Tačiau yra ir už ką peikti. Pirmiausia už tai, kad tai yra dar vienas šios valdžios pagamintas NEATSAKOMYBĖS biudžetas. Tai biudžetas, kuriame jau trečius metus iš eilės viešųjų finansų deficitas iš esmės beveik nemažėja ir netgi didės iki – 1,3 proc. BVP.
O tai reiškia, kad ir toliau biudžete nebus kaupiamos perteklinės, išlaidas viršijančios pajamos, kurios galėtų būti nukreiptos į rezervo fondą, o šis turėtų būti kaupiamas tam, kad Lietuva būtų tinkamai pasirengusi ateities finansinėms krizėms.
2008 metų pabaigoje Lietuva su mūsų XV Vyriausybe smuko į gilią recesiją, nes iš ankstesnio finansų ministro Rimanto Šadžiaus nepaveldėjome jokio finansinio rezervo. Todėl nieko kito neliko, kaip tik mažinti atlyginimus ir pensijas. Tuo metu Estija, taip pat ištikta gilios pasaulinės krizės, galėjo panaudoti savo rezervus, kurie prieš krizę buvo pasiekę 10 proc. BVP. Todėl Estijai nereikėjo taip negailestingai mažinti svarbiausių išlaidų.
Pasaulio ekonomika vystosi taip, kad ją periodiškai ištinka vienokia ar kitokia krizė. Lietuvos patirtis yra tokia, kad per 25 Nepriklausomybės metus mus ekonominės krizės ištikdavo maždaug kas 10 metų: pirmoji, Rusijos krizė, mums smogė 1999-2000 metais, o antroji, pasaulinė, – 2009-2010 metais. Šiandien įpusėjome laiko atkarpą iki galimos trečiosios krizės, tačiau rezervo fondas ir toliau lieka tuščias.
Kaip valdžia tvarkosi su šalies finansais, turėtume spręsti ne tik pagal tai, kokį einamųjų metų biudžetą ji sudėlioja, bet ir pagal tai, kaip atsakingai ji rūpinasi šalies finansais, žiūrėdama į tolesnę ateitį – kiek rūpestingai ji pasirūpina tuo, kad šalies finansai būtų pasirengę atlaikyti neišvengiamas ateities krizes?
Deja, šiuo požiūriu 2016 metų biudžetas yra visiškai NEATSAKINGAS, nes, nepaisant jame planuojamo ekonomikos augimo, jis ir toliau išlieka deficitinis, o tai reiškia, kad valdžia išlaidauja ir nekaupia reikalingų finansinių atsargų šalies rezerve.
Toks neatsakingumas turėtų buti paprasčiausiai pripažįstamas nusikalstamu ir turėtų būti baudžiamas, nes toks biudžetas yra akivaizdus įrodymas, kad valdžia neatlieka savo esminių pareigų, dėl ko ateityje labai skaudžiai kentės visi. Valdžios deklaruojamas „rūpestis kiekvienu žmogumi“ turėtų pasireikšti ne tik didesnėmis MMA ar pensijomis šiandien, bet ir tvirta apsauga nuo skausmingų krizių rytoj.
Deja, tokiam rūpesčiui reikia ne tik valdžios pamėgto populiarumo, bet ir dabartinės valdžios nemėgstamos skausmingos atsakomybės. O tokios atsakomybės šiandien paprasčiausiai nėra.
Fiskalinis deficitas, nemažėjantis tuo metu, kai kelinti metai iš eilės auga ekonomika, yra akivaizdus įrodymas, kad mūsų šalies didžiausia problema yra politinės atsakomybės deficitas.