Tarp anoniminių skaitytojų komentarų, kuriuos pakedeno ir pagvildeno simpatiškoji parlamentarė, netikėtai radau vieną, pasirašytą mano vardu ir pavarde. Vaje. Iš kur?
Iš pradžių pamaniau, kad kuris nors DELFI straipsnių skaitytojas pasirašinėja mano vardu. Tačiau pasirodo, cituojami žodžiai tikrai buvo mano rašyti – tik nežinia, kokiame tekste. Vietoj šaltinio nurodytas tikslus laikas: 2008 09 22 11:05.
Dievaži, nepamenu, ką tądien veikiau vienuoliktą nulis penkios. Niekas neužfiksavo; apsileidimas. Ir jūs nenutuokiate. Niekas nežino. Taip pat nežinau, kaip tas tikslus iki skausmo laikas gali būti susijęs su cituojamais mano žodžiais. Nežinia taip pat, kokiu pragumu tie žodžiai atsidūrė tarp jau minėtų anoniminių nuomonių.
Kaip matote, yra daugybė nežinomųjų ir tik vienas tikras dalykas: kad L. Mogenienė komentuoja komentarus ir kad „valstiečiai“, jos žodžiais tariant, „irgi rašo komentarus“. Visi rašo komentarus. Ir po N. Zvonkės su Mia muštynių buvo rašomi komentarai. Ir jos pačios komentavo tą mūšį.
Tad pamėginkime išnarplioti visa tai psichodelinio vinegreto stiliumi, kuriuo leidžia sau rašyti – ir labai gerai, kad niekas nedraudžia skelbti šitokių „nuomonių“ – L. Mogenienė. Turėtų juk būti išklausytos visos komentuotojų nuomonės. Gal paaiškės tiesa.
* * *
- Niekada nebuciau pagalvojus, kad del zvonkaus bobos musis :DDDDDDDDDD (Vau, 2008 09 23 17:38)
- Bet dėl to dar labiau akivaizdu, kad kažką reikia daryti... (Laima Mogenienė, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 14:20).
- Zvonkus gali pabėgti pas Miją, tačiau neužilgo parlėktų. Ši yra dar pasiutesnė už Nataliją (taip, 2008 09 23 16:51).
- Tik vat Stano gaila surenge svente vestuves tai juk nebetkokia sventa o tos ... apgauze viana kita nu ka mazai jums gatwes ka?... Iseikite i gatve ir dauzykite ten viena kita o ne per vestuves Mi a - apsikarpik nagucius oj.nulipdyk toks priklijotus nagucius o tau Zvonke - palinkeciau Twardytis ... (Skaiva, 2008 09 23 16:35)
Iš tikro: nei šis, nei tas. Ar joms gatvės maža? Apdaužė viena kitą. Juk taip negalima. Negražu. Ir Stano gaila. Gerai, kad DELFI skelbia balsavimą: „Metų muštynės ir abiejų pusių argumentai: kas teisesnė - N. Zvonkė ar Mia?“ Taip, kaip norėtų savo įstatyme L. Mogenienė – „argumentais pagrįsta nuomonė“.
---
- Jeigu ji atsiprašytų... aš nesu ilgai pikta laikantis žmogus. Ji nesijaučia kalta, ji jaučiasi dievaite. Viskas žmogui nukrito iš dangaus (Mia, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 11:30)
- Todėl mes ir manome, kad reikia pakoreguoti nuomonės apibrėžimą, kad ta nuomonė, prieš ją reiškiant viešai, būtų “nenukritusi nuo lubų”, o atsiradusi žinant bent kokius faktus (Laima Mogenienė, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 14:20).
Teisingai: negali viskas kristi iš dangaus ar „nuo lubų“. Griežtai: ne.
---
- Dieve mano, jeigu mes visi taip „sudievėtume”, tai kas čia būtų? Čia būtų karas. Ir taip jis vyksta. Nematomai, bet jis vyksta... (Mia, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 11:30)
- Daugiau nei akivaizdu, kad mūsų visuomenėje tampa vis dažnesni agresijos proveržiai. Šiems faktams patvirtinti nereikia ieškoti įrodymų” (Laima Mogenienė, 2008-07-02)
Kas galėtų paneigti? Toliau pamatysime, kokie agresyvūs kartais būna ir L. Mogenienės „valstiečiai“.
---
- Esant kokiai nors „provokacijai“ užsienyje ar ypatingos svarbos atveju reikėtų ... neminint savo pavardės, skambinti, rašyti į Vilnių (Kazimira Prunskienė, 2008 09 11).
- Garantuoju, kad Jūs leidžiate sau tokius pareiškimus tik sąlyginio anonimiškumo Internete dėka bei dėl to, kad bandote pateisinti savo gėdingą rasizmą „nuomonės“ laisve (Laima Mogenienė, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 14:20).
Teisingai sako L. Mogenienė: baikime vieną kartą dangstytis anonimiškumu ir skelbkime savo pavardes greta įžymių slapyvardžių. O tai klesti partijose „sąlyginai anonimiškos“ šatrijos ir neprisipažįsta, kas esančios.
