Pasirodo, ši konservatorių-liberalų vyriausybė garsiai pasigyrusi, kad apie jų strategijas rašys vadovėliai, krizę įveikinėjo ne tik neteisėtai nukarpiusi pensininkų pensijas, dirbančiųjų algas, užkraudama ateities kartoms komercinių paskolų naštą, bet ir paliko uždelsto veikimo „bombeles“ gyventojams.

Viena tokia „bomba“ susprogo jau anksčiau, kai paaiškėjo, kad konservatorių valdymo metu buvo pasirūpinta Landsbergių šeimos verslu. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas taip ėmėsi tokios gudrios energetikos sektoriaus pertvarkos – atskyrė nuo „Lietuvos energijos“ šios valstybės įmonės turtą valdančią UAB „NT valdos“.

Pertvarkos pasekmės – „NT valdoms“ priklausantis pastatas Vilniaus senamiestyje lengvatinėmis sąlygomis išnuomotas Austėjos Landsbergienės privačiai „Karalienės Mortos mokyklai“. Negana to, „NT valdos“ kažin kodėl panoro imti paskolas ir pastatyti A.Landsbergienei privačių mokyklų-darželių pastatų kompleksą.

Kaune buvo analogiškas susitarimas tarp A.Landsbergienės ir energetikos įmonės. Susitarimai sužlugo tik konservatoriams praradus valdžią šiame mieste.

Bet dabar paaiškėjo, kad A.Sekmokas košės priviręs energetikos sektoriuje kur kas daugiau. Konservatoriai iškilmingai ir garsiai įkūrę atskirą Energetikos ministeriją ir paskyrę jai vadovauti savo ministrą Arvydą Sekmoką, sukūrė tokią ydingą mokėjimo už karštą vandenį tvarką, kad vartotojai buvo šokiruoti dabar gavę papildomas sąskaitas. Ši A.Sekmoko uždelsto veikimo bomba susprogo tik dabar.

Pagal Energetikos ministro A. Sekmoko sukurptas taisykles vartotojai, pasirinkę vieną iš trijų mokėjimo už karštą vandenį būdų, – turėjo atskirai mokėti už patiektą vandens kiekį „Vilniaus vandenims“ ir už jo pašildymą „Vilniaus energijai“. „Vilniaus energija“ siuntė sąskaitas vartotojams tik už vandens pašildymą. Tvarka buvo tokia paini, kad vartotojai taip ir liko nesumokėję už patį vandenį.

Aukščiausiasis teismas 2014 m. išaiškino, kad toks A.Sekmoko patvirtintas vartotojų aprūpinimo karštu vandeniu būdas ir apmokėjimas už jį neveikė taip, kaip reikėtų ir pripažino jį niekiniu. Tačiau skolos už suvartotą vandenį liko. Ir liko ne sugalvojusiems niekines, neveikiančias taisykles – konservatorių ministrui ar premjerui, o liko karštą vandenį tiekusiai savivaldybės įmonei ir taip pat jos klientams, vartojusiems tą vandenį.

Sumaišties daugiau negu galima sugalvoti – net ekspertai negali suprasti ir įvertinti, kodėl buvo patvirtintos tokios neįmanomos vykdyti taisyklės. Mat, pagal jas „Vilniaus energija“ negalėjo gyventojams pateikti sąskaitų už pašildymui skirtą vandenį. Tačiau buvo reikalaujama, kad su „Vilniaus vandenimis“ atsiskaitytų būtent vandenį šildanti įmonė. Kur logika?

Konservatoriai bando dabar visą kaltę versti „Vilniaus energijai“, bet ir patys turi pripažinti „privirę košės“, į kurią įklampino ir savivaldybės įmones, ir vartotojus. Žinoma, ligi šiol neteko išgirsti, kad praeitos valdžios korifėjai pripažintų klydę ar bent prisipažintų padarę žalą gyventojams. Konservatoriai ligi šiol tik giriasi savo strategijomis ir darbais energetikos srity. Pridirbo nemažai.
Papildomas sąskaitas gavę žmonės dabar blaškosi. Kai kurie būstus įsigiję tik dabar, gauna ankstesnių šeimininkų užgyventas sąskaitas su skolomis, kai kurie butus nuomojasi – irgi nežino, kodėl turėtų jas apmokėti. Dar treti ligi šiol taip ir nesupranta, už ką liko skolingi. Buvusiam Energetikos ministrui A. Sekmokui vertėtų bent atsiprašyti. Juolab, kad ši tvarka buvo patvirtinta ne vien Vilniaus vartotojams.

Neaišku, kiek šių „uždelsto veikimo bombų“ konservatorių palikta gyventojams ir kiek malonių pridaryta saviems konservatorių partiečiams ar jų šeimoms.