas buvo vienintelis instrumentas nedelsiant mane patraukti.
Viename plačiai nuskambėjusiame interviu tada sakiau, kad neįmanoma padėti partijai, kai jai nereikia tavo pagalbos. Dabar kaip niekad gerai suprantu: mano pagalbos jiems nereikėjo, tikrai nereikėjo. Ir priežastys glūdi ne požiūrių skirtumuose ar veiklos vizijose. Aš tiesiog nebuvau „emdžy“(MG) žmogus. O jie galimai buvo „MG liberalai“.
Išviešintuose dokumentuose matosi, kokios pastangos buvo dedamos, kad „Klestinčios Lietuvos“ frakcija tarp liberalų nestiprėtų. Man pavyko sutelkti solidų mąstančių žmonių branduolį. Tai kėlė realią grėsmę MG berniukų planams. Dabar aišku, ko zujo aplink Kurlianskis, ko siekė Masiulis. Aš kėliau tiesioginį pavojų jų „projekto“ sėkmei. Jie negalėjo manęs kontroliuoti ir gerai suprato, kad manęs už jokius pinigus nenupirksi.
Ir jei ne teisėsauga, 2016 metų gegužės ankstų rytą pažadinusi Eligijų Masiulį jo namuose, tų pačių metų rudenį tuometiniai „MG liberalai“ galėjo žengti labai rimtą žingsnį pirmyn. Kas tie šimtas tūkstančių dėžutėj, kai turint daugumą Seime gali lengvai dalinti milijonus? Kaip „arbata“ padavėjui po gerų pietų.
Eligijus Masiulis buvo „MG baro“ padavėjas su funkcija užtikrinti, kad virtuvėje būtų iškeptas kepsnys ne iš įprasto meniu, o pagal specialų užsakymą, ar pasirūpinti, jog VIP klientai būtų aptarnauti be eilės. Toks įspūdis man susidaro stebint vis plačiau viešinamą informaciją apie jo vykdytas užduotis.
Šiandien liberalų „brežnevas“ Eugenijus Gentvilas viešai puola Valstybės saugumo departamentą dėl vidaus politikavimo. E. Gentvilas teigia, kad kuriantis Sąjūdžiui kelių tūkstančių valios burtis draugėn negalėjo paveikti joks koncernas. Bet juk nebūtinas platus politinių kontekstų išmanymas, kad suprastum: nereikia visų žmonių paveikti, užtenka „savos“ vadovybės.
Reikėtų nepamiršti, kad Sąjūdis praktiškai yra Zuoko „abonentinės“ partijos fiasko rezultatas. Liberalių idėjų žmonės tuo metu ieškojo alternatyvos ir ta alternatyva tapo Liberalų sąjūdis. Tos partijos gretose ir šiandien yra daug puikių, idėjinių žmonių, bet tai nereiškia, kad su pačia partija viskas gerai.
Aš vis pagalvoju, kur šiandien būtų liberalai, jei tada, gegužę prieš du metus, būtų principingai patikėję partijos vadžias į nepriekaištingos reputacijos ir aukščiausiais politinės moralės standartais besivadovaujančių žmonių rankas? Juk esminis pokytis, kurio laukia ir, deja, nesulaukia visuomenė yra moralinė laikysena.
Partijos lyderis Seime šiandien dalyvauja plačiose vienos žiniasklaidos priemonės organizuojamose viešųjų ryšių akcijose, kritikuoja teisėsaugą vietoj to, kad bendradarbiautų. Beje, pats Gentvilas viešai pripažino, kad liberalai yra neklusnus, bet vis dėlto MG koncerno „vaikas“. Kaip tai atrodo paprastam žmogui? Patikėkit, nekaip.
Esu sakęs, nėra šventų be praeities ir teistų be ateities. Tada kalbėjau apie Eligijų, drąsindamas jį pasakyti teisėsaugai viską, ką žino apie politinę korupciją Lietuvoje ir turėti švarią sąžinę. Deja, Eligijus pasirinko kitą kelią: toliau niekinti mūsų teisėsaugą, valstybę ir padėti tiems, kam visai nereikia teisingumo šalyje. Spaudos konferencijos metu jis sakė, kad tikrai nevilkins teismo proceso. Įdomu, ar sutiks, kad jam būtų paskirtas valstybės apmokamas advokatas. Jei ne, tai ženklas, kad mūsų laukia ilgi ir varginantys, Lietuvą ir demokratiją niekinantys bylos metai.
Beje, Julija Mackevič, pati neištvėrusi partijoje, kurią nuo manęs „gelbėjo“, 2016 metų gruodį pranešė apie savo pasitraukimą iš Liberalų Sąjūdžio. Ji sugrįžo į visuomeninę veiklą ir sėkmingai darbuojasi Tėvynės labui.