--- - Kai mes pradėjome ginčytis, ginčijomės, ir tada ji mane stvėrė, nubraižė, subraižė, ant rankos po to buvo mėlynės, kraujosruvos, nagai nulupti, plaukai išrauti – kažkoks pravalas (Mia, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 11:30).
- Šiuo metu visuomenėje mažai kalbama apie rasinės neapykantos kurstymą, viskas kažkaip eina savo keliu iki tol, kol kas nors neprimuša ar dar ko nepridaro (Laima Mogenienė, 2008-07-23).
Taip, taip: juk sakė L. Mogenienė, kad šitaip bus – ir atsitiko, kaip sakė. Reikia drausti. Skubiai. Pradėti – nuo nuomonių. Nes laisvos nuomonės – tai „kažkoks pravalas“.
---
Pasak Natalijos, po žodinės atakos Mia ėmėsi ryžtingesnių veiksmų ir kibo į atlapus (DELFI, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 11:30).
- Aš ją stumtelėjau, ji griuvo, nusilaužė piršto nagą (Natalija Zvonkė, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 11:30).
- Iš tiesų, iš mano piršto kraujai bėgo fontanais. Aš norėjau apsiginti ir gyniausi. Aš nesileidau talžoma – imkit mane ir draskykit – tikrai taip nebuvo (Mia, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 11:30).
- Ne tik Lietuvoje, bet ir jokioje kitoje valstybėje neginama vieno žmogaus teisė įžeidinėti, žeminti ar užgaulioti kitą žmogų. Atvirkščiai,- ginama kiekvieno žmogaus teisė nebūti užgauliojamam (Laima Mogenienė, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 14:20).
---
- Natalija – žmogus be sąžinės. Ji prisišiukšlinusi iki ausų“ (Mia, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 11:30).
„Senka tvojo Fedkai į snukį ir pasislėpė po komoda. Fedka iškrapštė Senką žarstekliu iš po komodos ir nutraukė jo dešinę ausį. Senka ištrūko iš Fedkos gniaužtų ir, spausdamas rankose savo nutrauktą ausį, nubėgo pas kaimynus. Bet Fedka pasivijo Senką ir žiebė jam cukrine per galvą. Senka pargriuvo ir, atrodo, numirė. Tada Fedka susidėjo daiktus į čemodaną ir išvažiavo į Vladivostoką <...> Fedka – žmogus be sąžinės: jis atiminėjo gatvėse iš sutiktų vaikų pinigus, jis pakišdavo koją senukams ir gąsdino senutes, užsimodamas ranka, o kai išgąsdinta senutė mesdavosi į šoną, Fedka apsimesdavo kėlęs ranką tik tam, kad pasikasytų pakaušį“ (Daniilas Charmsas, 1937 m. lapkričio 21 d.).
---
- O ką, jums kas skauda, jei aš gaunu daugiau? Jums vidurius gal paleido, atsiprašant? Kaip jūs taip klausiat iš viso? O jums skauda, jeigu aš daugiau gaunu? (Alfredas Pekeliūnas; DELFI, 2007 07 03).
- Vienintelis dalykas, kurio tvirtai laikysiuosi – kad būtų panaikinta galimybė prisidengiant “savo nuomone” be jokio pagrindo įžeidinėti ar kurstyti prieš konkrečias asmenų grupes (Laima Mogenienė, 2008 rugsėjo mėn. 23 d. 14:20).
Ar L. Mogenienė „tvirtai laikėsi“ to „vienintelio dalyko“ ir „panaikino galimybę“ savo partiečiui A. Pekeliūnui „be jokio pagrindo įžeidinėti“ piliečius? Ar inicijavo A. Pekeliūno pašalinimą iš Valstiečių liaudininkų sąjungos už cituotus įžeidimus, kurių neturėtų sau leisti joks politikas?
Nieko panašaus. Gerbiamai Laimai labiau patinka matyti krislus aštriai kritikuojančios valdžią visuomenės nei rąstus savo partijos bendražygių akyse.
O kalbant apie Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuri apibrėžia nuomonę tik kaip „faktais ir pagrįstais argumentais“ suręstą daiktą, būtų įdomu sužinoti: kaip vadinasi to paties A. Pekeliūno žodžiai, kad sovietų Lietuva buvo visų gerbiama valstybė?
Manau, šis jo pareiškimas įžeidžia daugelį Lietuvos piliečių. Kur šią A. Pekeliūno nuomonę grindžiantys faktai ir argumentai? Sklando kiaulių vaiduokliais Širvintų tarpkolūkinio kiaulininkystės komplekso prisiminimuose?
Prieš imdamiesi viešai pamokslauti ir auklėti Lietuvos žmones, kurių dauguma atrodo ir brandesni, ir protingesni už VLS viršūnių pažibas, prieš ribodami jų nuomonių raiškos laisvę, „valstiečiai“ galėtų pradėti nuo savęs. Nuo A. Pekeliūno ir nuo aukščiausios savo partijos vadovybės. Apsivalymas nepakenktų.