Žmogiška, kad mokinys, baigdamas vieną iš svarbių savo jaunystės etapų (bendrojo ugdymo vidurinės mokyklos tam tikrą tipą), laukia savo mokymosi rezultatų įvertinimo. Ir visai nesvarbu, ar jis tikrai mokėsi, ar neretai imitavo mokymąsi (tik lankydavo ar aplankydavo mokyklą), vis tiek jam tas įvertinimas svarbus, juolab, kad Lietuvoje egzaminų rezultatai susieti su tolimesnėmis studijomis (su studijų „krepšeliu“).
Tad abituriento ir jo artimųjų nerimas, jaudulys suprantami. Tačiau jį sustiprina ir keistai įdomus egzaminų organizavimas. Jį drįstu pavadinti sistemine klaida bendrojo ugdymo sistemoje. Keliais sakiniais apie tai. Organizacine prasme tarsi didelių priekaištų ir nebūtų – užtikrinamas užduočių slaptumas, nebekrečia informacijos nutekėjimo skandalai, egzaminai vyksta numatytu laiku, skelbiami rezultatai ir tt. Tačiau turinio prasme priekaištų yra. Ir tikrai pagrįstų.
Tad nenuostabu, kad, pasak vienos biologijos mokytojos, jos mokinys, išėjęs iš egzamino, išplėstomis akimis žiūrėjo į mokytoją. Ji pasijuto be kaltės kalta. Juk ji mokė teisingai, o egzaminų užduočių rengėjai (juk ne vieno jų būta) nežino elementaraus dalyko. Gal ir į stiprią dalykinę klaidą galima būtų numoti ranka. Na, kam nepasitaiko suklysti. Tačiau diskutuodama su biologijos mokytoja eksperte, bandžiau atlikti biologijos užduotį (vis dėlto man įdomu – turiu biologijos ir žemės ūkio pagrindų mokytos diplomą; besimokydama mokykloje, ketverius metus iš eilės buvau respublikinės biologijos olimpiados laureatė). Deja, ties 17 užduotimi (I dalis) suklupau.
Įsiskaitykime – jai atlikti gal ir nelabai reikia biologijos žinių, daugiau gyvenimiškos patirties.
17 užduotis. Melsvasis gencijonas yra sparčiai nykstantis Lietuvoje daugiametis žolinis augalas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Gencijonas auga sausų kalvų pašlaitėse, upių slėnių šlaituose, kur yra daug saulės šviesos. Žydi birželio–rugpjūčio mėnesiais. Kuri priemonė nėra tinkama norint išsaugoti melsvojo gencijono populiacijas?
Pateikti keturi atsakymai:
A. Draudimas šienauti pievas gencijono žydėjimo metu.
B. Draudimas ganyti gyvulius gencijono augimo vietose.
C. Medžių ir krūmų kirtimas gencijono augimo vietose.
D. Pievų su augančiu gencijonu šienavimas rugsėjo mėnesį.
Kurį pasirinktumėte? Spėliojate? Teisingas atsakymas yra B. O dabar išmąstykite, kodėl. Tik užduoties pateiktyje nėra pakankamai atsakymui reikalingos informacijos.
Nustebino ir vertinimo instrukcijoje pateikti atsakymai į klausimus, pavyzdžiui, 5 klausimo „Kuri nervų sistemos dalis koordinuoja tikslius kūno judesius?“ (II dalis) pateikti trys teisingi atsakymai: „CNS / smegenys / smegenėlės“, nors atsakymas turi būti vienareikšmiškas – smegenėlės. Tai mokinys turi žinoti ir tai yra bendrojo ugdymo programoje. Tikrai keista egzamino užduoties konstravimo logika. Jau nekalbu apie tai, kad pati asmeniškai 2014 m. pavasarį Lietuvos švietimo tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir NEC direktorė S. Vingelienė, ir buvęs NEC direktorius (dabar Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius) dr. Saulius Zybartas, perspėjau dėl biologijos egzamino užduočių, nes jose yra ir dalykinių klaidų. Jas savo rašte švietimo ir mokslo ministrui po 2013 m. nurodė Biologijos mokytojų asociacija. Ir vėl kartojasi... Ką begali mokytojas? Tik gūžtelti pečiais, nuleisti galvą ir nežiūrėti vaikui į akis. Juk daugelis jų tikri Mokytojai ir jaučia atsakomybę.
Štai ir ŠMM ministro 2014-07-31 įsakymas Dėl asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalių rodiklių nustatymo (Nr.: V-694) skamba tarsi normaliai ir suprantamai, bet turinyje paaiškėja, jog 1.2. punkte nurodyta: „Asmenys, 2016 metais Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, turi būti išlaikę 1.1. punkte nurodytus egzaminus ir matematikos brandos egzaminą, jeigu pretenduoja į visų sričių (išskyrus menų) koleginių ir universitetinių studijų programas:
1.2.1. ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu, jeigu pretenduoja į humanitarinių mokslų studijų srities studijų programas;
1.2.2. ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu, jeigu pretenduoja į socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas.“
Taigi matematikos brandos egzaminas tampa privalomas, jei pretenduoji į valstybės finansuojamą vietą (išskyrus menus), bet lieka neaišku, kaip bus apibrėžtas tas patenkinamas ar pagrindinių pasiekimų lygis. Neaiškus ir pats egzamino konceptas, neparengtos naujos programos. Galų gale nepagalvota ir apie atranką į aukštąsias mokyklas. Juk šiemet tik Vilniaus, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetai užbrėžė minimalią priėmimo kartelę. Tai gal ir inžinierinėse programose galės studijuoti mokantys už mokslą, bet nesuprantantys matematikos? Keista logika, jau nekalbant apie DELFI portale išsakytą ekonomisto Romo Lazutkos mintį apie viešųjų finansų perskirstymą ir socialinės atskirties didinimą.
