Darbas - pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis. Todėl Vyriausybės programoje didžiulis dėmesys yra skiriamas naujų darbo vietų kūrimui, senų išsaugojimui. Užimtumo didinimas - esminė bedarbystės mažinimo, emigracijos suvaldymo, ekonominės krizės įveikimo sąlyga.
Labai svarbi ekonomikos atsigavimo sąlyga – dirbančiųjų ir darbdavių dialogas, grindžiamas solidarumu ir socialiniu teisingumu. Krizės sunkumais turime dalintis visi. Sunkumų negalima perkelti tik ant paprastų žmonių pečių. Reikia užtikrinti, kad ekonomikos augimo rezultatais, gerėjančia gyvenimo kokybe turės galimybę pasinaudoti visi visuomenės nariai, bet ne tik stipresnieji.
Atsakingas verslas, įmonių socialinė atsakomybė – esminė darnios plėtros sąlyga. Socialinės atsakomybės įgyvendinimą turi užtikrinti sklandžiai ir efektyviai veikianti teisėsaugos sistema, užkertanti kelią korupcijai ir su ja susijusiems padariniams.
Visko išspręsti draudimais ir kontrole neįmanoma. Atsakomybė kyla ne tik iš baimės, bet ir iš sąmoningo apsisprendimo įstatymo laikytis. Visuomenėje turi būti ugdoma pagarbos įstatymui, taip pat ir pagrindiniam šalies įstatymui, Konstitucijai, kultūra. Teisingumo principas turi persmelkti visų teisėsaugos institucijų veiklą.
Būtina sąlyga kuriant gerovės valstybę yra lygios visų Lietuvos žmonių galimybės, lygių teisių užtikrinimas ir kova su bet kokios formos diskriminacija.
Modernios ir atsakingos valstybės požymis yra maksimalaus prieinamumo užtikrinimas.
· Tai ir tinkama, visiems prieinama SVEIKATOS apsaugos sistema, sauganti didžiausią vertybę – žmogų.
· Tai taip pat ir prieinama ŠVIETIMO sistema, atitinkanti pilietinės visuomenės nario bei šalies ūkio poreikius, sudaranti galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą.
· Tai ir KULTŪROS prieinamumą užtikrinanti kultūros politika, formuojama dalyvaujant menininkams, kultūrininkams, kultūros ir meno asocijuotoms struktūroms.
Maksimalus prieinamumas kartu su pagarba žmogui ir įstatymui skatina individualų bei visuomeninį kūrybiškumą, užtikrinantį tvarią šalies pažangą.
Todėl siekdama tapti gerovės valstybe, Lietuva privalo virsti ir kūrybinės bei žinių visuomenės šalimi.
Tokia bendrais bruožais mūsų Vyriausybės veiklos VIZIJA.
Įgyvendinat šią VIZIJĄ numatėme atskiras Vyriausybės veiklos kryptis. Paminėsiu kelias.
· Mobilizuodami šalies išteklius (naujų darbo vietų kūrimas, pramonės plėtra), ES ir kitos tarptautinės paramos lėšas, užsienio investicijas užtikrinsime ekonomikos augimą.
· Baigusiems aktyvią darbo veiklą padėsime per socialinio solidarumo principais paremtą socialinę apsaugą.
· Ekonomikai atsigaunant didinsime socialinės srities, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros finansavimą.
· Pertvarkysime mokesčių sistemą taip, kad kuo tolygiau pasiskirstytų mokestinė našta tarp darbo ir kapitalo, būtų garantuotas pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumas, socialiai reikšmingų ir tikslingų mokestinių lengvatų taikymas.
Pagrindiniai vyriausybės veiklos prioritetai:
1. Užimtumo didinimas, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, prielaidų realiam darbo užmokesčiui didėti kūrimas, investicijų ir verslo sąlygų pagerinimas.
2. Finansinio tvarumo stiprinimas ir laipsniškas viešųjų lėšų fondų pajamų didinimas, kontrabandos bei šešėlinės ekonomikos pažabojimas, kovos su korupcija sustiprinimas.
3. Pasirengimas įsivesti eurą, kai tai taps įmanoma pagal nustatytus makroekonominius kriterijus.
4. Efektyvus ES lėšų įsisavinimas, jų racionalus panaudojimas šalies konkurencingumo didinimui bei žmonių gyvenimo gerovės kėlimui.
