O juk dar visai neseniai valdantieji džiaugėsi krizės pabaiga ir kalbėjo apie kone sparčiausiai ES kylančią ekonomiką. Žmonės tikėjosi, kad šnekos apie gerėjančią ekonominę bei finansinę padėtį bent kiek atsispindės jų realiame gyvenime. Kaip ir reikėjo tikėtis, taip neatsitiko, kalbos taip ir liko kalbomis. 

Diržų veržimo rungtynių čempionai (tiesa, A.Kubiliaus artimųjų ratui to daryti tikrai nereikia) konservatoriai puikiai suvokia, kad politinis derlius labai jau menkas, atvirkščiai Lietuvos žmonių nusivylimas savo gyvenimu gimtojoje šalyje pasiekė nesuvokiamas aukštumas. 

Gal todėl, artėjant naujo biudžeto svarstymui, A.Kubiliaus Vyriausybė prabilo apie antrąją krizės bangą. Gąsdindami nauja krize valdantieji planuoja visas taupymo priemones, išskyrus pensijų sumažinimą, paversti nuolatinėmis. Tai reiškia, kad Lietuvos žmonės, ilgą laiką raminami kalbų apie gerėjančią šalies ekonomiką, neturės jokių galimybių atsikvėpti. Atstatytas pensijas, kurios ir toliau išliks vienos mažiausių ES, „suvalgys“ rekordinės šildymo kainos ir toliau brangstantis maistas.

Kai tvirtinama, kad konservatorių Vyriausybės vykdyta griežta finansų politika neva leis Lietuvai lengviau išgyventi antrąją krizės bangą, jei ji įvyktų, sąmoningai išleidžiama iš akių, kieno sąskaita visus tuos metus buvo mėginama spręsti visas problemas. 

A.Kubiliaus Vyriausybė nuo pat pradžių nuėjo ne ekonomikos skatinimo, ne darbo vietų išsaugojimo bei naujų kūrimo linkme, o beatodairiško taupymo ir karštligiško skolinimosi keliu. Visas problemas buvo mėginama spręsti skolintais pinigais, visa krizės našta buvo sukrauta ant žmonių pečių. 

Per beveik trejetą konservatorių Vyriausybės valdymo metų ji nė karto taip ir neįsiklausė į visuomenės nuomonę - nei tą naktį, kai buvo paskubomis nuspręsta įvesti mokesčių reformą, nei vėliau, kai buvo mažinamos pensijos, pamynė teisėtus tėvų, auginančių vaikus, lūkesčius, ar nusprendė įvesti kasos aparatus smulkiesiems prekybininkams.

Galima drąsiai tvirtinti, kad konservatorių politika nukreipta prieš žmogų – mažinami atlyginimai, išmokos vaikus auginančioms motinoms, pensijos, Vyriausybės politika trukdo ekonomikai augti ir plėstis.

Jau beveik trejus metus stebime visišką konservatorių bejėgiškumą mėginant žodžius paversti realybe. Žodžiai dar niekad taip toli nebuvo nutolę nuo darbų. Šildymo sezono akivaizdoje žmonių mokumas tragiškai sumažėjęs, žmonės vos suduria galą su galu, o konservatorių Vyriausybė ir toliau piešia miražus ir savo ydingos politikos pasekmes krauna ant žmonių pečių.