Gali atrodyti, kad aš asmeniškai nepritariu matematikos brandos egzaminui. Tikrai pritariu, nes matematika reikalinga ir padeda ugdytis analitinius gebėjimus, netgi sietina su filosofija ir tt. (tiesą sakant, ne tik matematika padeda juos ugdyti), bet tikrai nepritariu tokiam neatsakingam ir skubotam sprendimui. Taip, kalbėta apie šį egzaminą buvo, bet nebuvo pateiktas nei egzamino konceptas, nei išgvildentas jo tikslas, įgyvendinimas ir kiti svarbūs dalykai.
Visiškai nesuprantama, kodėl taip elgiamasi. Belieka tik spėlioti. Keisčiausia tai, kad ir dabartinė NEC direktorė yra fizikė, jos pavaduotojas dr. P. Gudynas – matematikas, buvęs NEC direktorius – dabartinis ŠMM Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius – taip pat yra matematikas. Tikrai labai smalsu, ar su jais nesitarta, ar ir jie nesupranta, koks tai atsakingas žingsnis ir kad reikia jam pasiruošti. Na, bet kuriuo atveju, verdamas keistas viralas... O juk yra ir moralinė šio žingsnio pusė (ką mokytojas turėtų sakyti vaikams? – kad jie yra sraigteliai, kaip nurodė, taip ir vykdykime, kad mokytojai skatinami tapti dvasios aristokratais, kad Lietuvoje puoselėjamos demokratinės vertybės...).
Manau, kad nebūtų tokių nesusipratimų, jei pagaliau biurokratai suprastų, kad edukologija yra mokslas ir jam būdingi imanentiniai dėsningumai. Kaip ir testavimas yra mokslas, ir ne bet kas gali paimti ir parengti testus. Tam net dalykinių žinių neužtenka. Kas būtų, jei man, turinčiai biologijos mokytojos diplomą, nemažai žinančiai žmogaus anatomijos ir fiziologijos srityje, leistų operuoti širdį ar dar ką nors. Parašiau ir net nusipurčiau. Absurdiška mintis, bet švietime juk, pasirodo, galima ir egzaminų užduotis rengti, neįsigilinant į elementarius testavimo mokslo dalykus (užduočių rengimo principus, užduočių bandymą, validumą, užduočių banko parengimą ir daugelį kitų niuansų). Tai stebina ir liūdina, nes turime savus tarptautinio lygio testavimo specialistus (VU tikrai žinau kelis), bet su jais nesikonsultuojama. Tai iš kamino ir rūksta juodi dūmai, nes niekas net pečiaus nepradeda nuo kamino statyti, o čia statomas namas nuo kamino ir be pamatų...
Rašyti galima daug ir surasti įvairių niuansų egzaminų, kaip sisteminės klaidos bendrojo ugdymo sistemoje, pagrindimui, tačiau tai tebus rašliava, jei atsakingų už švietimo politiką ir švietimo reformatorių nebus sustota ir susimąstyta, kokioje situacijoje yra švietimas, ir nepabūgta parengti strategiją tai būklei gerinti, nes šiandien neturime patvirtintos net geros mokyklos koncepcijos – tai kokiai mokyklai rengiame pedagogus? Galų gale, kokia egzaminų paskirtis (kartais kai kurios užduotys suponuoja mintį, kad jos skirtos olimpiadininkams, kartais stresui vaikams sukelti).
Neaišku, kas yra vidurinio bendrojo ugdymo mokyklos teikiamas išsilavinimas ir daugelis kitų dalykų. Jaučiu, kad ir vėl man kai kurie ŠMM darbuotojai pasakys: „Kaip Jūs, profesore, nesuprantate, juk yra bendrojo ugdymo programos. Ten surašyta, kas yra bendrojo ugdymo vidurinės mokyklos teikiamas išsilavinimas.“ Tiesa, gal dabar jau taip nesakys, nes Lietuvos švietimo tarybos pakartotinais prašymais parengtas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo projektas, iš kurio, vargu ar skaidriai išsikristalizuos pagrindinė bendrojo ugdymo vidurinės mokyklos teikiamo išsilavinimo samprata. O ji turėtų būti tokia aiški ir suprantama ugdytiniams ir jų tėvams, pedagogams, politikams, jos įgyvendintojams. Gal pavyks, bet nelabai tą matau iš pateikto projekto, nes jau ir kvietime teikti dėl šio projekto siūlymus yra dalykinė klaida. Rašoma: „Dokumento projekte pirmą kartą apibendrintai aprašyti mokinių ugdymosi rezultatai: kokių nuostatų, žinių, gebėjimų, kompetencijų turi įgyti mokinys, baigęs pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas.“ Manau, kad klaidą identifikuosite patys. O ji taip pat rodo ir edukologinį neraštingumą.
Belieka viltis, kad biurokratai susipras ir įvertins savo kompetencijas edukologijos moksle ir praktikoje, pradės bendrauti ir bendradarbiauti su profesionalais, o jų Lietuvoje tikrai yra. Ir nėra jie abejingi Lietuvos likimui. O tai skamba viltingai, nes turime puikių mokytojų, mokyklos vadovų, mokslininkų ir kitų švietimo darbuotojų. Tik nereikia tų žaidėjų, imitatorių ir simuliakrų kūrėjų. Tikrai nereikia, nes tada bendrojo ugdymo mokykla (BUM) tikrai patirs jau tragišką bum.