5. Kompleksinė mokesčių sistemos peržiūra.
6. SODROS įsiskolinimų mažinimas didinant užimtumą, o atsigavus ekonomikai - laipsniškas pensijų ir kitų socialinių išmokų didinimas.
7. Energetikos problemų sprendimas, šildymo kainų mažinimas, aktyvi daugiabučių renovacija. Šilumos ūkio pertvarka skiriant paramą savivaldybėms, platesnis biokuro naudojimas.
8. Suskystintųjų dujų terminalo statyba, užtikrinanti didesnį konkurencingumą dujų tiekimo sektoriuje, siekiant sumažinti šildymo kainas gyventojams.
9. Švietimo ir aukštojo mokslo politikos kaita, mokesčių už studijas mažinimas, švietimo ir aukštojo mokslo kokybės didinimas.
10. Mokslo ir technologijų plėtros politika, spartinanti technologijų pažangą, sąlygų sudarymas kurti inovatyvias technologijas.
11. Pasirengimas Lietuvos 2013 m. II pusmečio pirmininkavimui ES Taryboje.
12. Užsienio politikos tęstinumas užtikrinant geresnį bendradarbiavimą su kaimynais, stipresnę sanglaudą su ES ir NATO šalimis. Partijų susitarimo laikymasis palaipsniui didinant finansavimą krašto apsaugai ir laikantis mūsų šalies tarptautinių įsipareigojimų.
Ekonomikos skatinimas
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis koalicinės Vyriausybės 2012–2016 m. veiklos tikslas yra Lietuvos ekonomikos augimas. Ekonomiką atgaivinti galima tik taikant aktyvią investicinę bei mokestinę, darbo vietų kūrimo, taigi ir emigracijos mažinimo, politiką.
Ką darysime?
Skatinsime ekonomikos atsigavimą bei konkurencingumą panaudojant ES paramą, pritraukiant Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų, tarptautinių finansinių institucijų lėšas. Investicijos turi būti nukreiptos į pramonės, kaip ūkio varomosios jėgos, plėtrą.
Pagrindinį dėmesį sutelksime ne į biudžeto ir kitų nacionalinių fondų išlaidų mažinimą, bet į pajamų, didėjančių dėl ekonomikos atsigavimo, augimą.
Viešieji finansai
Iššūkiai ir uždaviniai
Biudžeto deficitą svarbu mažinti ne padidinta mokesčių našta iš savo darbo gyvenantiems žmonėms, bet didesniu dirbančiųjų skaičiumi, išaugusiu vartojimu.
Todėl visą dėmesį sutelksime ne į biudžeto ir kitų nacionalinių fondų išlaidų mažinimą, bet į pajamų didinimą dėl atsigaunančios ekonomikos.
Didesnes biudžeto pajamas užtikrintų verslo, ypač gamybinio sektoriaus, plėtra, gerėjantis mokesčių administravimas, racionali bei socialiai teisinga mokesčių politika, aktyvi šešėlinės ekonomikos mažinimo politika.
Ką darysime?
Didinsime biudžeto pajamas skatindami verslumą bei kovodami su šešėliniu. Ypatingą dėmesį skirsime kovai su kontrabanda (peržiūrėsime teisės aktus, esant reikalui reformuosime atitinkamas valstybės įstaigas, sukursime efektyvesnę pareigūnų skatinimo sistemą).
Pertvarkysime viešųjų pirkimų sistemą garantuodami skaidrumą, mažindami biurokratiją, išnaudodami elektroninės erdvės bei centralizuotų pirkimų galimybes.
Diegsime valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo schemą,nustatysime šio turto valdymo efektyvumo rodiklius, sukursime IT paremtą valstybės nekilnojamojo turto valdymo kontrolės sistemą.
Vykdysime viešųjų lėšų naudojimo priežiūrą ir auditą, pagrindinį dėmesį skirdami išlaidų racionalumui bei viešojo sektoriaus veiklos skaidrumui.
Mokesčių politika
Iššūkiai ir uždaviniai
Mokesčių politika negali žlugdyti verslo ir gamybos, sukurti sąlygas plėstis šešėliui, didinti netikrumą visuomenėje.
