Pirmoji mintis – taip „Netflix“ reklamuoja savo miniserialą „Anatomy of a Scandal“, kurioje prievartavimu irgi kaltinamas toris. Antroji mintis – britų konservatoriams nesiseka. Visai neseniai jo partijos bičiulis, Neilas Parishas, atsistatydino (tik) dėl to, kad britiškojo seimo salėje žiūrėjo pornografiją. Klausimas: „kada pagaliau mūsų politikai pasieks Vakarų lygį ir pasiūlys mums kažką sultingo?“
Marijos žemėje jokių sekso skandalų politikų tarpe nebūna. Gražulio, Majausko ir Šedžiaus nuotykiai – labiau meilės istorijos negu sekso skandalai. Bet štai, man grįžtant namo, pagaliau sulaukėme kažko įdomaus ir verto dėmesio. Orgija Seimo viešbutyje! Pagalvojau: „tai – nebe KK2 lygis; tai – KK12!“.
Puidokas (kas gi kitas, jei ne jis) apkaltino Matijošaitį rengiant orgijas ir keliant triukšmą Seimo viešbutyje. Į šiuos kaltinimus sureagavo ne vien p. Matijošaitis, bet taip pat Tomas Vytautas Raskevičius, išreiškęs nusivylimą, kad jo į tas orgijas partijos bendražygis nekviečia. Šioje vietoje galima būtų užduoti ne vieną įdomų papildomą, tikslinamąjį klausimą apie orgijas, Tomo Vytauto požiūrį į jas, dalyvavimo jose patirtį bei santykius su pačiu Matijošaičiu. Tačiau žurnalistai šių klausimų neuždavė. Gal tai buvo politiniai žurnalistai. Reikėjo siųsti gyvenimo būdo žurnalistus. Būtume daugiau sužinoję.
Matijošaitis tvirtino, kad Puidokas tokiais kaltinimais tiesiog politikuoja ir bando apjuodinti „Laisvės partiją“. Matijošaitis yra neteisus. „Laisvės partijos“ juodinti niekam nereikia. Partija vis tiek nieko negali. Kokia prasmė su ja kovoti? Į lavonus ir į orą šaudo tik Kadyrovcai Ukrainoje.
Šis pareiškimas – tai ne „Laisvės partijos“ juodinimas. Šis pareiškimas – dar vienas Puidoko bandymas pasigirti ir nusipiešti aureolę virš kaktos. Dabar visi žinome, kad Šventasis Mindaugas ne tik narkotikų dekriminalizavimą (bent kol kas) sustabdė, bet ir keturių ukrainiečių šeimai savo prabangiame Seimo viešbučio bute leido apsigyventi. Tokiam šventajam galima atleisti viską. Todėl artėjant Maldeikio ir Puidoko patarėjo kyšio skandalo metinėms, siūlau visiems tas metines atšvęsti, įteikiant Puidokui teisinį imunitetą visam gyvenimui, valstybinę rentą bei, kad maža nepasirodytų, valstybės vadovo statusą (na, nes dėl Landsbergio kažkas dar abejoja).
Šis didžiulis skandalas, iki pamatų sukrėtęs skaisčią Lietuvą, sukėlė daug kitų minčių ir klausimų. Pavyzdžiui, kodėl Seimo viešbutyje tokia prasta garso izoliacija? Su tokia izoliacija net kaimyno knarkimas gali neleisti išsimiegoti, o tai reiškia, kad į darbą tautos tarnas eis nepailsėjęs ir gali priimti tautai nenaudingus sprendimus. Reiktų kažką daryti. Remontuoti? Dar geriau – ne remontuoti, o išvis jį sugriauti. Nes kam jis reikalingas?
Galima pagalvoti, kad Seimo viešbutis, iš kurio darbovietę pėsčiomis galima pasiekti per daugmaž dvi minutes, yra reikalingas tam, kad tautos tarnai galėtų maksimaliai daug laiko praleisti darbo vietoje (nestrigtų kamščiuose ir pan.). Tačiau mes puikiai žinome, kad posėdžių lankomumas, t. y. ėjimas į darbą, tautos išrinktiesiems nelabai patinka. Taip buvo visais laikais. Štai čia šiek tiek informacijos apie 2010-uosius , o čia – apie 2020-uosius. Žodžiu, lankomumo viešbutis neužtikrina, izoliacija prasta, orgijos tikriausiai rengiamos, išgertuvės – irgi. Visa tai labiau primena studentų baraką, o ne valstybės tarnų būstą. Tad siūlau griaut.
Geriau negu griovimas yra viešbučio pardavimas Avuliui arba Dargiui, su pažadu pastatyti naują viešbutį. Kažkur. Nebūtinai toje pačioje vietoje. T. y. būtinai ne toje pačioje vietoje, nes jo buvimas toje vietoje lankomumo neužtikrina. Tad tegul jis būna kur nors Perkūnkiemyje arba išvis Širvintose pas Pinskuvienę. Ana strojkes mėgsta, kaip bet kuris kitas meras, o Vilniuje ir be naujo Seimo viešbučio statybų visiems užtenka. Kas tikrai norės, atvažiuos į darbą ir iš Širvintų rajono. O jei neatvažiuos, niekas jų vis tiek neatleis. Jų neatleis nei pats Seimas (nes savi savus palaiko), nei rinkėjai per kitus rinkimus (nes rinkėjo atmintis yra trumpesnė nei kuojos).
Nugriauto Seimo viešbučio vietoje galėtų išaugti didžiulis biurų kompleksas arba – dar geriau – prabangių butų dangoraižis, kurio viršutiniame aukšte penthausus susipirktų baltarusiškų IT įmonių savininkai, nusipirkę Šengeno vizas ir/arba leidimus gyventi (ar dar kokį ten velnią).
Vieno pastato su sklypu centre pardavimas, dvejos naujos statybos – postūmis ekonomikai. Tai –naujų darbo vietų sukūrimas, seno, prasmirdusio, nudrožto, blogai izoliuoto, sovietinio namo pakeitimas akį traukiančiu architektūriniu stebuklu.
Tik griaukim po karo, kai iš to pastato išsikraustys visi ukrainiečiai. Nes, be Puidoko ketverto, ten jų dar apie šešiasdešimt gyvena. Ne vien Puidokas yra šventas. Yra daugiau šventų.
