Valstybės Saugumo departamentas paskelbė 2014 m. viešą ataskaitą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui.
Andrius Kubilius
© DELFI / Valdas Kopūstas

Tarp kitų grėsmių, kurias kelia Rusijos specialiosios tarnybos Lietuvoje, aiškiai buvo įvardintas tų specialiųjų tarnybų siekis diskredituoti svarbiausius strateginius energetikos projektus Lietuvoje, panaudojant politikus ir verslą.

Komisijos pirmininko A.Skardžiaus ir jo vadovaujamos komisijos daugumos veikla akivaizdžiai atitinka VSD išdėstytą svarbių energetinių projektų diskreditavimo schemą. Komisijos išvados yra kupinos dezinformacijos, melo, netiesos, parašytos nuslepiant didžiąją dalį informacijos, kurią pateikė Valstybės kontrolė, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Energetikos ministerija ir kitos institucijos.

Seimo nariai negali dezinformuoti ir meluoti, elgtis taip neatsakingai, kaip neatsakingai elgėsi komisijos pirmininkas ir jį rėmusi didžioji dauguma komisijos narių. Todėl pateikiu komentarus į klausimus, kuriuos taip skandalingai paviešino A.Skardžius.

1) Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo pakeista Nacionalinė energetikos strategija (pripažinta netekusia galios Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“)?

A.Skardžiaus komisija po ilgo tyrimo taip ir nesugebėjo nustatyti paprasto fakto, kad XV Vyriausybė tiesiog įvykdė Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kuri reglamentuoja, kad Nacionalinė Energetikos Strategija turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas penkeri metai. 2007 metais patvirtintą Nacionalinę Energetikos strategiją buvo būtina peržiūrėti 2012 metais (toks įstatymo reikalavimas). A.Skardžiaus komisija savo išvadose kaltina XV Vyriausybę, kad ši įvykdė Energetikos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį.

2) Ar Nacionalinės energetikos strategijos pakeitimas nesudarė prielaidų sustabdyti ir (ar) vilkinti strateginių energetikos projektų įgyvendinimą?

A.Skardžiaus komisija savo išvadose sielojasi, kad XV Vyriausybė išardė LEO.LT;
A.Skardžiaus komisija savo išvadose yra nusivylusi, kad XV Vyriausybė neleido SGD terminalo statyti paskutinėmis G.Kirkilo Vyriausybės dienomis įsteigtai bendrovei, kurios neskaidrų steigimą nusikalstamu pripažino Vilniaus apygardos teismas, o buvusius Ūkio ministerijos pareigūnus N. Pažūsienę ir A.Ignotą pripažino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir skyrė po 13 tūkstančių litų baudą.

A.Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo nustatė, kad elektros jungtys su Švedija ir su Lenkija bei SGD terminalas, nors jau buvo statomi 2012 metais, bet tais metais dar buvo nepastatyti.

A.Skardžiaus komisija pergyvena, kad XV Vyriausybė pradėjo įgyvendinti elektros sistemos pertvarką, kaip to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos, o šią pertvarką toliau įgyvendina A.Butkevičiaus XVI Vyriausybė.

3) Ar įgyvendinti Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyti nacionalinės energetikos plėtros tikslai ir svarbiausi uždaviniai (iki 2012 metų Lietuvos aukštos įtampos elektros tinklus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais; įrengti gamtinių dujų saugyklą Lietuvoje, sukurti bendrą regioninę gamtinių dujų saugyklą, pastatyti bendrą suskystintų dujų importo terminalą Baltijos regione; iki 2010 metų sukaupti ir nuolat palaikyti 90 dienų naftos produktų ir naftos atsargas, iki 2013 metų išplėtoti gamtinių dujų saugyklų pajėgumus ir palaikyti iki 60 dienų dujų atsargas; ne vėliau kaip 2015 metais pradėti eksploatuoti naują regioninę atominę elektrinę Baltijos šalių ir regiono poreikiams tenkinti ir kiti); jeigu šie tikslai ir uždaviniai neįgyvendinti, tai dėl kokių priežasčių?

