aA
Ši savaitė prasidėjo lyg ir netikėta žinia: Vokietijos Kanclerė Angela Merkel, po nelabai sėkmingų jos vadovaujamai CDU partijai rinkimų Heseno žemėje, pranešė, kad nebesieks būti perrinkta partijos pirmininke gruodžio mėnesį įvyksiančiuose rinkimuose. Taip pat, kad tai yra jos paskutinė (4-oji) kadencija Kanclerės poste, kuri baigsis 2021 metais ir, kad jai pasibaigus, ji pasitrauks iš nacionalinės politikos.
Andrius Kubilius
© DELFI / Domantas Pipas

Taip baigiasi istorinė era. Verta prisiminti, kad A. Merkel partijos pirmininke buvo išrinkta 2000 metais, o Vokietijos Kanclere tapo 2005-aisiais. Ir Vokietijoje, ir Lietuvoje, ir visoje Europoje užaugo visa karta naujų politikų, kurie nėra matę Vokietijos be Angelos Merkel vadovavimo. Akivaizdu, kad ir Vokietijos, ir Europos istorijoje Angela Merkel su 16 metų buvimo Vokietijos Kanclere faktu bus visą laiką gretinama su dviem ilgamečiais Vokietijos lyderiais: Konradu Adenaueriu ir Helmutu Kohliu.

Iki šiol Angelos Merkel lyderystę Vokietijoje ir Europos Sąjungoje nuo pat 2005 metų dažniausiai prisimename kaip jai sekėsi suvaldyti didžiąsias šio laikotarpio krizes: 2008-2012 laikotarpio didžiąją pasaulinę finansų krizę ir specifinį Graikijos kolapsą; 2015-2016 metų europietiškąją ir vokiškąją pabėgėlių krizę; ir, galiausiai, 2014 metais prasidėjusią Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Andrius Kubilius

Abu pasižymėjo ne tik tuo pačiu, kuo jau pasižymėjo ir Angela Merkel – ilgametyste Kanclerio krėsle, bet ir stulbinančiu geopolitiniu paveldu. Apie Konrado Adenauerio istorinio masto paveldą net nedrąsu kalbėti, kad ko nors neužmirštumei: atkūrė pokario Vakarų Vokietiją, ją integravo į NATO ir Europos Bendriją, kurių kūrimo vienu iš dvasiniu lyderiu taip pat buvo, pavertė Vakarų Vokietiją stipria JAV sąjungininke ir taip sugriovė priešingus Kremliaus planus. Helmutas Kohlis buvo tas Vokietijos lyderis, kurį Sąjūdžio karta dar puikiai prisimena: kai jis vadovavo Vakarų Vokietijai griuvo Berlyno siena, Sovietai pralaimėjo šaltąjį karą, Vokietijos susivienijo, Lietuva atgavo nepriklausomybę ir t.t.

Angela Merkel
Angela Merkel
© AFP / Scanpix

Štai tokiame fone yra verta kalbėti apie Angelos Merkel paveldą, ne tik apie tai, kaip atrodys Vokietija ar Europos Sąjunga po Angelos Merkel. Angela Merkel, išlikdama Vokietijos Kanclere iki 2021 metų, turi galimybių šiame savo pavelde uždėti keletą naujų ryškių akcentų, kuriuos Europa pozityviai vertins ir atsimins dar ilgai.

Iki šiol Angelos Merkel lyderystę Vokietijoje ir Europos Sąjungoje nuo pat 2005 metų dažniausiai prisimename kaip jai sekėsi suvaldyti didžiąsias šio laikotarpio krizes: 2008-2012 laikotarpio didžiąją pasaulinę finansų krizę ir specifinį Graikijos kolapsą; 2015-2016 metų europietiškąją ir vokiškąją pabėgėlių krizę; ir, galiausiai, 2014 metais prasidėjusią Rusijos agresiją prieš Ukrainą.

Nors kiekviena iš šių krizių reikalavo kompleksinių veiksmų, nors kiekvienoje iš jų, o ypač pabėgėlių krizėje, Angela Merkel sulaukdavo priekaištų, kad ji veikė nepakankamai ryžtingai ar išmintingai, tačiau jau dabar galima pasakyti, kad suvaldant kiekvieną iš šių krizių Angela Merkel tyliai, bet efektyviai suvaidino tikro lyderio vaidmenį.