Pagrindinis uždavinys - pasiekti, kad mokesčių politika būtų nukreipta į žmonių gerovės skatinimą, socialinės atskirties mažinimą, mažiausiai uždirbančių pajamų didinimą, solidarumo visuomenėje stiprinimą, viešųjų šalies finansų stiprinimą.
Nustatant ir įgyvendinant valstybines apmokestinimo priemones, būtina užtikrinti mokestinės aplinkos pastovumą, išvengti tokio apmokestinimo, kuris skaudžiai paveiktų labiausiai pažeidžiamas grandis: neturtingiausius Lietuvos žmones, pensininkus ir neįgaliuosius, smulkųjį verslą.
Ką darysime?
Iki 2013 m. vidurio, konsultuodamiesi su specialistais, ekspertais, verslo, profesinių sąjungų, suinteresuotų visuomenės grupių atstovais, parengsime subalansuotą mokesčių pertvarką.
Sieksime tolygesnio mokestinės naštos pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo.
Sieksime mokestinių lengvatų taikymo socialiai reikšmingiems procesams skatinti.
Verslo sąlygų gerinimas
Iššūkiai ir uždaviniai
Vienas iš pagrindinių uždavinių gerinant verslo sąlygas yra pasitikėjimo atkūrimas tarp valdžios bei verslo subjektų, investicinio klimato gerinimas. Tam reikia užtikrinti asocijuotų verslo organizacijų bei kitų socialinių partnerių dalyvavimą sprendžiant valstybei ir verslui aktualius klausimus, rengiant naujų įstatymų projektus, juos svarstant.
Ką darysime?
Mažinsime administracinę ir reguliavimo naštą siekiant išlaisvinti verslo kūrybinį ir inovacijų potencialą. Vienas pagrindinių prioritetų - perteklinių reikalavimų atsisakymas išduodant leidimus, licencijas smulkioms ir vidutinėms įmonėms, biurokratinių procedūrų mažinimas. Kartu tobulinsime verslą kontroliuojančių institucijų veiklos metodus ir koordinavimą. Priežiūros institucijos turėtų tapti pirmiausia verslo konsultantais ir tik piktybiško piktnaudžiavimo atvejais – baudėjais.
Inovacijos
Iššūkiai ir uždaviniai
Inovacijos, garantuojančios verslo išlikimą ir plėtrą, turi tapti pagrindine konkurencingumo varomąja jėga. Pagrindinis uždavinys - Lietuvos ūkio produktyvumas, kuriama pridėtinė vertė turi pasiekti ES vidurkį.
Ką darysime?
Sieksime, kad teisinė, mokestinė, reguliacinė aplinka taptų palanki inovacijoms. Valstybė turi pasidalinti investavimo riziką su verslu, kurią jis prisiima siekdamas tapti inovatyvus, kurdamas naujus produktus, diegdamas naujas technologijas, modernizuodamas gamybą.
Vykdysime mokslo, technologijų ir verslo slėnių programą. Klasterių arba inovacijų grupių, LEZ kūrimas ir vystymas, turi būti suvokiamas kaip vienas ekonomikos valdymo prioritetų.
Socialinė politika. socialinis draudimas
Iššūkiai ir uždaviniai
Socialinis draudimas užtikrina didžiąją dalį šalies gyventojų pajamų senatvėje, netekus darbingumo, vykdant tėvystės ar motinystės pareigas, praradus darbą. Tai užtikrinti – pagrindinis uždavinys.
Ką darysime?
Stiprinsime Valstybinio socialinio draudimo sistemą. Tik subalansavus valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir atlikus pensijų fondų veikos įvertinimą, peržiūrėsime II pakopos pensinių fondų atskaitymo tarifo didinimo galimybę. Teisės aktais nustatysime galimybę pageidaujantiems apdraustiesiems vieną kartą grįžti iš II pakopos pensijų fondų į valstybinio socialinio draudimo sistemą.
Jaunimo politika
Iššūkiai ir uždaviniai
Iššūkis - sukurti ir įgyvendinti pirmojo gyvenimo starto programą jauniems žmonėms, kuri apimtų sklandų jauno žmogaus perėjimą iš švietimo sistemos (prieinamas profesinis ir aukštasis mokslas) į savarankišką darbinę karjerą (lengvatinės paskolos, karjeros pradžios pagalba, pirmojo būsto įsigijimo programos), prieinamą municipalinį būstą.