A.Skardžiaus komisija po ilgų ir kruopščių tyrimų nustatė, kad elektros jungtys su Švedija ir Lenkija bei SGD terminalas Klaipėdoje nors 2012 m. jau buvo statomi, bet tais metais dar buvo nepastatyti.
Taip pat A.Skardžiaus komisija po ilgų ir kruopščių tyrimų nustatė, kad SGD terminalas Klaipėdoje pradės veikti 2014 metų pabaigoje.

A.Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo taip pat nustatė, kad Visagino AE dar vis nėra statoma.

A.Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo nustatė, kad 2014 m. vasario 28 d. Estija ir Suomija pasirašė memorandumą, kuriame numatė, kad kada nors ir Estijoje, ir Suomijoje stovės SGD terminalai.

A.Skardžiaus komisija taip pat „nustatė“, kad 2005 – 2006 metais, kai Vyriausybėms vadovavo A.M.Brazauskas ir G.Kirkilas ir buvo planuojami bei priimami sprendimai dėl to, kokie svarbūs Lietuvai projektai turi būti finansuojami iš 2007 – 2013 metų ES finansinės paramos lėšų, SGD terminalas Klaipėdoje į tokių projektų sąrašą nebuvo įtrauktas.

4) Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo priimtas sprendimas didinti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą; kiek lėšų už šių paslaugų teikimą surinkta 2009–2012 metais, kur buvo panaudotos surinktos lėšos, kas priėmė sprendimus dėl jų panaudojimo; kokia elektros kaina yra Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis (Estija, Latvija), kokios priežastys tai lemia?

A.Skardžiaus komisija nustatė:

Kad VIAP nuo 2001 iki 2011 metų buvo renkamas pagal tą pačią galiojusią tvarką, pagal kurią atsakingas ministras nustatydavo VIAP surinkimo ir paskirstymo kvotas. Tik ministro A.Sekmoko iniciatyva ši tvarka 2011 metais buvo pakeista ir nustatyta, kad VIAP surinkimo ir paskirstymo kvotas nustato Vyriausybė, kas visą procesą padarė skaidresniu ir labiau prognozuojamu;
A.Skardžiaus komisija, po ilgo ir kruopštaus tyrimo, taip pat nustatė, kad 2009 metų pabaigoje buvo sustabdytas ir antrasis Ignalinos AE blokas, todėl 2010 ir vėlesniais metais buvo padidinta remtinos elektros supirkimo kvota AB „Lietuvos elektrinė“ (Elektrėnuose);

A.Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo taip pat nustatė, kad Elektrėnuose pagamintos elektros kaina yra brangesnė nei importuojamos į Lietuvos rinką rusiškos elektros kaina;

A.Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo taip pat „nustatė“, kad 2009 – 2012 metais, kai A.Skardžius užsiėmė agresyvia atsinaujinančios energetikos lobistine veikla, būdamas Atsinaujinančios energetikos asociacijos Prezidentu ir Seimo sudarytos darbo grupės, rengusios Atsinaujinančių energetikos įstatymo projektą nariu. Energetikos ministerijai nepavyko efektyviai suvaldyti visų su atsinaujinančia energetika susijusių lobistinių įtakų;

A.Skardžiaus komisija „nustatė“, kad 2009 m. lapkričio 19 d. AB „Lietuvos elektrinė“ vadovu tariamai dirbo L. Lukočius, nors pagal visus oficialius viešus ir slaptus dokumentus iki pat 2010 m. liepos 22 d. AB „Lietuvos elektrinė“ vadovu dirbo ilgametis įmonės vadovas P.Noreika, o L. Lukočius įmonės vadovu pradėjo dirbti tik po 2010 m. liepos 22 d. Šiuo reikšmingu klausimu A.Skardžiaus komisija kreipėsi į Generalinį prokurorą.

5) Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva į gamtinių dujų kainą įtrauktos suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos; kiek 2009–2012 metais išaugo dujų tarifai; kokių priemonių ėmėsi Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) dujų kainai mažinti; kiek už dujas moka kitos Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės narės; dėl kokių priežasčių Lietuva už dujas moka vieną didžiausių kainų ES?

A.Skardžiaus komisija po ilgo tyrimo „nustatė“, kad XV Vyriausybė SGD terminalo projektą pradėjo įgyvendinti dar 2010 metais, ir taip komisija paneigė premjero A.Butkevičiaus dažnai kartojamą teiginį, kad tik jam tapus premjeru buvo pradėtas įgyvendinti SGD projektas;

A.Skardžiaus komisija taip pat nustatė, kad XV Vyriausybė, statydama SGD terminalą bei jo naudojimui reikalingą vamzdyną, numatė, kad už tai, kaip ir už bet kurį kitą vamzdyną, turi sumokėti dujų vartotojai;

A.Skardžiaus komisija po ilgo tyrimo nustatė, kad iki šiol Lietuvai dujas tiekia tik „Gazprom“;
A.Skardžiaus komisija taip pat „nustatė“, kad didelių kainų, kurias už dujas moka Lietuvos vartotojai, pagrindinė priežastis yra susijusi su 2004 metais A.M.Brazausko su Gazprom ir EON kompanijomis pasirašyta „Lietuvos dujų“ privatizavimo ir dujų tiekimo sutartis.

6) Kokias teisines, konsultacines, viešųjų ryšių, mokymo paslaugas ir iš kurių tiekėjų 2009–2012 metais pirko Energetikos ministerija ir jos kontroliuojamos įmonės; kokia bendra suteiktų paslaugų kaina?

A. Skardžiaus komisija nustatė, kad vykdant didžiulės apimties ir strateginės svarbos projektus, XV Vyriausybės darbo metu buvo samdomi aukščiausio pasaulinio lygmens teisės, vadybos, finansų konsultantai, tam iš viso skiriant apie 240 mln. litų. SGD terminalo projekto parengimui ir įgyvendinimui buvo samdoma įvairių sričių konsultantų už 70 mln. litų. Komisija „nustatė“, kad taip buvo pasimokyta iš ankstesnių klaidų, kai 2005 metais (Vyriausybei vadovavo A. M. Brazauskas) to meto Ignalinos AE vadovas V. Ševaldin pasirašė Lietuvai žalingą sutartį su kompanija „Nukem“, prieš tai nesamdęs ir negavęs anglų teisės konsultantų išvadų. Dėl šios sutarties Lietuva vėliau patyrė virš 500 mln. litų nuostolį.

7) Dėl kokių priežasčių iki šiol nėra pastatyta radioaktyviųjų atliekų saugykla; kiek procentų reikalingų darbų atlikta ir kokia tam tikslui skirtų lėšų dalis jau panaudota?

A.Skardžiaus komisija nustatė, kad šių projektų įgyvendinimas vėluoja. Vėlavimo pagrindinės priežastys – netinkama 2005 metų sutartis su kompanija „Nukem“, kurią V. Ševaldin pasirašė vienasmeniu sprendimu, negavęs nei to meto Vyriausybės, nei įmonės valdybos, nei anglų teisės specialistų pritarimo.

8) Kokiais kriterijais remiantis buvo nustatomi Energetikos ministerijos kontroliuojamų įmonių vadovų atlyginimai ir ar jie buvo susiję su įmonės veiklos rezultatais?

A.Skardžiaus komisija nustatė, kad energetikos įmonių vadovams buvo mokami atlyginimai, kurie buvo patvirtinti pagal tuo metu galiojančią tvarką.

9) Ar tiesa, kad UAB „Danet Baltic“ atliko suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos galimybių ir suskystintų gamtinių dujų importo galimybių studijas?