Tačiau vien tik kokios nors krizės suvaldymas nėra pats geriausias būdas įsirašyti į istoriją (iš savo patirties tą žinau). Angela Merkel turi visas galimybes įsirašyti į Europos istoriją ne tik su krizių suvaldymu, bet ir tokio pat mąsto geopolitinių pasiekimų paveldu, kokiais spindi Adenauerio ar Kohlio paveldas. Ir tai sieju su likusiu iki 2021 metų laikotarpiu ir tuo, kokias per šį laiką geopolitines iniciatyvas gali realizuoti Angela Merkel.

Angela Merkel, kaip ir mes, gerai žino, kad Europos kontinentą yra ištikusi ilgalaikė geopolitinė „Rusijos krizė“, ar įvardinant reiškinius tikrais vardais – „Kremliaus krizė“, prasidėjusi 2000 metais, nuo V. Putino išrinkimo Rusijos prezidentu. Ypač pavojingą stadiją ši krizė pasiekė 2014-2015 metais, kai V. Putinas pradėjo agresiją prieš Ukrainą.

Ne vieną kartą rašiau, kad šią Vakarų strategijos spragą bandome užpildyti savo lietuviškomis tarptautinėmis iniciatyvomis: pradžioje „Maršalo planu Ukrainai“ (dar vadinamu ir „Europos planu Ukrainai“), o dabar ir nauja iniciatyva „Ukraina-2027“.
Andrius Kubilius

A. Merkel pati žino, kiek reikėjo jos asmeninių pastangų, kad būtų pasiekti Minsko susitarimai ir būtų sustabdyta atvira karinė Kremliaus agresija prieš Ukrainą. Nuo to laiko Angela Merkel sugeba išlaikyti Europos Sąjungą vieningą sankcijų Rusijai klausimu. Tačiau vien to neužtenka.

Ne vieną kartą esu rašęs, kad Vakarai, norėdami padėti Rusijai kada nors (po V. Putino) transformuotis į normalesnę valstybę, turi ne tik gintis nuo V. Putino agresijos naujomis sankcijomis ir naujais NATO pajėgumais mūsų regione, bet turi žymiai daugiau investuoti į Ukrainos sėkmę, taip kurdami sėkmės juostą palei Rusijos sieną. Tokios perspektyvos labiausiai bijo V. Putinas, nes tai labai stipriai pakirstų jo režimo legitimumą eilinių rusų akyse.

Todėl V. Putinas daro viską, kad tik Ukraina netaptų tokia sėkminga šalimi. Ir, kad Vakarai neinvestuotų į Ukrainos sėkmę. Tame tarpe ir savo politinių resursų bei politinės lyderystės, pilnai atveriant duris Ukrainos integracijai į Vakarų struktūras: Europos Sąjungą ir NATO. Kol Vakarai nedrįsta suteikti Ukrainai tokios perspektyvos, tol šansus politiškai laimėti Ukrainoje išlaiko V. Putinas, nes be tokios perspektyvos sunku tikėtis, kad Ukrainos politikai ir visuomenė ilgą laiką išlaikys motyvaciją reikalingoms, bet skausmingoms europinėms reformoms.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© Sputnik / Scanpix

V. Putino strategija Ukrainoje yra paprasta – sulaukti, kada tokia motyvacija reformoms Ukrainoje pasibaigs, nes tai leis V. Putinui išlaikyti Ukrainą nereformuotoje „pilkojoje“ zonoje, Vakarams vis labiau nusisukant nuo nereformuotos Ukrainos. Tuo tarpu Vakarų strategija Ukrainos atžvilgiu mažų mažiausiai stokoja strategiškumo – žodžiais reformos remiamos, net ir finansiškai Ukraina sulaukia nemažos paramos, tačiau narystės perspektyva lieka neapibrėžta. Ir tai yra silpniausia vieta ir Vakarų strategijoje, ir Ukrainos pastangose išlikti motyvuotai ir kurti ilgalaikę sėkmę.

2025-2027 metais Angela Merkel greičiausiai jau nebebus Vokietijos Kanclere. Tačiau ji bus veikiančia ir lyderiaujančia visoje Europos Sąjungoje Vokietijos Kanclere 2020 metais, kai Vokietija pirmininkaus Europos Sąjungai. Paskutinį kartą su Angela Merkel priešakyje. Štai čia ir atsiranda galimybė Angelai Merkel sukurti savo neužmirštamą geopolitinį paveldą, kuriuo būtų padėti europiniai pamatai būsimai Ukrainos sėkmei.
Andrius Kubilius

