Bet būsto politika yra žymiai platesnė sąvoka, apimanti daugelį itin svarbių sričių. Tegul nesupyksta socialinės politikos žinovai, bet įgyti būstą yra svarbu. Tačiau žymiai svarbiau jį kokybiškai pastatyti ir ne ką mažiau svarbu jį kokybiškai prižiūrėti. Ypač turint omenyje, kad šalies būsto fondą sudaro namai, statyti iki 1990 metų. Dauguma Lietuvos gyventojų (66 procentai) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose dar 1961–1990 metais. Valstybei priklausęs nuomojamo būsto fondas sparčiai privatizuotas, tačiau neskirta deramo dėmesio tinkamos institucinės ir teisinės namų priežiūros ir eksploatavimo sistemos sukūrimui, dėl to atsirado su būsto priežiūra susijusių problemų. Tik 17 procentų daugiabučių namų valdo ir prižiūri patys būstų savininkai, įsteigę bendrijas. Deramai neprižiūrimi būstai smarkiai nusidėvėjo. Iki 1996 metų būsto atnaujinimo ir priežiūros projektų beveik nebuvo įgyvendinama. 1996 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Pasaulio banko iniciatyva pradėtas ir įgyvendintas Energijos taupymo/būsto eksperimentinis projektas. Atnaujinta daugiau kaip 500 daugiabučių gyvenamųjų namų įvairiuose Lietuvos miestuose. Ypač daug dėmesio skirta energijos taupymo priemonių įgyvendinimui. Būsto savininkai, pasinaudoję projekto galimybėmis, energijos vartojimą sumažino vidutiniškai 24 procentais. Sumažėjus energijos vartojimui, mažėja (iki 40 procentų) ir šilumos išlaidų kompensacijos mažas pajamas turinčioms šeimoms. Sėkmingas projekto įgyvendinimas parodė, kad daugiabučių namų savininkai gali įgyvendinti sudėtingus pastatų atnaujinimo projektus, jeigu yra tinkama teisinės, organizacinės-techninės paramos sistema ir geros projektų finansavimo galimybės. Gal artėjantys Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai privers į būstą pažvelgti plačiau. Pažadų metas artėja. Pamirškime Prezidento rinkimus, nes čia greičiausiai dominuos karas ir užsienio politika. O Europos Parlamento rinkimai apskritai įdomūs tik partiniams aktyvistams ir kandidatams. Europa toli, jie ir taip gyvena gerai.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai ir kandidatų bei partijų programos yra mano tikslas. Kas šiandien Lietuvoje atsako už būsto politiką? Kas nubrėžia pagrindinius kelius ir kryptis? Teisinėje bazėje galima rasti vieną dokumentą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 21 d. nutarimu (Nr. 60) patvirtintą Lietuvos būsto strategiją. Jaučiate amžiaus tėkmę? 2004 metai. Dabar, rodos, 2024-ieji. Dešimtmetis. Galima minėti solidų jubiliejų. Kas gi joje surašyta? Kokie pagrindiniai uždaviniai ir kokios kryptys? Pacituosiu.
Strategijos įgyvendinimo uždaviniai ir priemonės: nuomojamo būsto sektoriaus plėtra; naujų būstų statybos plėtra; būsto kreditų rinkos efektyvumo didinimas; efektyvi ir tikslinė parama būstui įsigyti; daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūros administravimas; gyvenamųjų namų atnaujinimas ir modernizavimas; parama būstui išlaikyti mažas pajamas turintiems namų ūkiams ir gyventojų socialinės sanglaudos skatinimas; darni būsto sektoriaus valdymo sistema; visuomenės informavimas ir švietimas.
Matome, kad socialinė politika bei parama būstui įsigyti sudaro tik nedidelę strategijos dalį. Didžiąją strategijos dalį užima statyba, gyvenamųjų namų administravimas ar darni būsto valdymo sistema. Atėjo laikas įvertinti strategijos pasiektus tikslus. Nauji laikai – nauji iššūkiai. Vienas pavyzdys ir faktas. Kaip manote, kas Lietuvos Respublikos Seime yra pagrindas svarstant būsto administravimo klausimus? Nėra tokio komiteto. Seime yra trys už tai atsakingi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos, Aplinkos apsaugos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių. Koks dokumentas reglamentuoja būsto priežiūrą? Nėra vieno tokio. Teisės aktai, reglamentuojantys būsto priežiūrą Lietuvoje: Statybos įstatymas, Civilinis kodeksas ir Vietos savivaldos įstatymas. Kitaip tariant – dešimt auklių, o vaikas be galvos.
Kokie pagrindiniai siūlymai sprendžiant būsto administravimo problemas Lietuvoje? Bausti, bausti ir dar kartą bausti. O ką bausti – kartais neaišku ir patiems iniciatoriams.
Ir čia tik pradžiai. Įžangai. Apšilimui.
