Socialdemokratai, nepaisant oponentų kritikos dėl nepamatuotų mūsų lūkesčių, siūlo tvarų ir socialiai orientuotą šalies biudžetą, laikantis visų fiskalinės drausmės įsipareigojimų.
Gyvename demokratinėje šalyje, todėl svarstydami biudžeto projektus daug diskutuojame ir girdime įvairiausių nuomonių. Ir šiais metais, svarstant 2016 metų valstybės biudžetą, kilo daug diskusijų bei klausimų. Jį ėmėsi vertinti ir Seimo opozicija, ir atskiros interesų grupės, ir institucijos. Mes, socialdemokratai, esame atviri diskusijoms ir visada vertiname konstruktyvią kritiką bei nešališkas, objektyvias pastabas.
Praėjusią savaitę 2016 metų valstybės biudžetą įvertino Europos Komisija, taip pat ir Valstybės kontrolė. Didelių pastabų šios institucijos biudžeto projektui neturėjo, bet atkreipė dėmesį, kad 2016 -uosius matome pernelyg ryškiomis, optimistinėmis spalvomis. Finansų ministras, bičiulis, Rimantas Šadžius šią kritiką priima, bet tokią poziciją vadina sąmoningu Vyriausybės pasirinkimu. Jis pabrėžia, kad fiskalinės drausmės laikysimės ir raudonosios linijos tikrai nebus peržengtos.
Tačiau, kaip ir reikėjo tikėtis, Briuselio pareigūnų ir Valstybės kontrolės išvadas pasigavo mūsų politiniai oponentai ir ėmė jas nepagrįstai pūsti bei klijuoti etiketes, neva tai būsiąs „rinkiminis biudžetas“ ar „2008 Deja vu“, kaltinama, kad ir vėl valstybės biudžetas – deficitinis. Nuolat pasaulio pabaigomis gąsdinantys oponentai, atrodo, nieko daugiau ir negali pasiūlyti tik nuolat veržtis diržus, taupyti. Ir kada gi jiems to bus gana?
Manome, kad mūsų valstybė turi žengti toliau. Žmonės prisiveržė diržų tiek, kad maža nepasirodė. Ši vyriausybė dėjo daug pastangų, kad Lietuvos ekonomika grįžtų į prieškrizines vėžes. Ir jei politiniai oponentai mus kaltina rinkiminiu šou ir dėl nepamatuoto optimizmo meta dar vieną iš savo „baltųjų pirštinių“, mes neturime ko slėpti ir pabrėžiame, kad rinkimai čia niekuo dėti, tiesiog esame optimistai, tikintys klestinčios Lietuvos vizija.
Tokią Vyriausybės ir Seimo daugumos poziciją diktuoja tiek ekonominė, tiek gyvenimo logika. Optimizmas ekonomikoje yra esminis ūkio augimo variklis, o šviesesne mūsų piliečių ir Lietuvos ateitimi mes tikime. Matyt, nori Lietuva tikėti ir dauguma mūsų šalies piliečių. Nes baubais, depresyviomis dešiniųjų nuotaikomis ir liūdnais veidais esame persisotinę. Todėl turime skatinti vidaus vartojimą ir ūkio augimą, juolab, kad eksportą lėtinančių tarptautinių iššūkių nemažėja.
Suprantame, kad ne visos rinkos yra nuspėjamos, kad gyvename neramiais laikais, bet vieni kitais pasitikėti galime ir to sieksime savo darbais.
„Niekada nebuvau netekęs pajautos kad, realai stoviu ant žemės, visuomet jausdamas jos gyvenimo pulsą“, - rašė vienas Tarpukario LSDP lyderių Steponas Kairys savo atsiminimų knygoje „Tau, Lietuva“.
Šia išmintimi vadovaujamės ir šiandien. Todėl norėčiau pabrėžti, kad mūsų optimizmas nėra nepamatuotas ar laužtas iš piršto, tą rodo ir viešai prieinami statistiniai duomenys. Efektyvi Vyriausybės kova su šešėline ekonomika, dirbančiųjų ir verslo sąlygų gerinimas bei kitos reformos leidžia pagrįsti mūsų prielaidas ir žvelgti į ateiti plačiau atmerktomis akimis.
Lygiai tokiais pat kaltinimais, kad biudžetas „nerealistinis“, „per daug optimistinis‘ opozicija švaistėsi ir pernai. Kad jie buvo neteisūs ir tada akivaizdsžiai įrodo šių metų (1 – 10 mėnesių) VMI administruojamų mokesčių valstybės biudžeto pajamų surinkimo planas, kuris vykdomas 100,8 proc., surinkta 36,1 mln. eurų pajamų daugiau nei planuota; atitinkamai nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo planas viršytas 2,0 proc. arba 110,2 mln. eurų. Palyginus su 2014 m. 1-10 mėn. duomenimis, į valstybės biudžetą pajamų šiemet gauta 225,1 mln. eurų arba 5,3 proc. daugiau; į nacionalinį biudžetą – atitinkamai 361,6 mln. eurų arba 7,0 proc. daugiau. Nežadame sustoti ir kitais metais didinsime mokesčių surinkimo efektyvumą.
Kalbant apie biudžeto deficitą, kuris 2016 tikime bus dar mažesnis, norėtųsi priminti, kad, didžiausias deficito didėjimas buvo valdant ne XV-ąjai Vyriausybei. Kita vertus, Lietuva šiuo požiūriu nėra išskirtinė ir blogiausia. Priešingai. Tą net patvirtina, paprastai kritiški mūsų politikos atžvilgiu kalbantys, Lietuvos banko atstovai, teigiantys kad bendrame Europos Sąjungos šalių sąraše esame vieni pažangiausiųjų. Taip pat, nepamirškime, kad net jei nepavyktų surinkti planuojamų pajamų, Lietuva gali skolintis kaip niekada pigiai. Ar galės skolintis dar pigiau, priklausys ir nuo mūsų visų optimizmo ir ar dėl to optimistiškai mus vertins kiti.