Ką darysime?
Imsimės aktyvių veiksmų, kad būtų sustabdyta jaunimo emigracija.
Švietimas ir mokslas
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis uždavinys – sukurti kokybišką ir kiekvienam prieinamą švietimo sistemą, kuri atitiktų žmogaus ir šalies ūkio poreikius, sudarytų galimybę mokytis ir tobulėti visą gyvenimą.
Pertvarkos negali lemti vien tik ekonominiai veiksniai, reikia atsižvelgti į teikiamų paslaugų kokybę bei mokyklos reikšmę vietos bendruomenei.
Ką darysime?
Palaipsniui atsisakysime liberalaus „mokinio krepšelio“ finansavimo principo.
Plėtosime modernią profesinio mokymo sistemą, į profesinį ugdymą įtrauksime verslo ir kitų darbdavių organizacijas, baigsime kurti vieningą kvalifikacijų sąrangą.
Atsisakysime „studijų krepšelių“ metodikos, ją keisime valstybės užsakymu reikalingiems specialistams rengti.
Kultūros politika
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis uždavinys - išvesti kultūros ir meno sektorių iš chaotiškai administruojamos, nuolat dirbtines įtampas patiriančios situacijos. Tam reikia į kultūros politikos formavimą aktyviai įtraukti menininkus, kultūros ir meno asocijuotas struktūras.
Ką darysime?
Užtikrinsime, kad kultūros ir meno plėtrai teikiamas valstybės rėmimas nebūtų mažinamas bei užtikrintų gyvybinius kultūros ir meno institucijų poreikius.
Sukursime Lietuvos kultūros plėtros ilgalaikę strategiją ir sudarysime jos įgyvendinimo priemonių planą. Atnaujinsime „Lietuvos kultūros politikos nuostatų“ įgyvendinimo programą.
Sveikatos politika
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis iššūkis - padėti tvirtus aiškios, skaidrios, patikimos ir kiekvienam prieinamos nacionalinės sveikatos sistemos pamatus.
Ką darysime?
Patvirtinsime naują Lietuvos sveikatos programą 2013-2020 metams.
Išlaikysime optimalų valstybės ir savivaldybių pavaldumo sveikatos priežiūros įstaigų tinklą.
Skatinsime sveikos gyvensenos principus, ligų profilaktiką ir ankstyvą diagnostiką, tobulinsime nacionalinę sveikatos ugdymo sistemą, prieinamą kiekvienam gyventojui.
Sportas
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis uždavinys: pasiekti, kad visuomenėje formuotųsi požiūris, jog sportas – tai viena efektyviausių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo priemonių. Tam reikia įgyvendinti valstybinę sporto plėtros strategiją bei vykdyti tokią sporto politiką, kad vykdomos programos būtų naudingos ir aukšto meistriškumo sportininkams, ir didžiajai daliai šalies gyventojų.
Ką darysime?
Steigsime Nacionalinę sporto tarybą kaip sporto politikos vertinimo ir formavimo patariamąją instituciją, atskaitingą Seimui.
Energetinis savarankiškumas
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis iššūkis - depolitizuoti energetinius projektus. Reikia kompetentingai įvertinti situaciją energetikos sektoriuje ir apibrėžti veiklos kryptis, padėsiančias priimti visuomenės interesus atspindinčius sprendimus. Energetinio skurdo mažinimas yra prioritetinis klausimas Lietuvos Vyriausybei bei gyventojams.
Ką darysime?
Sieksime visapusiškos elektros energijos ir dujų sistemų sinchronizacijos su ES energetikos sistemomis.
Tęsime ir užbaigsime elektros perdavimo jungčių su Švedija ir Lenkija infrastruktūrų tiesimo darbus. Statysime dujų jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos ir sieksime ES finansavimo šiam projektui.
