aA
Prokuratūros teisinis statusas buvo teisininkų ir politikų diskusijų objektu nuo pat Nepriklausomos Lietuvos atkūrimo 1990 metais.
Aloyzas Sakalas
Aloyzas Sakalas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Detalų šio proceso aprašymą galima rasti prof. dr. Juozo Žiliaus straipsnyje „Lietuvos prokuratūros statuso raida: teisiniai istoriniai aspektai“ (Jurisprudencija, 2005, t. 70 (62); 16–30). Jame konstatuojama, kad šiuolaikinė prokurorų statuso raida Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nagrinėtina politinių ir teisinių procesų kontekste nuo 1988 m., t. y. nuo Atgimimo laikotarpio, kai buvo siekiama išsivaduoti iš TSRS politinės ir teisinės priklausomybės.

Šiuo atžvilgiu analizuojant prokurorų teisinio statuso koncepcijos brendimo procesą, atkreipiamas dėmesys į 1990 m. kovo 11-ąją priimtą Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą bei 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurios pagrindu buvo sukurta valstybės institucijų konstrukcija.

Pabrėžiama, kad prokuratūros teisinio statuso nustatymas valstybės valdžios institucinėje struktūroje buvo viena sudėtingiausių konstitucinio reguliavimo problemų, kuri spręsta ne tik rengiant Konstituciją, bet ir vėliau.

Pagal 1992 10 25 Konstituciją prokurorai buvo priskirti apylinkės, apygardos, apeliaciniam ir Aukščiausiajam teismams. Taigi prokuratūra tapo teismų sistemos sudėtine dalimi. Pažymėtina, kad panaši sistema yra ir Austrijoje, Švedijoje, Italijoje, Portugalijoje, kur prokuratūra funkcionuoja kaip teisminės valdžios dalis. Tuo tarpu Lenkijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje ji veikia vykdomosios valdžios jurisdikcijos zonoje.

Situacija Lietuvoje pasikeitė iš esmės, kai 1993 03 20. Seimas pakeitė Konstitucijos 118 str., kuriame dabar parašyta: „Prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos prokuratūra yra Generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.“

Taip prokuratūra tapo savarankiška institucija, o ne teismų sistemos dalimi, o prokurorams Konstitucija garantavo procesinių sprendimų priėmimo laisvę. (Toks Lietuvos Seimo sprendimas buvo netikėtas ir kitoms Europos valstybėms, kurių teisininkai raštais ir telefono skambučiais prašė Seimo Teisės komiteto paaiškinimų.)

Bet ar teisiškai apginta prokurorų laisvė yra praktinė laisvė ar tik teorinė? Ar visados prokuroras gali atlaikyti įtakingų politikų bei savo viršininkų spaudimą priimti tokį procesinį sprendimą, kurio jie pageidauja? Ar nebūna kartais ir taip, kad prokuroras įeina į viršininko kabinetą su savo nuomone, o išeina iš jo su viršininko nuomone?

Ir iš tiesų, kaip elgtis eiliniam prokurorui, jei jis žino, kad nepaklausius viršininko (ar politiko): 1. Gali dėti tašką savo karjerai; 2. Gali būti pažemintas pareigose; 3. Gali būti atleistas iš darbo suradus menkiausią dingstį; 4. Gali būti sumažintas finansavimas tavo padaliniui. Aš jau nekalbu apie dalykiškus ir draugiškus tarpusavio santykius.

Ir nėra oficialios struktūros, kuri galėtų tokiam nelaimėliui padėti. Profsąjunga nepajėgi, teismai ¬– ilgas ir ne itin malonus kelias. Todėl galima tik pasiguosti tikėjimu, kad prokuratūroje gausu principingų, dorų ir sąžiningų pareigūnų, kurie parodys duris nurodymus prokurorams dalinantiems politikams. Bet tai tik rožinė svajonė.

Bet yra viena išeitis, kuria pasinaudojus svajonė virstų realybe ir būtų išspręstos aukščiau minėtos problemos. Ta išeitis – tai visuomeninės Prokurorų Tarybos (PT) įkūrimas. Tokia taryba veiktų analogiškai kaip ir Teisėjų Taryba. Jos įkūrimui ir veiklai nereikėtų lėšų. Ji būtų ta institucija, kuri nagrinėtų informaciją apie politikų ir aukštesniųjų prokurorų įtaką bylą tiriančių prokurorų procesiniams sprendimams ir pasiektų, kad visas procesas vyktų pagal Konstitucijos 118 straipsnį.

