LRV programos 24 punktas: „Užsienio politika prarado ambicijas, turėtas iki 2008 m. Ypač pablogėjo santykiai su Lenkija. Dėl nevykusių eksperimentų su naujuoju Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu lenkų tautinė mažuma ėmė jaustis diskriminuojama. Atšalo santykiai su Šiaurės šalimis. Nebuvo nė vieno aukšto rango Rusijos atstovo vizito į Lietuvą. Santykiai su Rusija yra palaikomi tik žemesniu lygiu. Vangiai plėtojami santykiai ir su Vokietija.“
Septyni pirmieji sakiniai – septynios faktinės arba loginės klaidos. Leiskite priminti, kad ne tuščios lyderystės ambicijos, o realūs rezultatai rodo užsienio politikos kokybę. Dvišalių santykių kokybė matuojama ne tik ir ne tiek oficialių vizitų kiekiu (nors ir juo stipriai pralenkėme ankstesnę Vyriausybę), kiek prekybos, investicijų apimtimis, žmogiškųjų ryšių intensyvumu, pasiektų susitarimų skaičiumi, tarpusavio parama tarptautiniuose forumuose ir, kas svarbiausia, įgyvendintais nacionaliniais interesais.
Per pastaruosius 4 m. buvo išjudinti visi strateginiai regioniniai projektai, kurie, nepaisant gražių kalbų, stovėjo vietoje ištisą dešimtmetį. Prekyba su Lietuvos kaimynėmis, nepaisant pasaulinės ekonominės recesijos, nuo 2009 m. nuolat augo ir 2011 m. jau viršijo 2008 metų lygį. Investicijų ir turizmo rodikliai taip pat.
| Valstybė | Dvišalė prekyba (lyginant su 2008 m.) | Investicijos Lietuvoje (lyginant su 2008 metais) | Atvykusių turistų skaičius (lyginant su 2008 metais) |
| Latvija | +20 proc. ! | -8,6 proc. (beveik atstatytas iki krizinis lygis) | -1,8 proc. (beveik atstatytas iki krizinis lygis) |
| Rusija | +19 proc.! | +59 proc. ! | +12 proc.! |
| Baltarusija | +49 proc.! | -4 proc. (beveik atstatytas iki krizinis lygis) | +63 proc.! |
| Lenkija | +14 proc.! | +184 proc.! | +18 proc.! |
Ką šie skaičiai rodo apie kaimyninius santykius? Kodėl juos norima perkrovinėti?
Lozungai apie Rusiją
532. Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas“.
Užjaučiu kolegą L. Linkevičių, kuris turės suderinti žadėtą užsienio politikos tęstinumą su koalicijos įpirštais perkrovimo politikos lozungais. Jie taps realūs tik tuomet, kai bus aiškus interesas Rusijos pusėje, bet to kol kas nematyti (kaip vieningai pripažįsta politologai, socialdemokratų valdymo metu santykiai su šia kaimyne buvo labai įtempti ir kupini aštrios retorikos). Lietuvos bandymai siekti atviro dialogo iki šiol Rusijos nedomina taip, kaip domina pinigai, kuriuos mokame už energetinius išteklius.
532. Bendradarbiavimą su Rusija grįsime [...] kreipdami dėmesį ne į praeitį, o į ateitį.
Tokie sparnuoti lozungai naujosios programos autorių taip pat neišgelbės nuo poreikio įvardinti ir pasitikti tikrąsias karines, energetines ir informacines grėsmes. Pateiksiu paskutinį pavyzdį: prieš savaitę Rusijos Užsienio reikalų ministerija sukritikavo Lietuvos teismo sprendimą, susijusį su Sausio 13 byla, atkartodama jaunojo Paleckio įvykių versiją ir pabrėždama, kad Lietuvos institucijos šį laikotarpį mitologizuoja bei politizuoja. Kaip reaguosite, kai tokie vieši pranešimai kartosis? Ar sutiksite su kaimynų peršama istorijos versija, „nes žvelgiate į ateitį“ ir tikitės perkrauti tarpvalstybinius santykius?
Jei prisirišite prie Kaliningrado Atominės Elektrinės, atsisakysite konkurencingo Suskystintų dujų terminalo, pritarsite, kad Sausio 13 savi šaudė į savus, o Lietuvos atkūrimas – geopolitinė katastrofa, santykiai pagerės. Bet kam iš to nauda?
531. Išnaudosime savo geopolitinę padėtį suartinant ES su naujomis kaimynėmis bei Rusija.
Ką nors perkrauti ar kam nors tarpininkauti tuomet, kai neturime laisvų rankų (kai energetiškai esame visiškai priklausomi), yra neįmanoma. Tai uždavinys, kurio imtis galėsime tik po kelių dešimtmečių, kai Rusijos atžvilgiu būsime visiškai kitokioje pozicijoje, o pati Rusija taip pat, tikėkimės, bus kitokia.