A.Skardžiaus komisija, nesusitikusi su buvusiu ūkio viceministru M.Petrausku, nustatė, kad jis iki 2010 m. balandžio 29 d. tariamai dirbo UAB „Danet Baltic“ prezidentu, nors jis, kaip skelbia „SODROS“ registras, iš prezidento pareigų atsistatydino 2009 m. sausio mėn., prieš tapdamas ūkio viceministru. Komisija vietoj to, kad iškviestų į komisijos posėdį M.Petrauską, nutarė kreiptis į Generalinį prokurorą.

10) Kas ir dėl kokių priežasčių pakeitė AB „Klaipėdos nafta“ gamtinių dujų dujotiekio sistemos projektavimo, pirkimo ir statybos darbų pirkimo konkurso sąlygas; ar vienam iš konkurso dalyvių buvo sudarytos galimybės susipažinti su konfidencialia konkurso informacija ir taip įgyti pranašumą prieš kitus dalyvius, jeigu taip – kas ir dėl kokių priežasčių tokias sąlygas sudarė?

A.Skardžiaus komisija, po ilgo ir kruopštaus tyrimo nustatė, kad SGD terminalo projektavimo, viešųjų pirkimų ir statybos darbai atliekami laiku, pagal dar XV Vyriausybės patvirtintą grafiką. Nors įgyvendinant tokio mąsto projektą susiduriama su įvairiomis kliūtimis, tačiau jas pavyksta laiku įveikti.

11) Ar tiesa, kad AB „Klaipėdos nafta“ įsipareigojo už plaukiojančiosios suskystintų gamtinių dujų saugyklos nuomą mokėti 492 000 Lt per dieną, neatsižvelgiant į tai, ar ji bus naudojama; ar tiesa, kad sutartyje dėl šios saugyklos nuomos nėra nurodyta likutinė saugyklos vertė?

A.Skardžiaus komisija po ilgo tyrimo nustatė, kad SGD terminalui skirtas laivas buvo užsakytas per tarptautinį konkursą ir yra statomas, o kai bus pastatytas ir Lietuvoje naudojamas, už jį reikės mokėti sutartyje numatytą nuomos mokestį. Nors A.Skardžiaus komisijai savo atlikto audito rezultatus pristatė Valstybės kontrolė ir Energetikos ministerijos pasamdyti nepriklausomi auditoriai, kurie nustatė, kad terminalo ekonominis ir finansinis modelis yra pagrįstas ir atitinka visus pasaulinius standartus, A.Skardžiaus komisija nutarė savo išvadose tai nuslėpti.

12) Ar Energetikos ministerija 2009–2012 metais tinkamai užtikrino valstybės turto valdymą ir nedangstė realios kontroliuojamų įmonių finansinės padėties?

A.Skardžiaus komisija po ilgo tyrimo nustatė, kad XV Vyriausybė vertė energetikos įmones mokėti valstybei dividendus, kurių lygis turi atitikti pasaulinius tokio tipo įmonių standartus. Taip realiai buvo įgyvendinama Valstybinių įmonių valdymo reforma, kurios tęstinumu didžiuojasi XVI Vyriausybė.

13) Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva 2009–2012 metais buvo atleisti kvalifikuoti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai; dėl kokių priežasčių 2010 m. spalio 5 d. įvyko incidentas dezaktyvuojant V1 bloko pagrindinį priverstinės cirkuliacijos kontūrą?

A.Skardžiaus komisija nustatė, kad sustabdžius Ignalinos AE I ir II reaktorių blokus ir juose nebegaminant elektros, pačioje įmonėje buvo pradėtos įvairios pertvarkos, tame tarpe ir personalo, kaip buvo numatyta Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo plane. Taip pat nustatė, kad dėl 2010 m. spalio 5 d. įvykusio incidento tarp rangovo, vykdžiusio dezaktyvacijos darbus ir užsakovo, t.y. Ignalinos AE bei CPVA, vyksta teisminiai ginčai dėl atsakomybės už incidentą.

14) Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva tarptautinis konsorciumas, kurį sudarė Didžiosios Britanijos bendrovė „AMEC NNC“, Belgijos bendrovė „Belgatom“ ir Švedijos bendrovė „SwedPower“, buvo pakeistas į tarptautinę teisinę įmonę „Taylor Wessing LLP“; kokias paslaugas suteikė „Taylor Wessing LLP“; kiek šiai įmonei buvo sumokėta; kas yra teisinės įmonės „Taylor Wessing LLP“ subrangovai; ar tiesa, kad 2011 m. rugsėjo 14 d. pasitarime Londone Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Europos Komisija išsakė pageidavimą grąžinti šį tarptautinį konsorciumą į ankstesnes konsultanto pozicijas?

A.Skardžiaus komisija nustatė, kad XV Vyriausybės laikais su kompanija „Nukem“ vyko intensyvios derybos, kuriose dalyvavo IAE, Energetikos ministerijos, Europos Komisijos, EBRD banko atstovai, ir kuriose IAE naudojosi pasamdytų pasaulinio lygmens teisininkų („Taylor Wessing LLP“) paslaugomis. Derybų metu buvo pasirašyta įvairių tarpinių derybinių protokolų, neturinčių galutinės juridinės galios. Kai kurios nuostatos tokiuose protokoluose skyrėsi nuo teisininkų rekomendacijų.

Tačiau tokių derybų keliu pavyko pasiekti, kad „Nukem“ savo pretenziją Lietuvai nuo pradinės 120 mln. Eurų sumos sumažino iki „55 + 17,9 mln. Eurų“ pretenzijos. Tokių derybų pasekoje 2013 m. gruodžio 18 d. naujasis IAE gen. direktorius D.Janulevičius pasirašė sutartį su „Nukem“, kurioje buvo prisiimti daugiau kaip 70 mln. Eurų įsipareigojimai. D.Janulevičius pasirašęs sutartį teigė, kad „pasirašius šią sutartį IAE įgauna esminius projekto valdymo įrankius, minimalizuoja projekto neįgyvendinimo rizikas bei išsprendžia tarp įmonės ir rangovo likusius neaiškumus ir ginčus, stabdžiusius projekto eigą“. 

D.Janulevičius džiaugiasi pasiektu susitarimu, o A.Skardžiaus komisija siūlo Generaliniam prokurorui tirti veiklą asmenų, kurie XV Vyriausybės valdymo laikotarpiu vedė derybas su „Nukem“ kompanija dėl tokios sutarties pasirašymo.

15) Dėl kokių priežasčių energetikos ministras Arvydas Sekmokas paskutinę savo darbo dieną valstybės vardu paprašė ES laikinai sustabdyti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą; kokia galima dėl to padaryta žala valstybei?

A.Skardžiaus komisija ištyrė ir „nustatė“, kad po A.Sekmoko demaršo sustabdyti nenorinčio susitarti „Nukem“ darbų finansavimą „Nukem“ galų gale sutiko pasirašyti sutartį, kurios pasirašymu džiaugiasi dabartinis IAE gen. direktorius D.Janulevičius, o Europos Komisija galutiniame derybų etape dvigubai padidino IAE uždarymui skirtą lėšų sumą – nuo 220 mln. Eurų iki 400 mln. Eurų.
Tačiau A.Skardžiaus komisijai atrodo, kad tokių rezultatų nereikėjo siekti, todėl siūlo Generaliniam prokurorui tirti A.Sekmoko veiksmus šiame epizode.

16) Dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo pasirinktas didesnės nei 800 MW galios reaktorius (Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, kad optimali didžiausia vieno energetinio bloko galia yra apie 800 MW, didelės galios blokų rezervavimo klausimus tektų derinti su Rusijos jungtine elektros energetikos sistema)?