Ne vieną kartą rašiau, kad šią Vakarų strategijos spragą bandome užpildyti savo lietuviškomis tarptautinėmis iniciatyvomis: pradžioje „Maršalo planu Ukrainai“ (dar vadinamu ir „Europos planu Ukrainai“), o dabar ir nauja iniciatyva „Ukraina-2027“. Pirmąja iniciatyva stengiamės išlaikyti ukrainiečių motyvaciją reformoms, siūlydami jiems su reformų tęstinumu susietą didelį Vakarų investicinių lėšų paketą. Antrąja iniciatyva siūlome ukrainiečiams ir sau patiems bei mūsų partneriams Vakaruose (pirmiausia Lenkijai) mobilizuotis ir pasiekti, kad 2025 ir 2027 metais, kai Europos Sąjungai pirmininkaus Lenkija ir Lietuva, Europos Sąjunga priimtų esminius sprendimus dėl Ukrainos būsimos narystės Europos Sąjungoje ir paskelbtų Ukrainą kandidate į savo narius.

Taip sukurtume ilgalaikį motyvacinį instrumentą ukrainiečiams, kurio galią esame patys labai sėkmingai išmėginę, kai nuo 1990-ųjų pradžios ėjome europinių reformų keliu, nepaisant visų politinių pasikeitimų Lietuvoje. Nes ES, jau 1993 metais patvirtinusi Kopenhagos kriterijus, iš pradžių neformaliai, o vėliau ir formaliai parodė mums narystės perspektyvą. Vardan jos realizavimo ir stengėmės. Galų gale 2004 metais pavyko.

Kaip jau rašiau, pasitikėjimo, kad galime realizuoti antrąją iniciatyvą „Ukraina -2027“ suteikė ir neseniai, rugsėjo mėnesį Tbilisyje paskelbti labai svarbūs Angelos Merkel žodžiai: kad Sakartvelas ir Ukraina turi stipriausią europinės narystės perspektyvą, bet prisireiks ateinančių 10 metų, kad tolesniems žingsniams link šių šalių narystės būtų tinkamai pasiruošusios tiek Europos Sąjunga, tiek Ukraina, tiek Sakartvelas. Toks dešimtmetis kaip tik ir baigsis 2027-2028 metais.

2025-2027 metais Angela Merkel greičiausiai jau nebebus Vokietijos Kanclere. Tačiau ji bus veikiančia ir lyderiaujančia visoje Europos Sąjungoje Vokietijos Kanclere 2020 metais, kai Vokietija pirmininkaus Europos Sąjungai. Paskutinį kartą su Angela Merkel priešakyje. Štai čia ir atsiranda galimybė Angelai Merkel sukurti savo neužmirštamą geopolitinį paveldą, kuriuo būtų padėti europiniai pamatai būsimai Ukrainos sėkmei, o kartu pradėtas realizuoti naujas Vakarų strategijos Rusijos atžvilgiu etapas, kuris padėtų Europai galų gale įveikti ilgai užsitęsusią geopolitinę „Rusijos krizę“.

Žinau, kad skeptikai tuoj pat pasakys, kad yra žymiai didesnė tikimybė, jog A. Merkel iki 2021 metų sau pasistatys visai priešingų spalvų paminklą, ir tai bus Nord Stream 2. Ir todėl A. Merkel istorinėje perspektyvoje bus vertinama ne kaip K. Adenaueris ar H. Kohlas, bet kaip G. Shröderis – dar vienas buvęs ilgametis Vokietijos Kancleris, dabar dirbantis ranka rankon su Gazprom.
Andrius Kubilius

Ką Angela Merkel galėtų padaryti 2020 metais, pirmininkaudama Europos Sąjungai, kad savo geopolitiniu paveldu atsistotų į vieną gretą su Adenaueriu ir Kohliu?

Atsakymas yra paprastas. Ir užduotis nėra labai sudėtinga – pradėti Europos Sąjungos pasirengimą plėtrai į Ukrainą. Kaip tai galėtų būti padaryta? Tiesiog kopijuojant tai, ką Europos Sąjunga yra dariusi, pavyzdžiui pradėdama savo plėtros į Vakarų Balkanus procesą. Verta prisiminti, kad tai prasidėjo prieš 15 metų, 2003 metais, kai, Graikijai pirmininkaujant Europos Sąjungai, buvo paskelbta taip vadinama „Salonikų Deklaracija“, kurioje buvo tiesiog pasakyta, kad užbaigus 10 naujų narių (tame tarpe ir Lietuvos) priėmimą į Europos Sąjungą, toliau Europos Sąjungos plėtra vyks Vakarų Balkanų kryptimi. Taip buvo pradėtas ilgametis procesas, kurį ES žada užbaigti 2025 metais, finišuodama su Vakarų Balkanų šalių priėmimu į ES.