Naujajai Vyriausybei verčiau siūlau koncertuoti dėmesį į apčiuopiamus artimiausio meto uždavinius, pavyzdžiui, į artėjantį ES-Rytų partnerystės vadovų susitikimą, kuriam reikalingas ypatingai aktyvus Lietuvos kaip ES pirmininkaujančios šalies darbas. Tai, kokių rezultatų mums pavyks pasiekti per likusius mėnesius, turės lemiamos įtakos visai ES Rytų partnerystės politikai. Deja, apie ją programoje kalbama abejingai. Pasirodo, Lietuva (nuo nepriklausomybės atgavimo garsėjusi kaip viena didžiausių Rytų Europos valstybių draugių ES) nuo šiol paliks Ukrainą, Gruziją, Moldovą „natūraliai evoliucionuoti“, o tiksliau – dreifuoti demokratijos ir autoritarizmo kryžkelėje, nes visą savo dėmesį sutelks prisigerinimui prie Rusijos.
523. Sieksime prisidėti prie konstruktyvių pragmatiškų NATO ir Rusijos santykių, ES ir Rusijos santykių, grindžiamų abipusiškumo principu.
Taip ir nesupratau, kodėl būsimoji Vyriausybė apie Lietuvą NATO ir ES santykiuose su Rusija kalba kaip apie trečiąją valstybę, kuri gali tik prie kažko prisidėti. Mes esame visateisiai Vakarų bendruomenės nariai, kurie privalo ne tik prisidėti, bet ir patys, tačiau atsakingai formuoti savo bendrijos santykius su Rusija. O abipusiškumo principas šiame bendradarbiavime tikrai nėra esminis. Stalinas su Hitleriu taip pat bendradarbiavo abipusiškumo principu. Jei Vakarų ir Rusijos santykiuose bus siekiama abipusiškumo, bet nesiskaitoma su pagrindinėmis Vakarų vertybėmis, Europa nukentės, o Lietuva nukentės greičiausiai ir labiausiai.
Lozungai apie Lenkiją
24. Ypač pablogėjo santykiai su Lenkija. Dėl nevykusių eksperimentų su naujuoju Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu lenkų tautinė mažuma ėmė jaustis diskriminuojama.
Kodėl Lietuvos lenkų tautinę mažumą vėl mėginate paversti užsienio politikos įkaitais? Juk mažumomis reikia rūpintis visų pirma dėl to, kad jie yra mūsų piliečiai, kuriems galioja tokios pačios konstitucinės teisės ir pareigos. Maža to, kad Lietuva mažumų nediskriminuoja, pripažįsta ir tarptautinė bendrija:
Per pastaruosius 20 metų Lietuva nėra sulaukusi nei vieno tarptautinės organizacijos ar teismo sprendimo ar net vertinimo, kad nusižengta Lietuvos tarptautiniams įsipareigojimams ar sutartims. 2012 m. Freedom House „Feedom in the World“ ataskaitoje teigiama, kad tautinių mažumų tesės Lietuvoje yra apsaugotos. ES Pagrindinių teisių agentūros ataskaita piliečių teisių ir laisvių klimatą Lietuvoje vertina puikiai. 2011 m. Lietuvoje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais K.Vollebaek pripažino, jog nemato jokių problemų, susijusių su tautinių mažumų teisėmis.
Patys Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos atstovai yra pripažinę, kad lenkų tautinės bendrijos Lietuvoje švietimo sistema yra geriausia, lyginant su kitomis šalimis, Nacionalinio švietimo ministerija – kad kai kuriais aspektais ši švietimo sistema netgi viršija ES standartus. Lietuva yra unikalus atvejis Europos švietimo sistemoje: esame vienintelė šalis, kur lenkų tautinei mažumai priklausantys asmenys turi galimybę įgyti pilną išsilavinimą gimtąja kalba (nuo pradinio iki aukštojo). Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 48 darželiai lenkų kalba, kuriuos lanko 2576 vaikai. Taip pat Lietuvoje veikiantis Balstogės universiteto filialas yra vienintelis užsienyje įsteigtas Lenkijos aukštosios mokyklos filialas.
