Suteikti pilietybę išimties tvarka gali tik Respublikos Prezidentas. Išimties tvarka reiškia, kad asmeniui netaikomi bendrieji pilietybės suteikimo reikalavimai: jis neturi nuolat gyventi Lietuvoje pastaruosius dešimt metų, neturi laikyti lietuvių kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminų, jam netaikomi kiti reikalavimai. Tačiau asmuo, kuris siekia įgyti pilietybę išimties tvarka, turi atitikti Pilietybės įstatyme nustatytus reikalavimus. Jų yra keli: pirma, asmuo turi turėti ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei ir, antra, jis turi būti integravęsis į Lietuvos visuomenę.
Kas yra ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei? Ar dėl to, kad šokėja iškovojo teisę atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse, gali būti laikoma, jog ji turi ypatingų nuopelnų?
Pagal Pilietybės įstatymą ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma asmens veikla, kuria jis ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Konstitucinis Teismas pabrėžia, kad tai turi būti asmens išskirtiniai darbai, kuriems buvo reikalingos ypatingos pastangos ir net pasiaukojimas ir kurie Lietuvos valstybei, visuomenei ir tam tikroms gyvenimo sritims buvo ypač naudingi.
Vien tai, kad asmuo iškovojo teisę dalyvauti olimpinėse žaidynėse, mano nuomone, visiškai nereiškia, kad jis svariai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo ar prie Lietuvos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.
Su valstybingumo stiprinimu ar Lietuvos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje stiprinimu tai neturi nieko bendro. Patekimas į olimpines žaidynes rodo tik tai, kad asmens sportinis meistriškumas yra labai aukštas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmens nuopelnai Lietuvai turi būti išskirtiniai, ypatingi, nepaprasti. Jie turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų buvimo nekiltų abejonių.
Bet jeigu šokėjai pilietybė išimties tvarka būtų suteikta, gal olimpinėse žaidynėse mūsų ledo čiuožėjų pora užimtų aukštą vietą ir taip garsintų Lietuvą?
Toks argumentas dažnai naudojamas. Dar priduriama, jog labai svarbu, kad olimpinėse žaidynėse galėtų dalyvauti Saulius Ambrulevičius. Bet tokie argumentai visiškai nedera su tuo, kaip pilietybės suteikimą išimties tvarka yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas.
Dar 2013 metais Teismas yra konstatavęs, kad asmuo turi turėti ypatingų nuopelnų iki pilietybės suteikimo, kad pilietybė išimties tvarka negali būti teikiama už būsimus, ateityje tikėtinus nuopelnus.
Paklauskime kitaip. Pavyzdžiui, jeigu ledo šokėja, kuri kartu su savo šokių partneriu iškovojo olimpinį kelialapį, pareikštų, jog jai pakanka to, kad įrodė savo meistriškumą, bet į olimpines žaidynes nevyks, ir paprašytų suteikti pilietybę išimties tvarka vien už tai, kad pateko į tas žaidynes. Ar ir tokiu atveju sporto vadovai tvirtintų, kad šokėjai reikia suteikti pilietybę už ypatingus nuopelnus? Tuo labai abejoju.
O kaip paaiškintumėte anksčiau buvusį atvejį, kai analogiškoje situacijoje Respublikos Prezidentė išimties tvarka suteikė pilietybę kitai šokėjai?
Tai prastas precedentas, juo nereikėtų vadovautis. Respublikos Prezidentė tiesiog neatsispyrė žiniasklaidos, sporto vadovų ir dalies visuomenės spaudimui. Manau, kad tada buvo nepaisyta pilietybės suteikimo išimties tvarka konstitucinės sampratos. Išimties tvarka pilietybė gali būti teikiama tik tokiam asmeniui, kuris ne tik turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, bet ir yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, t. y. jis tapo mūsų visuomenės dalimi, savo gyvenimą susiejo su Lietuva, čia yra pagrindinių jo interesų sritis ir pan.
Kitaip tariant, asmuo jau kurį laiką yra susijęs faktiniais nuolatiniais ryšiais su Lietuva, tas ryšys tęsiasi ir šiuo metu, ir kadangi asmuo turi ypatingų nuopelnų ne bet kam, o Lietuvos valstybei, jam pilietybė suteikiama greičiau negu kitiems asmenims, jam netaikomi bendrieji reikalavimai. Asmens integravimąsi į Lietuvos visuomenę pirmiausia rodo tai, kad jis nuolat gyvena Lietuvoje ir sugeba bendrauti lietuvių kalba. Įstatyme nustatyta, kad jeigu asmuo nuolat negyvena Lietuvoje, jis vis tiek turi sugebėti bendrauti lietuvių kalba ir turi būti kitų įrodymų, kad asmuo integravosi į Lietuvos visuomenę. Tie įrodymai turi būti ne pritempti, fiktyvūs, o akivaizdūs.
Nepakanka, kad asmuo mokosi lietuvių kalbos, – jos mokytis galima visą gyvenimą, bet taip ir neišmokti. Nepakanka išmokti keletą standartinių sakinių. Įstatymas reikalauja, kad asmuo mokėtų lietuvių kalbą. Kitaip koks jis bus pilietis. Deja, į visa tai, apie ką kalbame, Jūsų paminėtu atveju, kai pilietybė išimties tvarka buvo suteikta kitai šokėjai, nebuvo kreipiama dėmesio. Manyčiau, kad tada Respublikos Prezidentė labai rizikavo, nes galėjo būti keliamas klausimas dėl jos konstitucinės atsakomybės.
Ar tai, ką aiškinate, reiškia, kad Allison Reed pilietybė išimties tvarka negali būti suteikta?
Kalbėjau tik apie tai, kokias sąlygas turi atitikti asmuo, kad pilietybė jam galėtų būti suteikta išimties tvarka. Tik Respublikos Prezidentas sprendžia, ar asmuo turi ypatingų nuopelnų Lietuvai, ar jis yra integravęsis į Lietuvos visuomenę, ar jam suteikti pilietybę išimties tvarka. Šią jo teisę varžo tik Konstitucija ir Pilietybės įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Respublikos Prezidentas, spręsdamas, ar suteikti pilietybę išimties tvarka, negali nesilaikyti Pilietybės įstatymo reikalavimų, negali paneigti pilietybės esmės.
Ar Allison Reed Lietuvos pilietybė gali būti suteikta išimties tvarka, dar turės svarstyti Pilietybės reikalų komisija – Respublikos Prezidento patariamoji institucija. Komisija turės patikrinti, ar šokėja turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei, ar ji integravosi į Lietuvos visuomenę, ir teikti Respublikos Prezidentui atitinkamą pasiūlymą. Komisijos patarimas Respublikos Prezidento nesaisto, jis gali priimti ir kitokį sprendimą, negu rekomenduoja Komisija. Kad ir kokį sprendimą šiuo atveju priimtų Respublikos Prezidentas, tai bus tik jo sprendimas ir tik jo atsakomybė.
