Nors Gitanas Nausėda ėmėsi samprotauti, kad Popiežius yra viso labo tikėjimo, bet ne istorijos autoritetas, vis tik argentinietis Jorgė Mario Bergoglio pasakė daug tiesos, t. y. to, ko „supuvę“ Vakarai nenori girdėti, įsiklausyti, tačiau apie tai vis dažniau kalba politikos, tarptautinių santykių mokslininkai – kad egzistuoja daugiau kontinentų nei Europa, kuriuose ir konfliktai, ir karai tapo kone kasdienybe ir į kuriuos Europa numoja ranka, kad taikomi dvigubi standartai vertinant konfliktus Pasaulyje, kad į Rusijos karą prieš Ukrainą galima žvelgti ir kitomis akimis – kaip į interesų kovą, ginčą dėl naujos Globalios pasaulio tvarkos.
Sulaukęs kritikos dėl savo pasisakymų Pranciškus patikslino arba „dekodavo“ savo pasisakymą tiems, kurie „nesuprato“ arba nelabai norėjo suprasti, esą, jis kalbėjo apie Rusijos kultūrinį paveldą, taip norėdamas patikinti Kiniją, kad Katalikų Bažnyčia neturi jokių paslėptų motyvų ir neturėtų būti vertinama kaip užsienio galia.
Kita vertus, net ir šį pasakymą galima suprasti kaip aliuziją į didžiąsias galybes, kurios neretai imasi diktuoti pasaulio tvarką, apie kurią puikiai „Foreing Affairs interview“ laidoje pasisakė Getulio Vargaso fondo (FGV) tarptautinių santykių profesorius, Prinstono universiteto kviestinis mokslininkas Mathiasas Spectoras, kad „vienintelis dalykas, kuris tikrai paskatina Globalius pietus priešintis, yra tai, kad JAV nacionaliniai interesai išreiškiami moralinio pranašumo kalba, nors iš tiesų visi žino, kad žodžius ir darbus skiria didelis atotrūkis.“
Taigi Pranciškus kalbėjo apie galią, kuri tarptautiniuose santykiuose itin svarbi sąvoka, dažnai apibrėžianti didžiųjų galybių, tarp kurių, be kita ko, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Rusija, galią diktuoti, formuoti geopolitinę politiką, dažnai numojant ranka į žmogaus teisių pažeidimus, kai tai susiję su jų interesais, tačiau iškeliant į globalią darbotvarkę tuos klausimus, kurie jiems parankūs. Nors JAV kritikuoja Rusiją, kaip pastebi M. Spectoras, JAV parama autokratijoms tęsiasi per visą Amerikos kaip didžiosios galybės laikotarpį nuo 1945 metų.
„Iš 50 šalių, kurias „Freedom House“ įvardija diktatūromis, Jungtinės Valstijos teikia karinę pagalbą 35-ioms“, – pastebi M. Spectoras.
Pavyzdžiui, mokslininkai Laertė Apolinário Júnioras ir Giovana Dias Branco pastebi, kad BRICS, kurį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrikos Respublika, o Argentina, Egiptas, Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija taps naujomis narėmis, įvairiose institucinėse erdvėse laikėsi prorusiško neutralumo, nors jis ir nebuvo vienalytis, BRICS neizoliavo Maskvos tarptautiniu mastu, atvirkščiai, nusprendė išlaikyti komercinę ir strateginę partnerystę su Maskva.
Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) tyrimas atskleidė, kad, nors JAV prezidentas Joe Bidenas karą apibūdino kaip kovą tarp demokratijos ir autoritarizmo, daugelis Kinijos gyventojų mano, kad Amerikos ir Europos paramą Ukrainai lemia noras apsaugoti Vakarų dominavimą. Didžioji dauguma kinų ir turkų mano, kad Vakarų paramą Ukrainai lemia ne Ukrainos teritorinio vientisumo ar demokratijos gynimas, o kitos priežastys.
Katalikiško naujienų portalo „Crux“ redaktorius Johnas Allenas pontifiko požiūrį taip pat sieja su Pranciškaus argentinietiška praeitimi ir „trečiojo pasaulio kritika Vakarams“, esą, tai gali būti popiežiaus pozicijos Rusijos karo prieš Ukrainą atžvilgiu pagrindas, nes Pranciškus užėmė poziciją, kuri jį labiau priartina prie Pekino, Naujojo Delio ir Brazilijos – Globalių pietų.
„Pranciškus yra pirmasis istorijoje pontifikas iš besivystančio pasaulio ir jis valdo tokiu metu, kai katalikybės demografinis gravitacijos centras aiškiai pasislinko. Šiandien daugiau nei du trečdaliai iš 1,3 mlrd. pasaulio katalikų gyvena ne Vakaruose, o iki šimtmečio vidurio ši dalis sudarys tris ketvirtadalius. Tokiame pasaulyje visiškai logiška, kad Vatikano geopolitinė orientacija vis labiau nukreipta į, tarkime, Indiją, Afrikos Sąjungą ar net OPEC priklausančias šalis nei į Vašingtoną ir Briuselį“, – rašė J. Allenas.
Iškalbinga šių metų Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja, kurioje siekiant mažinti įtampą tarp Vakarų pasaulio ir Globalių pietų buvo atsisakyta didesnio dėmesio Ukrainos konfliktui (taip Globalūs pietūs įvardija Rusijos agresiją prieš Ukrainą) bei numatant diskusijas dėl klimato kaitos, valstybės skolų nurašymo ir būdų, kaip padėti sunkumų patiriančioms šalims pasiekti JT vystymosi tikslus, susijusius su gerove, sveikata, vystymusi, švietimu ir lyčių lygybe.
Dar iškalbingiau nei pati JT Generalinės asamblėjos darbotvarkė atrodo faktas, kad Niujorke vykusioje Generalinėje Asamblėjoje nepasirodė net keturi iš penkių Pasaulio lyderių, kurių šalys yra JT Saugumo tarybos nuolatinės narės, tarp kurių Kinijos, Prancūzijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos lyderiai.
Be to, neatvyko ir kitas Pasaulio lyderis – Indijos premjeras. Taip parodytas nepritarimas Vakarų pasaulio primetamai darbotvarkei. Taigi, Popiežiaus retorika atitiko nuotaikas, vyraujančias tarp globalaus pasaulio lyderių, ir aktualizavosi JT Generalinėje Asamblėjoje.
