Prieš gerą savaitę Saulius Skvernelio demokratai ūbavo apie interpeliaciją Agnei Bilotaitei, kuri atleido susikompromitavusį Skvernelio generolą.
Praeitą savaitę, kai susikompromitavo dar vienas S. Skvernelio generolas, kaip žaibas iš giedro dangaus Seimui smogė nauja interpeliacija – Landsbergiui! Kodėl? Nesvarbu kodėl. Tiesiog, nes reikia skambios antraštės, kuri numuštų antraštes apie artimiausio Skvernelio generolo neskaidrius ryšius ir problemas gaunant leidimą dirbti su slapta informacija.
Penktadienį ryte tas pats Saulius Skvernelis kirto dar kartą – drūta suvalkietiška šnekta prakalbo, kad jau nuiminės visą Vyriausybę. Kodėl? Nes reikia nuimt. Nes reikia dar vienos antraštės savo generolo priedangai.
Neapsikentęs dėl tokio S. Skvernelio aktyvumo kuriant antraštes per penktadienio pietus nuomonę išsakė kolega socialdemokratas Gintautas Paluckas: socialdemokratai visos Vyriausybės nenuiminės, bet jie ministrus klibins po vieną! Kodėl – nes blogas biudžetas. Paklausus, kodėl blogas – atsakymas paprastas: blogas ir taškas.
TV laidose paklausius kito kolegos socialdemokrato, senbuvio Algirdo Syso, aiškumo daugiau: pasirodo, kad biudžetas yra blogas, bet jeigu būtų socdemai valdžioje, atneštų tokį patį ir tada būtų geras.
Prognozuoju, kad artimiausiomis dienomis į šią interpeliacijų pasiutpolkę įsilies ir kitos opozicijos frakcijos. Tik klausimas, ar joms pavyks surasti kokį nors naują pasiūlymą, kaip čia toje interpeliacijų pasiutpolkėje išsiskirti.
Dar prognozuoju ir tai, kad nė vienas ministras nebus interpeliuotas. Vyriausybė taip pat. Biudžetas bus priimtas, o po jo priėmimo, kaip ir praeitais metais, regioninėje spaudoje pasipils kolegų iš opozicijos, kurie už biudžetą nebalsuos, užsakyti straipsniai apie tai, kaip jų pastangomis pensijos buvo padidintos!
Na, o jeigu kalbant labai rimtai, tai man nuoširdžiai nerimą kelia šiandieninės Seimo opozicijos būklė. Kadangi TS-LKD buvo opozicijoje dvi kadencijas ir puikiai žinau, ką reiškia šis nelengvas išbandymas, tai pamenu mus pačius. Kaip nuo ryto iki vakaro Gabrieliaus kabinete diskutuodavom, ieškodavom naujų idėjų, rašydavom programas, knygas, darydavom seminarus. Kas keli mėnesiai sukdavom ratais kvadratais po Lietuvą, vis naujas kampanijas leisdavom, sociologiją analizuodavom ir ko tik dar neprisigalvodavom, kad tik geriau suprastumėme rinkėjų lūkesčius, kad pasiūlytumėme turiniu kokybišką politikos alternatyvą.
Šiandienos opozicijoje matau nulį tokių pastangų. Jokių naujų idėjų, jokių normalių ideologinių diskusijų, jokio platesnio visuomenės telkimo, tik tingų žongliravimą interpeliacijomis bei kitomis procedūrinėmis vingrybėmis ne tam, kad parodytų alternatyvą, o tam, kad vis paspardytų Vyriausybę. Kad sulauktų antraštės ir tiek.
Per šią rudens sesiją iš opozicijos Seime sulaukėme tik dviejų tipų labai paprastų įstatymo pataisų (pasiūlymų): arba sumažinti kam nors kokį mokestį (dažnai kokiai stambiai verslo grupei), arba padidinti kokią nors išmoką ar suteikti kam nors kokį nors nemokamą dalyką. Viskas. Tai yra viskas, ką intelektualaus sugeneravo kolegos kairėje Seimo salės pusėje per šią sesiją.
Seimo opozicijos būklė mane liūdina ir netgi gąsdina. Idėjiškai stipri, valstybiškai mąstanti opozicija yra svarbus demokratinės valstybės atributas. Dar geriau, jei ta opozicija būtų išties pasirengusi perimti valstybės vairą po rinkimų. Šiandien opozicija yra beviltiškai susiskaldžiusi, neturi jokių ryškesnių idėjų, o vienintelis dalykas, ką gali pasiūlyti, – tai iniciatyvos, kaip išplauti kokio nors susitepusio savo generolo mundurą ar kelis puslapius prastai surašyto teksto, kurį šiaip visą galima išbraukti ir tiesiog vietoje jo parašyti vieną sakinį: atleisti Landsbergį, nes mums nepatinka pavardė Landsbergis.