Konstitucinio Teismo sprendimas dėl galimybės rašyti asmens vardą nelietuviškais rašmenimis, bet tik toje paso dalyje, kuri yra skirta papildomiems įrašams, buvo teigiamai įvertintas Europos Tarybos Žmogaus teisių komisaro Thomas Hammerberg. Europos Teisingumo Teismas 2011 m. gegužės 12 d. nustatė, kad nelietuviškų vardų ir pavardžių rašybos taisyklės, šiuo metu galiojančios Lietuvoje, nėra joks pažeidimas. Šios taisyklės neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) acquis communautaire, nes valstybė turi teisę pati nustatyti vardų ir pavardžių rašymo taisykles.
Pažeidimų jau antrąkart neįžvelgė ir praėjusią savaitę Lenkijos piliečio peticiją dėl Švietimo įstatymo pataisų išnagrinėjusi Europos Komisija.
530. Suteiksime naują postūmį santykiams su Lenkija, atkurdami ir intensyvindami dialogą strateginiais klausimais.
Deja, programoje nėra jokių paaiškinimų, kodėl, kaip ir kokie laukia postūmiai, išskyrus vienašališkas duokles vienai Vilnijos partijai.
Kita vertus, tikro strateginio dialogo su Lenkija atkurti nereikia, nes jis niekada nebuvo nutrūkęs, o per šią kadenciją įgavo realesnį pavidalą. Lenkijos lakūnai saugojo Baltijos oro erdvę. Esmingai išjudinti elektros ir dujų jungčių su Lenkija projektai, kurie šiandien tampa realybe. Todėl kviečiu konkretizuoti, kokiais konkrečiais klausimais bus intensyvinamas dialogas? Ir ar nebus atvirkščiai: juk lenkų žiniasklaida jau dabar įspėja, kad naujajai koalicijai sustabdžius Visagino atominės elektrinės projektą, bene svarbiausias bendras Lietuvos ir Lenkijos projektas – LitPol Link elektros jungtis neteks prasmės.
Vokietija ir šiaurės kryptis
23. Atšalo santykiai su Šiaurės šalimis. Vangiai plėtojami santykiai ir su Vokietija.
Su nekantrumu laukiu, ką naujo naujoji koalicija perkraus ir išras santykiuose su Šiaurės šalimis ir Vokietija. Juk būtent šią kadenciją atgaivinta vieningo Baltoskandijos regiono vizija, o Lietuvai 2012 m. tapus Šiaurės-Baltijos valstybių bendradarbiavimo koordinatore, tiek ekonominiai, tiek saugumo, tiek informaciniai NB8 valstybių klubo ryšiai tapo kaip niekad intensyvūs. Mūsų bendradarbiavimą užsienio politikos koordinavimo, gynybos bendradarbiavimo, finansų politikos, diplomatinio bendradarbiavimo, akademinių mainų bei daugelyje kitų sričių šiandien galima lyginti su ES ar NATO formatų apimtimis.
O kalbant apie Vokietiją, primenu, kad pastaruoju metu vien užsienio reikalų ministras Vokietijoje lankėsi 9 kartus, pradėjome glaudžiai koordinuoti pozicijas energetikos, Rytų partnerystės, ES politikos ir kitais klausimais. Kaip tik šią kadenciją visokeriopai sustiprėjo ir Lietuvos-Vokietijos ekonominis bendradarbiavimas: lyginant su 2008 m., dvišalė prekyba padidėjo 14%, eksportas į Vokietiją išaugo 63%, Vokietijos TUI Lietuvoje padidėjo 39%, o Lietuvos investicijos Vokietijoje padidėjo daugiau kaip 2,5 karto.
„Žalias“ energetikos supratimas
Neabejotinai didžiausią žalą santykiams su kaimynais, Lietuvos saugumui ir įvaizdžiui investuotojų akyse (apie ką taip daug kalbama programoje), daro programos autorių nesuvokimas, kad energetinę politiką sudaro ne atskiri energetiniai projektai, o nuosekli jų visuma, integruota į Europos energetinę strategiją bei užtikrinanti viso regiono energetinį saugumą.
321. Tapsime šiuo metu vykstančios trečiosios pasaulinės energetikos revoliucijos, kuri siejama su perėjimu nuo iškastinio kuro prie pasaulio ateities energetikos – atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo, dalimi.
Žalieji revoliucionieriai nesugeba suvokti, kad dirbtinai supriešindami atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą ir branduolinę energetiką, jie dar labiau pasitarnauja atominių elektrinių projektams: tik ne tarptautinius branduolinės saugos standartus atitinkančiam AE projektui Visagine, o dviem nesaugiems Černobyliams Lietuvos pasienyje – Astrave ir Karaliaučiuje. Maža to, iš kai kurių naujosios daugumos partijų lyderių lūpų galima girdėti Lietuvą diskredituojančius siūlymus prie šių kaimyninių projektų prisijungti.