PT išspręstų ir prokuratūros skaidrumo problemą. Juk dabar tik nedaugelis prokurorų žino, kaip parenkami kandidatai įvairioms pareigoms, kodėl vieni prokurorai sparčiai kyla karjeros laiptais, o kiti – peikiami ar nepastebimi. Ar tai priklauso tik nuo konkretaus prokuroro dalykinės kompetencijos, ar ir nuo prokuroro politinio stogo. Klausimų nekiltų, jei kandidatai būtų apsvarstyti PT.

Kas galėtų būti PT nariais ir kaip jie būtų renkami? Ir kokie klausimai būtų PT kompetencijoje? Dviračio išradinėti nereikia. Pakanka pasižiūrėti į Teisėjų Tarybos dokumentus ir iš jų paimti tai, kas tinka PT.

Baigiant verta pažymėti, jog ir teismas ir prokuratūra yra savarankiškos teisinės institucijos. Teismai turi savivaldos instituciją – Teismų Tarybą. Kodėl tada prokuratūra negali turėti savivaldos institucijos Prokurorų Tarybos? PT būtų puikus sąjungininkas generaliniam prokurorui, kuris dabar yra vienišas politinės kovos lauke. Pagaliau PT nuomonė – tai vox populi, o vox populivox Dei.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(11 žmonių įvertino)
4.2727

Top naujienos

Sutkaus ir Zalatoriaus bylos esmė: veikė kaip konfederacijos vadovas, o pinigus gavo sau (132)

Teisėsauga sulaikė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentą Valdą Sutkų ir Lietuvos bankų...

Vasaros atostogų sezonas prasideda: kurios Europos šalys atveria sienas lietuviams (28)

Nors šalių vyriausybės vis dar pataria vengti būtinų tarptautinių kelionių, dauguma Europos...

Klaipėdos policija skubiai kreipiasi į visuomenę: į automobilį jėga įsodinta mergina šaukėsi pagalbos ieškomas užfiksuotas automobilis (111)

Klaipėdos policija informavo, kad ieškomas vaizdo kameromis užfiksuotas automobilis. Pranešama,...

Anapilin iškeliavo geriausias XX a. Lietuvos rankinio vartininkas (9)

Eidamas 79-uosius mirė garsus Lietuvos rankininkas, treneris, sporto vadovas Kęstutis Edmundas...

Pirmas išsiskyrusios moters pasimatymas įsimins ilgam: po karantino išlįs visi maušai (493)

Išskyrusiai moteriai susitikinėjant su vyrais yra dvi pusės. Viena: pajunti, kad sulauki daug...

Alkoholis siejamas su 60 ūmių ir lėtinių ligų: gydytoja įvardijo gėrimų grupę, kuri situaciją tik pablogina (144)

Vasara – atostogų metas, kai norisi atsipalaiduoti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Tai laikas,...

Atslinkus ciklonui oras įšils iki 19 laipsnių (1)

Artimiausią parą per Lietuvą slinks atmosferos frontas. Jau trečiadienio naktį dangumi plauks vis...

Laura Dzervė

Rūkyti nemokamai ir sutaupyti: iš daug žadančio sportininko staiga pavirto į nusikaltėlį (1)

Prieš savaitę buvo mokyklos išleistuvės, iki Joninių liko keletas dienų, vasara buvo vos...

Jau birželio pabaigoje Kuršių nerija bus tik turtuoliams: trečdaliu pakeltą „ekologinį“ mokestį vadina visišku nesusipratimu (219)

Šią vasarą važiuojantieji į Neringą turės gerokai pakratyti piniginę. Nuo birželio 20 dienos...

Nepasitiki valdžios sprendimu dėl vienkartinės 200 eurų išmokos: ar tai netaps meškos paslauga? (247)

Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą išmokėti rugpjūčio mėnesį visiems šalies pensininkams...

|Maža didelių žinių kaina