Įvertinsime patariamojo referendumo dėl naujos AE rezultatus ir peržiūrėsime Nacionalinę energetikos strategiją pateikiant ekonomiškai naudingiausią bei vartotojams priimtiniausią valstybės savarankiško apsirūpinimo energetiniais ištekliais strategiją (tarp jų ir atominės energetikos perspektyvas) plačiam politinių partijų susitarimui. Geriausią alternatyvą turi būti pagrįsta kaštų – naudos analize siekiant užtikrinti energetinį savarankiškumą bei mažiausią kainą.
Sieksime suskystintų dujų terminalo statybai panaudoti ES lėšas, taip pat viešo ir privataus kapitalo partnerystės teikiamas galimybes, užsienio investicijas.
Nacionalinės energetikos politikos prioritetais turėtų tapti konkurencinga atsinaujinančių energijos išteklių gamyba ir jų panaudojimas elektros energijai ir šilumai gauti, platus energijos efektyvumo priemonių diegimas bei pastatų renovacija.
Daugiabučių renovaciją vykdysime pasiūlant gyventojams priimtinesnį modelį ir neverčiant jų skolintis iš komercinių bankų, o investicijas kompensuojant iš sutaupytų lėšų už šilumą.
Biokuro plėtrą paskelbsime nacionaliniu Lietuvos energetikos prioritetu.
Susisiekimas ir transportas
Iššūkiai ir uždaviniai
Svarbiausias uždavinys – užtikrinti subalansuotą Lietuvos susisiekimo sistemos plėtrą. Šį uždavinį sprendžiant svarbu didinti transporto sektoriaus konkurencingumą ES ir pasaulio rinkose, įvairiapusiškai plėtoti tranzito ir su juo susijusių paslaugų sąlygas ir išlaikyti gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis.
Ką darysime?
2014-2020 m ES struktūrinės paramos lėšų transporto sektoriuje efektyvų panaudojimą koncentruosime į sritis, sudarančias prielaidas ilgalaikiam šalies ekonominiam augimui ir konkurencingumui.
Plėtosime modernius logistikos centrus ir diegti naujausias technologijas, leidžiančias iš esmės gerinti paslaugų kokybę bei atpiginti prekių ir paslaugų kainas. Tai ne tik ekonominis, bet ir socialinis uždavinys.
Aplinkosauga ir urbanistika
Iššūkiai ir uždaviniai
Mūsų uždavinys - užtikrinti šalies gyventojų teisę gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje. Labai svarbi, jau įsisenėjusi problema: kai kurie teritorijų planavimo ir statybų reglamentų specialių sąlygų ir kt. sprendimai yra pasenę, nebeatitinka šių dienų ūkio subalansuotos plėtros reikalavimų, todėl jie tapo vienu pagrindinių stabdžių pritraukiant investicijas ir mažina valstybės konkurencingumą. Tokią padėtį būtina taisyti.
Ką darysime?
Sieksime tinkamai įsisavinti ir efektyviai administruoti ES paramą aplinkosaugai.
Žemės ūkis ir kaimo plėtros politika
Iššūkiai ir uždaviniai
Labai svarbus uždavinys – suformuoti patrauklų požiūrį į kaimą ir žemės ūkį. Reikia realiai gerinti kaimo žmonių gyvenimo kokybę. To nepasieksime, jei mokslo plėtra, inovacijos ir moderniųjų technologijų diegimas netaps vienu svarbiausių pažangos veiksnių žemės ūkio sektoriuje.
Ką darysime?
Sukursime ilgalaikę kaimo plėtros strategiją, paremtą gyvenimo kokybės gerinimo ir socialinių skirtumų tarp miesto ir kaimo gyventojų mažinimu, darniu atskirų regionų vystymusi, kaimo gyventojų užimtumo didinimu, vietos veiklos grupių ir bendruomenių aktyvumo skatinimu ir partneryste, fizinės bei socialinės kaimo infrastruktūros gerinimu.
Sieksime skirti ES paramą investiciniams, naujas technologijas įgyvendinantiems projektams, o ne veiklos nutraukimui žemės ūkio sektoriuje. Skatinsime smulkaus ūkio kooperaciją bendrai modernios valstybės dotuojamos technikos panaudai.
