Trauka išlieka, nes čia yra stiprios aukštosios mokyklos. Jos turi ilgametę darbo patirtį, nemažėjantį autoritetą ir gerai rengia profesionalus. Aukštojo išsilavinimo siekiantis jaunimas čia gali pasirinkti vieną iš klasikinių („gyvenimui“) profesijų – inžinieriaus, gydytojo, žemės ūkio, sporto ar veterinarijos specialisto. Įvairiapusis ir veržlus mokslo potencialas visada žengia su mokslo pažanga.
Prieš dešimt metų Kaune į pirmą kursą įstodavo daugiau nei 50 tūkst. studentų, 2013 m. jų buvo 45 tūkst. Dėl emigracijos studentų skaičius šiek tiek sumažėjo, bet mažėjimas 5 Kauno universitetuose ir 3 kolegijose yra nedidelis. Vilniuje studentų skaičius išaugo, nes čia – net šeši universitetai ir nemažai mažų privačių akademinių institucijų. Nepaisant to, Kaunas išsiskiria tuo, kad čia vyrauja humanitarinių mokslų, meno, muzikos, vadybos, teisės, verslo, ekonomikos specialybės, o Vilnius turi stiprų lazerinių biotechnologijų ir kitų mokslų potencialą. Du centrai – vienas kitą papildo.
Lietuvos universitetai, Rektorių konferencija mano, jog Lietuvos ateitį nulems investicijos į aukštąjį išsilavinimą ir mokslo ryšį su verslu. Priėmus naują aukštojo mokslo įstatymą padaryta jau nemažai. Dabar teks apsispręsti dėl mokėjimo už mokslą: liks krepšelis, nemokamas mokslas ar fiksuota įmoka visiems? Akivaizdu, kad Lietuvai išlaikyti 23 universitetus yra sudėtinga ir jų yra per daug, nes dalis jų dubliuoja studijų disciplinas, specialistų rengimą, pavyzdžiui, socialinių mokslų specialistus. Todėl aukštojo mokslo plėtros vizijoje yra numatyti universitetiniai susitarimai, susijungimai ar kai kurių institucijų uždarymai.
Kaunas turi aukštojo mokslo vystymo planą ir jį nuosekliai vykdo. Pirmasis logiškas žingsnis – Kauno medicinos universitetas ir Veterinarijos Akademija susijungė į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU). Integravosi nemažai disciplinų, susijungė stiprus mokslo potencialas, įkurta Sveikatos gimnazija.
Tai vienintelė Kauno aukštoji mokykla, į kurią stoja vis daugiau abiturientų, taip pat ir užsieniečių. 2014 m. pradžioje Kauno technikos universiteto (KTU), LSMU ir Vytauto Didžiojo universiteto senatai pritarė jungimuisi į „Lietuvos universitetą“, tam pritarė ir Kauno miesto savivaldybės taryba priėmusi rezoliuciją „Dėl Lietuvos universiteto atkūrimo“. Užsienio šalyse į tarptautinius žinynus yra įrašyti tik du prieškario Lietuvos universitetai: Universitatis Vilninsi ir Universitatis Vytauti Magni. „Lietuvos universitetas“ galėtų garsinti Lietuvos vardą ir Lietuvai užkaktų ir 2–3 stiprių universitetų, kurie būtų konkurencingi Europoje.
Kauno aukštojo mokslo vystymo planas taip pat sutampa su nuo 2008 m. vykdoma mokslo, studijų ir verslo integracija, panaudojant Europos Sąjungos slėnių projektą. Svarbiausias tikslas – naujausius mokslo pasiekimus glaudžiai susieti su verslu, kuriant naujas modernias darbo vietas.
Slėnių kūrimui numatyta 2 mlrd. litų ir 20 investicinių projektų, kuriuos reikia užbaigti iki 2015 m. Kaunas įsijungė į 3 slėnius: „Santaką“, „Nemuną“ ir Klaipėdos „Jūrinį“ slėnį. Jau veikia KTU Maisto mokslo ir technologijų centras, kuris bendradarbiauja su maisto gamybos įmonėmis. Veikia LSMU Gyvūnų sveikatingumo ir gyvūnų kilmės žaliavų kokybės centras, 2014 m. atidarytas LSMU Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centras.
Matant mokslo įstaigų pažangą, studijų kokybės gerėjimą vis dėlto kyla klausimas, ar pakanka to, kad aukštosios mokyklos gerai rengia specialistus? Ne. Tyrimai rodo, kad pirmaisiais metais po universiteto baigimo darbo nerado (o gal neieškojo?) beveik trečdalis, o kolegijas – per 40 proc. absolventų. Tokią statistiką gali lemti emigracija, kai ieškoma ne tik materialinės naudos, didesnio atlyginimo, bet ir psichologinio komforto save realizuojant, ko nerandama namuose.
Taigi tobulinant aukštąjį mokslą vis labiau ieškoma būdų, kaip paskatinti jaunus žmones kurti idėjas ir jas realizuoti, kad nereikėtų išvažiuoti ir „savęs ieškoti“ svetur. Pasiekimai šioje srityje po truputį jau matomi – nuo kosmoso iki vietinių technologijų tobulinimo.
Kaune studijuojantys jauni profesionalai ir tyrėjai sukūrė pirmąjį lietuvišką kosmoso palydovą, o per pastaruosius pora metų įsteigta keliasdešimt naujų įmonių. Darbo vietų kūrimą palengvina nuo 1996 m. pamažu besiplečianti Kauno laisvoji ekonominė zona, kurioje sudarytos teisinės ir kitos reikalingos sąlygos plėsti veiklą ūkio subjektams.
Taigi Kaunas gali suteikti visas galimybes tobulėti, tik reikia daugiau asmeninio indėlio į savo ir Lietuvos ateitį.