A.Skardžiaus komisija, skirtingai nei nustatė XVI Vyriausybės ekspertai bei tarppartiniame Susitarime sutarė partijų vadovai, ir toliau teigia tą patį, ką ilgą laiką teigė „Rosatom“ ekspertai, kad „Hitachi“ reaktorius ir „Hitachi“ investicija gali būti ekonomiškai nenaudingas Lietuvai. Tuo komisija ženkliai prisideda prie Rusijos spectarnybos veiklos tikslų, dėl kurių savo ataskaitoje perspėja VSD, - pagrindinių energetikos projektų diskreditavimo.

17) dėl kokių priežasčių ir kieno iniciatyva buvo parengtas ir Seimui pateiktas valstybei nenaudingas 2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Nr. XI-1375.

A.Skardžiaus komisija „nustatė“, kad vienas aktyviausių, didžiausių šio, valstybei nenaudingo 2011 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Seime priimto Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo iniciatorių, rengėjų ir lobistų buvo tuo metu Atsinaujinančios energetikos asociacijos prezidento pareigas ėjęs, projekto rengimo darbo grupės narys Artūras Skardžius. To pasekmes teko suvaldyti ir XVI Vyriausybei.

18) Dėl kokių priežasčių „Nord Pool Spot“ (Šiaurės šalių elektros birža) elektros energijos kaina Lietuvai buvo smarkiai padidinta 2013 metų III ketvirtį; kokių nuostolių patyrė Lietuvos elektros energijos rinkos dalyviai?

A.Skardžiaus komisija nustatė, kad 2013 m. kovo 15 d., jau dirbant A.Butkevičiaus Vyriausybei, buvo pasirašytas ydingas elektros perdavimo sistemų operatorių susitarimas.

Taip pat komisija nustatė, kad Lietuva yra didžiausia elektros importuotoja Europoje, o sava elektros gamyba Lietuvoje yra nekonkurencinga.

19) Ar įgyvendinami ir planuojami įgyvendinti elektros energetikos, šilumos ūkio, dujų infrastruktūros projektai buvo įvertinti ekonominio efektyvumo ir naudingumo aspektu; kokie vertinimo rezultatai ir kas tai atliko; kokią įtaką šių projektų įgyvendinimo sąnaudos turės elektros, dujų ir šilumos kainoms; koks yra prognozuojamas elektros, dujų ir šilumos suvartojimas 2020 metais Lietuvoje?

A.Skardžiaus komisija nustatė, kad projektai, kurie buvo suplanuoti ir pradėti įgyvendinti dar G.Kirkilo Vyriausybės laikais („Lietuvos elektrinės“ 450 MW galios kombinuoto ciklo dujų turbininio bloko statyba, Bitėnų skirstyklos statybos investicijų projektas) stokojo ekonominio efektyvumo ir naudingumo įvertinimo. Kiti projektai (jungtys „LitPolLink“, jungtis „Lietuva-Švedija“, sinchronizacijos projektas, dujų sektoriaus pertvarkos projektas) tokį vertinimą turi.

20) Ar vykdant pirkimus UAB „Visagino atominė elektrinė“ ir jos valdomose įmonėse buvo laikomasi teisės aktų, ar vykdomi pirkimai buvo ekonomiškai pagrįsti; kokią įtaką jie turėjo elektros energijos kainai?

A.Skardžiaus komisija nustatė, kad VAE holdingas, į kurio sudėtį įėjo visos valstybei priklausančios su elektros gamyba, perdavimu ir skirstymu susijusios kompanijos, 2011-2012 metais tariamai nevykdė veiklos energetikos srityje, todėl tariamai pažeidė viešųjų pirkimų taisykles, kai samdė geriausius pasaulinio lygmens tarptautinės teisės ir energetikos investicijų patarėjus, kurie padėjo į VAE statybos konkursą pritraukti garsiausias pasaulyje „Hitachi/GE“ ir „Wessinhouse/Tochiba“ kompanijas.