Valstybės valdymas
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis uždavinys – valstybės valdymą maksimaliai priartinti prie piliečių poreikių. Valstybės tarnyba Lietuvoje privalo turėti visuomenės pasitikėjimą, veikti efektyviai, rezultatyviai, būti atsakinga, skaidri, tinkamai valdoma, atvira naujovėms ir visuomenei. Tai reikia pasiekti nedidinant valdymo sąnaudų ir valstybės tarnautojų skaičiaus, optimizuoti valstybės valdymą perskirstant valstybės institucijų vykdomas funkcijas ir pašalinant dubliavimąsi. Čia svarbus subsidiarumo principas, kuriuo vadovaujantis vykdomas valstybės valdymas, grindžiamas Europos ir nacionalinės teisės nuostatomis.
Ką darysime?
Sieksime supaprastinti administracines procedūras piliečiams bei verslui.
Siekdami, kad atranka į valstybės tarnybą būtų objektyvesnė ir skaidresnė, užkirstas kelias protekcionizmui, valstybės tarnybos politizavimui, į pareigas būtų skiriami reikiamą kompetenciją ir vertybines nuostatas turintys asmenys, diegsime iš dalies centralizuotą atrankos į valstybės tarnybą sistemą. Užtikrinsime, kad į valstybės tarnyboje dirbtų tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
Pertvarkysime Vyriausybės įstaigų tinklą taip, kad būtų taupomos biudžeto lėšos, užtikrinamas geresnis įstaigų bendradarbiavimas, administracinių paslaugų teikimas būtų patogesnis gyventojams.
Regionų plėtra
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis uždavinys – mažinti ekonominius ir socialinius vystymosi skirtumus, skatinti plėtrą tikslinėse teritorijose, įtraukti savivaldybes į nacionalinės regionų plėtros politikos formavimą ir įgyvendinimą, tinkamai koordinuoti nacionalinės regionų plėtros politikos priemones su regionine ES politika.
Ką darysime?
Vykdysime programas, kurios mažintų pajamų ir gyvenimo lygio bei jo kokybės skirtumus tarp atskirų žmonių ir regionų, diegsime užimtumo didinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. Per socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimą skatinsime išsaugoti esamas ir steigti naujas darbo vietas, gerinti sąlygas verslui ir jo plėtrai.
Kova su korupcija
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis iššūkis – visuomenėje korupcijos atžvilgiu suformuoti nepakantumo atmosferą. Kovai su korupcija būtinos sutelktos aukščiausių šalies pareigūnų, žiniasklaidos, valstybės institucijų, verslo, nevyriausybinių organizacijų pastangos.
Ką darysime?
Įgyvendinsime turto, kurio įsigijimo teisėtumas nebuvo pagrįstas, išieškojimą civiline tvarka arba šio turto ar lėšų perėmimą valstybės nuosavybėn, taip užkertant galimybę neteisėtai praturtėti.
Prailginsime patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už stambaus masto korupciją ar valstybės lėšų bei turto pasisavinimą terminus.
Peržiūrėsime ir atnaujinsime Nacionalinę kovos su korupcija strategiją bei programą, pasitelkiant kvalifikuotus ekspertus, piliečius, visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių atstovus.
Teisė ir teisėtvarka
Iššūkiai ir uždaviniai
Esminis uždavinys - pasiekti, kad kova su teisės pažeidėjais būtų grindžiama nuoseklia strategija, užtikrinančia, kad kiekvienas teisės pažeidimas bus teisingai ištirtas, sankcija pažeidėjui neišvengiama, o nusikaltimų aukoms atlyginta žala.
Ką darysime?
Užtikrinsime, kad savivaldybių ir policijos veiksmai, užtikrinant viešąją tvarką būtų koordinuojami ir derinami. Policija aktyviau turėtų bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis bei gyventojais.
Policijos sistemoje įdiegsime elektroninės policijos paslaugas – e-policija, e-byla, kurioje bus fiksuojami visų tyrime dalyvaujančių įstaigų pareigūnų veiksmai ir informacija, susijusi su nusikalstamos veikos tyrimu nuo jo užregistravimo iki nuosprendžio paskelbimo.
Didelį dėmesį skirsime proceso dalyvių laiko sąnaudų ir finansinių kaštų mažinimui baudžiamajame ir administraciniame procesuose, atsisakant perteklinių procedūrų, skatinant baudžiamųjų bylų nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka.
