Dabar tenka spėlioti – bus karas tarp JAV ir Irano ar nebus. Galvojant logiškai, karo neturėtų būti, nors JAV netoli Irano krantų ir sutelkė didžiules karines pajėgas.
Juk jau panašiai buvo JAV santykiuose su Šiaurės Korėja, kai D. Trumpas pagrasino karu, o, praėjus nedaug laiko, susitikęs žėrė komplimentus Šiaurės Korėjos diktatoriui.
Nei grasinimai, nei komplimentai nieko nepakeitė – Šiaurės Korėja nesiruošia atsisakyti branduolinio ginklo.
Kai kada manoma, jog tarptautinėje politikoje D. Trumpas taiko panašius grubaus spaudimo principus kaip versle. Tik tiek, kad versle galima blogiausiu atveju bankrutuoti, o politikoje ant kortos statomos milijonų žmonių gyvybės.
Vis tik manau, D. Trumpas teisus, sakydamas, jog karo su Iranu nenori. Tačiau jau pats karinių pajėgų buvimas ir priešstata su Irano kariniais laivais ar kariuomene yra pavojingas. JAV ir Iranas neturi tiesioginių kontaktų, kurie neleistų žmogiškai klaidai virsti dideliu regioniniu karu, įtraukiant daug valstybių.
Iranas, pati didžiausia šiitų valstybė, yra teokratinė diktatūra, remianti tokius radikalius judėjimus kaip „Hezbollah“ Libane. Irano vadovai ne kartą žadėjo sunaikinti Izraelį.
Irano ir svarbiausių arabų sunitų valstybių, tokių kaip Saudo Arabija, santykiai yra įtempti. Saudo Arabija, ne mažiau nei Izraelis, norėtų karinio Irano problemos sprendimo. Tačiau po karo Irake, kuris tikrai nesibaigė šlovinga JAV pergale, sunku patikėti, kad JAV leisis į Irano avantiūrą.
Iranas, kurio vadovai kalba Dievo vardu, siekia atominio ginklo. Vargu ar kas nors gali būti baisiau už branduolinį ginklą religinių fanatikų rankose.
Buvusiam JAV prezidentui Barackui Obamai pavyko pasiekti susitarimą su Iranu, kuris rimtai apribojo Teherano galimybes bent iki 2030 metų kurti branduolinį ginklą.
Susitarimas nebuvo idealus, bet ir toks susitarimas buvo žingsnis į priekį, kuriam pasiekti reikėjo daug Vakarų ir JAV pastangų. D. Trumpas tą susitarimą atmetė prieš vienerius metus, esą, dėl jo trūkumų, taip likdamas be jokio susitarimo su teokratine valstybe.
Nuo to laiko JAV pradėjo taikyti griežtas sankcijas Iranui, taip siekiant politiniu pasikeitimų Teherane.
„Vanagų“ nuostatoms nepritaria didelė dalis administracijos bei saugumo tarnybos. Štai abu minėti politikai pasiekė, jog Irano Revoliucijos sargybinių organizacija būtų paskelbta teroristine, nors tai neatitiko Gynybos ministerijos ir CŽV rekomendacijų. Atsakydamas į tai Irano prezidentas Hassanas Rouhani paskelbė visus JAV karius Artimuosiuose Rytuose teroristas, o JAV vyriausybę terorizmo globėja.
Didžiausią žalą Teheranui atneša Irano naftos boikotas, tačiau vargu ar tai paveiks teokratinę valstybę. Bet tai jau prisidėjo prie naftos kainų kilimo pasaulio rinkose.
JAV santykiai su Iranu dar kartą parodė skirtumus tarp Europos ir Amerikos. Padėtį Irane telefonu aptarė Vokietijos Kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas bei Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas.
Prancūzija, Rusija, Vokietija, Britanija ir Kinija yra 2015 metų susitarimo su Iranu garantai. Trijų valstybių vadovai paragino Iraną likti susitarime, net kai JAV iš jo pasitraukė.
Tai galima suprasti, kaip raginimą palaukti rinkimų JAV, tikintis, kad Trumpą pakeis kitas prezidentas.
Tačiau ir dabar Trumpas negali ilgai laikyti įtampoje viso regiono. Galimai vėl bus bandoma pakartoti Šiaurės Korėjos variantą, tikriausiai su panašiais rezultatais.
Apibendrinant, aišku, kad nėra jokio reikalo Jungtinėms Valstijoms veltis į naują konfliktą ar avantiūrą. Tačiau žmogiška klaida gali užvirti dar vieną pragarą Artimuosiuose Rytuose ir tai yra pati didžiausia grėsmė.