Sutikite, kad XXI amžiuje labai sunku paaiškinti tiek vietiniam, tiek užsieniečiui, kodėl šešias dienas per savaitę parduotuvėse galioja viena tvarka, o sekmadienį – ji drastiškai pasikeičia.
Galbūt galima sutikti, kad prekybos pavėlinimas rytais iki 10 val. yra pagrįstas, nes apriboja galimybes priklausomiems nuo alkoholio žmonėms įsigyti butelį prieš darbo pradžią. Tačiau sekmadienį daugelis nedirba, atvirkščiai – švenčia asmenines šventes, leidžia laisvalaikį. Todėl toks ribojimas sukelia aibę nepatogumų, be to, skatina piktnaudžiauti, apeidinėti tvarką.
Teiginio, kad sekmadienį padauginę alkoholio gyventojai dažniau pirmadienį ateina į darbą neblaivūs, nepatvirtina duomenys: pagal Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų 2018 m. atliktą 2,6 mln. blaivumo patikros testų analizę, vos 0,32 proc. jų buvo teigiami.
Pasaulio sveikatos organizacija iš tikrųjų deklaruoja, kad paros laiko, kai galima įsigyti alkoholinius gėrimus, ribojimas yra visose šalyse rekomenduojama priemonė alkoholio vartojimui mažinti. Deja, tikslių rodiklių, koks prekybos laikas yra optimalus, neperteklinis, ekspertai nepateikia – sekmadienio sausasis pusiaudienis yra politinio susitarimo visuomenėje klausimas, kitaip sakant, ne mokslo, o ideologijos rezultatas. Mes siūlome, kad ir likusią pusę prekybos laiko sekmadienį negaliotų „valstietiška“ tvarka.
Šiuo atveju, visų Lietuvos gyventojų nereikėtų paversti kelių procentų priklausomybę alkoholiui turinčių tautiečių, įkaitais. Negalime dėl žmonių, turinčių problemų su alkoholiu, pažeisti kitų piliečių teisių. Neabejotinai būtų daug efektyviau dėmesį sutelkti ne į priverstinį eilinių žmonių dresavimą, o į pagalbą tai mažai grupei žmonių, turinčių priklausomybę.
Juo labiau, kad valstybinės duomenų agentūros duomenimis, vienam gyventojui vidutiniškai tenkantis suvartojamo absoliutaus alkoholio kiekis per praėjusius 5 metus buvo panašus nepaisant sekmadienio – vidutiniškai sudarė 9,5 litro ir šoktelėjo tik įsigaliojus karantinams: 2020 m. – iki 9,7 l, 2021 m. – iki 10,3 litro.
Beje, tie patys statistikai pažymi, kad apskritai alkoholio vartojimas Lietuvoje pernai mažėjo visur – ir parduotuvėse, ir restoranuose bei kavinėse. Pavyzdžiui, šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 4,6 proc. mažiau nei 2021 metais, vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,4 mln. dekalitrų, arba 6,2 proc. mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 19,6 mln. dekalitrų, bet ir jo pardavimai sumažėjo 10,8 proc.
Vis dėlto, sausai statistikai skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., alkoholio gamintojai teigia, kad į tokius oficialius rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai – dėl tyrimo metodikos, į kurią įtraukiami tik legaliai Lietuvoje parduoti gėrimai. Jų teigimu, reali alkoholio vartojimo padėtis šalyje yra kitokia. Dėl tebegaliojančių prekybos alkoholiu draudimų, taip pat dėl su kaimynais nederinamos alkoholiui taikomos akcizų politikos žmonės vis dar aktyviai perka kontrabandinį, savadarbį alkoholį arba važiuoti jo įsigyti į užsienį.
Ne paslaptis, kad pasienio prekyba su Lenkija ir Latvija klesti jau daugelį metų. Į kaimynines šalis lietuviai vyksta įsigyti alkoholinių gėrimų, kurie dėl taikomos akcizų politikos tose šalyse yra gerokai pigesni. Pagal akcizų mokesčių dydį stipriajam alkoholiui ir vynui Lietuva yra brangiausia regione. Dėl to šalies biudžetas patiria reikšmingus praradimus. Tuo tarpu Muitinės departamento duomenimis, vien per šešis šių metų mėnesius iš Baltarusijos buvo bandyta įvežti daugiau kaip 4 tonas nelegalaus alkoholio.
Jei tai būtų parduota legalioje rinkoje, surinktus mokesčius, gautus pinigus galėtume nukreipti švietėjiškai veiklai, kad ir padėti tiems, kuriems reikia pagalbos vaduojantis iš priklausomybių. Tačiau kuo daugiau draudimų ir ribojimų, tuo didesnė šešėlinė rinka.
Ir pabaigai. Pažadų privalu laikytis. Mes, liberalai, prieš šiuos rinkimus žadėjome, kad ištaisysime nelogiškus buvusios valdžios priimtus draudimus, o sprendimai, kurie darė įtaką mažesniam alkoholio vartojimui, liks. Pasikartoju, nesiūlome sugrąžinti prekybos visą parą, kaip yra buvę anksčiau, mes tik norime panaikinti perteklinius naudos neduodančius ribojimus ir suvienodinti galimybes įsigyti alkoholio nuo 10 val. ryto iki 20 val. vakaro – prekyba visomis dienomis turi vykti vienodu laiku.