Teisėsauga
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis iššūkis - atkurti žmonių pasitikėjimą teisine sistema. Esminis uždavinys – užtikrinti žmogaus teisių apsaugą per nuosekliai tobulinamą teisinę sistemą.
Ką darysime?
Vengsime nepagrįsto teisės aktų kaitaliojimo, palaikysime teisinės sistemos stabilumą. Peržiūrėsime esamą teisinę bazę, panaikinsime neveikiančius ar besidubliuojančius teisės aktus, supaprastinsime teisės normos turinį ir formą.
Laikysimės nuostatos, kad paprastai naują teisinį reguliavimą nustatantys teisės aktai turi įsigalioti ne anksčiau kaip po pusės metų.
Parengsime koncepciją dėl visuomeninių teisėjų instituto įvedimo teismuose. Patobulinsime viešojo intereso gynimo mechanizmą.
Užtikrinsime nemokamą pirminę teisinę pagalbą visiems, praplėsime sąrašą asmenų, turinčių teisę į antrinę teisinę pagalbą.
Krašto gynyba
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis uždavinys – palaikyti Lietuvos valstybės gynybinės sistemą, kurios pagrindu ir toliau liks stipri visuomenė ir Lietuvos kariuomenė, susidedanti iš profesionalų, savanorių ir mobilizacinio rezervo. Profesionali kariuomenė, sukomplektuota savanoriškumo pagrindu, aprūpinta efektyviais ginklais ir moderniomis karinėmis technologijomis kartu su sąjungininkais užtikrina patikimą krašto apsaugą bei įgyvendina prisiimtus kolektyvinės gynybos įsipareigojimus. Tuo pačiu ji bus tinkamai pasiruošusi veikti NATO greitojo reagavimo, Europos Sąjungos kovinių grupių sudėtyje arba savarankiškai atlikti užduotis tarptautinėse misijose.
Ką darysime?
Plėtosime visas turimas pajėgų rūšis: sausumos pajėgas, karines jūrų pajėgas, karines oro pajėgas ir specialiųjų operacijų pajėgas vadovaujantis ribotų finansinių išteklių efektyviausio išnaudojimo principu.
Lietuvos kariuomenė nuosekliai stiprins ryšius su visuomene.
Sieksime, kad kariuomenė būtų šiuolaikiška, mobili ir profesionali, atitinkanti nūdienos reikalavimus ir galinti atremti dabarties ir ateities galimus iššūkius.
ES ir užsienio politika
Iššūkiai ir uždaviniai
Pagrindinis uždavinys – vykdyti efektyvią, nuoseklią užsienio politiką, užtikrinančią valstybės išorės saugumo stiprinimą, jos interesų gynimą, sudarančią palankias sąlygas ekonominei veiklai, energetinei nepriklausomybei, geriems santykiams su kaimynais, ginančiai savo piliečių teises.
Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai 2013 m. 2 pusmetyje ir toliau bus vienas svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų. Vadovaudamiesi nuostata, kad Lietuvos narystė ES sudaro geras sąlygas Lietuvos ekonominei ir socialinei plėtrai, sieksime, kad Lietuvos pirmininkavimas būtų sklandus ir rezultatyvus.
Ką darysime?
ES viduje Lietuva - konstruktyviai aktyvi, siekdama kuo geresnių valstybės ir jos piliečių raidos sąlygų, o dvišaliuose santykiuose – nuosekli ir pragmatiška, siekdama savų ilgalaikių interesų.
Užsienio politikos instrumentais formuosime palankią aplinką verslo plėtrai užsienyje, aktyviai prisidėsime prie naujų augančių rinkų paieškos, padėsime spręsti globalios konkurencijos klausimus ir užtikrinti šalies verslui geras sąlygas tarptautinėje prekyboje.
Įgyvendinsime „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos 2012–2014 metų tarpinstitucinį veiklos planą.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos glaudus bendradarbiavimas ir toliau bus būtinas ne tik politine ir saugumo užtikrinimo, bet ir ekonomine bei kultūrine prasme.
Suteiksime naujos dinamikos santykiams su Lenkija, atkuriant ir suintensyvinant dialogą strateginiais klausimais.
Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipiant žvilgsnį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėžiant išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančioms geriems ir abipusiai naudingiems kaimyniniams santykiams.