Visuomenė turi būti užtikrinta, kad panašių nekompetentingų pareiškimų daugiau nebus. Lietuva jokiu būdu negali prisidėti prie nesaugių branduolinių jėgainių nei dalyvaudama projektuose, nei pirkdama energiją. Energetikos požiūriu tai reikštų grįžimą į Tarybų Sąjungą ir tolimesnį ilgalaikį energetinį šantažą.
89. Kelsime užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos investicine aplinka.
Retorinis klausimas: kaip šis koalicijos tikslas skamba Visagino AE projekto kontekste, kai derybose su Japonijos/JAV kompanija ir Baltijos šalimis A. Butkevičius jau antras mėnuo nesugeba pasakyti savo pozicijos? Vyriausybės programoje minima, kad bus gerinami santykiai su kaimynais ir transatlantiniais partneriais. Tačiau stabdydama regioninius energetinius projektus, naujoji koalicija akimirksniu pakerta iškovotą JAV ir ES palaikymą bei kaimynų pasitikėjimą.
Visai neseniai atvirą nusivylimą dėl stabdomo VAE Raudondvaryje išreiškė Estijos prezidentas. Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis žiniasklaidai prasitarė, jog vis dar negali patikėti, kad projektas bus neįgyvendintas. Lenkijos žiniasklaidoje aidi pranešimai, kad sustabdžius VAE, LitPol Link kabeliai neteks prasmės, o Lietuvą lenkai išmainys į Kaliningradą. O bendras poveikis Lietuvos reputacijai bei investiciniam patrauklumui gali būti nepataisomas dešimtmečiams.
310. Siekdami didinti energijos vartojimo efektyvumą ir elektros energetikos sistemos decentralizaciją, skatinsime nedidelių kogeneracinių elektrinių įrengimą arčiau vartotojų.
Kokią prasmę turi šie geri ketinimai, jei nekalbame apie trečiojo energetikos paketo įgyvendinimą? Ir dar daugiau – jei jau kalbame apie kuo spartesnį SGD terminalo projekto įgyvendinimą (317 punktas), tai džiugina, bet jei, kaip sakoma programoje, bus persvarstoma jo finansavimo schema, projektas apmirs dešimtmečiams, nes jį nužudys Gazprom dominavimas. Tai faktas, ne teorinė galimybė.
Konsulinės paslaugos – „be perteklinių reikalavimų“?
499. Gerinsime konsulinių paslaugų kokybę: atsisakysime perteklinių reikalavimų, diegsime šiuolaikines technologijas ir taip užtikrinsime greitą sprendimų priėmimą.
Kai kalbama apie perteklinius reikalavimus ir konsulinius klausimus ES politikos kontekste, kyla klausimas, ar „šalinti kliūtis“ nereiškia vienašališkų Šengeno acquis ir konkrečiai – Vizų kodekso pažeidimų? Primenu, kad Šengeno teisė sukurta Šengeno erdvės saugumui užtikrinti. Golovatovo ir kiti atvejai rodo, kokį poveikį saugumui turi vienašališkų išimčių taikymas. Praėjusią kadenciją siekėme stiprinti Šengeno sistemos priežiūrą, nes tai mūsų (ES pasienio valstybės) tiesioginė saugumo pareiga.
O „prekyba vizomis“ yra ES vidaus erdvės saugumo reikalavimų nesilaikymas. Sprendimai dėl vizų tvarkos paprastinimo privalo būti priimami ES lygmeniu ir tik tuomet, kai trečioji šalis, kuriai taikoma supaprastinta tvarka, gali užtikrinti asmenų judėjimo saugumą ir kontrolę, t.y. įgyvendinti būtinus techninius reikalavimus. Beje, efektyvi ES išorės sienų apsauga Seimo nutarimu įtvirtinta Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai 2013 m. prioritetu.
Linkėjimas apsispręsti
Sakoma, jog užsienio politikoje svarbiausia tęstinumas. Su konkrečiais darbais, kurie jau padaryti arba kurie laukia artimiausioje ateityje, kiekvienas Lietuvos pilietis gali susipažinti, paspaudęs čia. Palyginęs kadencijos darbus su naująja programa, kiekvienas įsitikins, kad XVI Vyriausybė vienu ir tuo pat metu žada tiek viską tęsti, tiek viską perkrauti. Todėl pagrindinė naujosios kadencijos intriga bus išsiaiškinti, kuris iš dviejų diametraliai priešingų naujosios valdžios politikos principų yra melagingas.
Nuoširdžiai viliuosi, kad naujasis užsienio reikalų ministras L. Linkevičius atsispirs Vyriausybės programos rašytojų svajonėms, atsispirs premjero svyravimams ir kantriai bei užtikrintai gins užsienio politikos tęstinumą.