Europos Sąjungai apsispręsti dėl Ukrainos būsimos narystės yra sunkiau nei dėl Vakarų Balkanų. Tačiau tokio sprendimo ir geopolitinės pasekmės bus žymiai reikšmingesnės. Ir istorinis paveldas ryškesnis. Šiandien nežinome, kaip atrodys Vokietija ir Europos Sąjunga po Angelos Merkel, bet žinome, kad Angelai Merkel pasiekti tokį ES sprendimą 2020 metais yra įveikiama užduotis. Jau dabar įsivaizduoju 2020 metų ES „Stralsundo deklaraciją“ (Stralsundas – A. Merkel apygardos miestas, kuriame A. Merkel mėgsta rengti europinius summittus), kurioje būtų paskelbta, kad ES pradeda Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos integracijos į ES procesą.

Toks sprendimas atvertų realias duris, kad 2025 ir 2027 metais Lenkija ir Lietuva, pirmininkaudamos ES, galėtų šį A. Merkel paveldą įtvirtinti realiais ES sprendimais, kuriant tolesnę Ukrainos integracinę sėkmę. Kaip ne vieną kartą sakiau, – tai galų gale kada nors išspręstų ir geopolitinę, Europos žemyną kankinančią „Rusijos krizę“. Taip A. Merkel įsitvirtintų kaip Europos "whole, free and at peace" (vieningos, laisvos ir taikios Europos) tikroji architektė. Tai būtų jos istorinio paveldo tikras paminklas.

Ir pabaigai: žinau, kad skeptikai tuoj pat pasakys, kad yra žymiai didesnė tikimybė, jog A. Merkel iki 2021 metų sau pasistatys visai priešingų spalvų paminklą, ir tai bus Nord Stream 2. Ir todėl A. Merkel istorinėje perspektyvoje bus vertinama ne kaip K. Adenaueris ar H. Kohlas, bet kaip G. Shröderis – dar vienas buvęs ilgametis Vokietijos Kancleris, dabar dirbantis ranka rankon su Gazprom.

Akivaizdu, kad tokio A. Merkel paveldo tikimybė yra labai didelė. Pačiai Angelai Merkel teks nuspręsti, kaip ji nori būti atmenama bent jau mūsų regione, ir ypač Ukrainoje. Nesiimu dar kartą čia kartoti visų ne vieną kartą kartotų argumentų, koks geopolitiškai pavojingas gali būti Nord Stream 2. Žymiai vertingiau yra prisiminti šių metų balandžio mėnesį A. Merkel pasakytus žodžius, kad Nord Stream 2 projektas negalės būti realizuotas, jeigu nebus garantijų, kad Ukraina išlaikys dujų tranzito šalies statusą.

Tokias garantijas gali suteikti tik V. Putinas, bet niekas jo garantijomis Ukrainos atžvilgiu negalės patikėti. Ir tai atveria mums duris padėti Angelai Merkel netikėti jokiomis tokio pobūdžio Kremliaus garantijomis. Ir taip paversti Nord Stream 2 projektą „neįmanomu realizuoti“ pagal A. Merkel sampratą.

Kodėl mums turi rūpėti A.Merkel paveldas? Todėl, kad geopolitinės „Rusijos krizės“ ilgalaikis sprendimas yra mūsų vienas svarbiausių geopolitinių interesų – gyventi saugesnėje aplinkoje. Patys vieni mes Rusijos transformacijų neįtakosime. Mums ieškoti dialogo su V. Putinu yra neišmintinga ir net žalinga. Žymiai praktiškiau yra padėti A. Merkel, pasirūpinant jos geopolitiniu paveldu: be Nord Stream 2 ir su Ukrainos integracijos į ES pradžia.

Tikiu, kad A. Merkel gali tai padaryti. O mes galime jai padėti, intensyviai dirbdami su mūsų iniciatyvomis. Su „Maršalo planu Ukrainai“ ir su „Ukraina-2027“ iniciatyvomis. Dirbdami Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje, Europos Parlamente, Europos Komisijoje. Dirbdami Berlyne, Varšuvoje ir Briuselyje, kitose Vakarų sostinėse. Dirbdami Kijeve ir Tbilisyje. Laiko lieka nedaug – Vokietija pradės pirmininkavimą ES 2020 metų liepos 1 dieną.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (264)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (36)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Žaidimu nusivylęs Jasikevičius: Eurolyga negailestinga, o mes kažkodėl nesiginame specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (24)

Pratęsti pergalių serijos iki trijų Lietuvos čempionams Eurolygoje nepavyko. Kauno „Žalgirio“...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego (12)

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (424)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (65)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (124)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (124)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (76)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (103)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...