A.Skardžiaus komisija taip pat „nustatė“, kad VAE pirkdama viešąsias komunikavimo paslaugas prieš 2012 m. referendumą dėl VAE, turėjo elgtis taip, kad šias paslaugas būtų nupirkusi tik po referendumo (nors socialdemokratų lyderiai reikalavo, kad prieš referendumą VAE visiems Lietuvos piliečiams pateiktų maksimaliai informacijos).

21) Kokiais teisės aktais vadovaujantis 2009 – 2012 metais buvo vykdoma elektros energetikos sektoriaus pertvarka; kokiu tikslu buvo vykdoma pertvarka ir ar šis tikslas buvo įgyvendintas iki 2012 metų pabaigos; kas parengė pertvarkos projektą ir kam buvo pavesta jį įgyvendinti; ar dėl šio projekto buvo atlikta naudos ir sąnaudų analizė, kas ją atliko; kas patvirtino pertvarkos tikslus ir planą; ar pertvarkos metu nebuvo padaryta žalos valstybei, jos turtui skaidant, jungiant energetikos įmones, perdalijant jų turtą; kokios šios pertvarkos sąnaudos?

A.Skardžiaus komisija nustatė, kad 2009 – 2012 metais vykdyta elektros energetikos sektoriaus pertvarka buvo vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir samdant nepriklausomus ekspertus. XVI Vyriausybė šią pertvarką tęsia. Taip pat A.Skardžiaus komisija po ilgo ir kruopštaus tyrimo nustatė, kad XV Vyriausybė 2009 metais išardė LEO.LT. Dėl to komisija reiškia apgailestavimą. Dėl tokių A. Sekmoko veiksmų komisija nutarė kreiptis į Generalinę Prokuratūrą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Darbe mato žiauriąją gyvenimo pusę: visą gyvenimą dirbę žmonės turi skaičiuoti centus, kad nusipirktų kruopų (41)

Du vaikus auginanti klaipėdietė ir savanorių bendrijai vadovaujanti Vilija Toliušienė negali...

Išsvajotas atostogas pakeitė košmaras: neaišku, kur nuvežė, ir liepė išlipti (308)

Kas gali būti geriau už jaukias šeimos atostogas, kai nereikia galvoti, kuo užimti vaikus, o dvi...

54 val. trukusi drama Vokietijoje – sunkiai protu suvokiama: jautėmės tarsi skerdžiami gyvuliai (89)

Į laisvę po 29 kalėjime praleistų metų paleidžiamas Dieteris Degowskis – gangsteris, nuteistas...

Orai: sulauksime ir tikro sniego (5)

Kita savaitė prasidės vis žemėjančia temperatūra, kai kur ji neigiama išliks ir dienomis.

20 kg sulieknėjęs Merūnas – apie skirtingą jo ir žmonos požiūrį ne tik į dietas, bet ir vaikų auklėjimą (45)

DELFI redakcijoje viešėjęs Merūnas Vitulskis su rubrikos "Veidai" redaktore Gintare Urnikiene...

Nepaleiskite vadžių: kas padės nesustorėti šaltuoju metų laiku (17)

Artėja Padėkos diena (populiarėjanti ir Lietuvoje) ir ilgi žiemos mėnesiai, kai imame...

„Išdykėlis“ internete ieškojo vergės slaptiems pasimatymams: nežinojau, kad tai – neteisėta (97)

Internete draugės slaptiems pasimatymams ieškojęs mažeikiškis Arūnas B. manė, kad prie savo...

Išrinkta konkurso „Mis pasaulis“ nugalėtoja (2)

Jau 67-ąjį kartą rengiamo konkurso "Mis pasaulis 2017" nugalėtoja tapo indė Manushi Chhillar.

Gydytojos patarimai vartojantiems antibiotikus

Juk nenorite pasijusti blogiau nei ligos pradžioje.

Išbandė žinomo gamintojo kosmetiką: po trijų savaičių paaiškėjo pliusai ir minusai (3)

Kai gavau pasiūlymą išmėginti naują, Švedijos mokslininkų sukurtą kosmetikos rinkinį,...