Anksčiau laikiausi nuomonės, kad Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), pavaldžios Žemės ūkio ministerijai, reikia Lietuvai, kad ji, nors ir stipriai serganti, vis dėlto svarbi kovojant su nelegaliais valstybinės žemės užėmimo atvejais. Tačiau šiandien taip nebemanau. Gal nuskambės ir drąsiai, bet tikriausiai atėjo metas užkalti šios institucijos duris ir langus. Ir tai padarius blogiau jau tikrai nebūtų. Kam leisti pinigus tarnybos išlaikymui, kurios inspektoriai neturi dantų!
Kyla klausimas, kodėl pakeičiau savo nuomonę? Tuo pasirūpino pati NŽT.
Visai neseniai šios institucijos paklausiau, kas nuveikta, kad mano straipsniuose paminėti žemgrobystės atvejai būtų išnarplioti. Ir atsakymai, atskrieję iš šios institucijos darbuotojos Renatos Remeikaitės elektroninio pašto, švelniai tariant, šokiravo. Ji kaip niekur nieko išdėstė, kad, pavyzdžiui, Žvėryne, Latvių gatvėje, mano aprašyti galimi valstybinės žemės užgrobimo atvejai iki šiol neištirti.
Balandžio pradžioje aprašiau atvejį, kai geriausia šampano eksperte žiniasklaidos tituluojama Jolanta Smičienė ir jos kaimynė Veronika Chmelevska yra galimai užėmusios aukso vertės valstybinę žemę. Tuomet ta pati NŽT atstovė R. Remeikaitė informavo, kad bus pradėtas tyrimas. Tačiau praėjus daugiau nei pusmečiui paklausiau, ką ištyrė NŽT, ir gavau štai tokį atsakymą: „Patikrinimas dar neatliktas. Dar sykį paraginome Vilniaus miesto skyrių išsiaiškinę tai.“
Prabėgo šitiek laiko – o jokio rezultato nėra. Toks atvejis – puikus pavyzdys, kaip NŽT atlieka kontrolės funkciją ir koks jos požiūris į valstybinės žemės grobstytojus.
Publikavus mano straipsnį pareigūnai dviejuose sklypuose nustatė pažeidimus: valstybinėje žemėje – tvoros, dekoratyviniai augalai, krepšinio aikštelė. Tačiau R. Remeikaitė nurodė, kad NŽT gavo šalia esančių žemės sklypų savininkų paaiškinimus, kad visa tai įrengta prieš jiems įsigyjant žemės sklypus. Ir toks paaiškinimas NŽT tiko. Tarnyba nustatė pažeidimus, bet kas iš to? Nebus daroma nieko, kad žmonės vėl galėtų patekti į valstybinę žemę.
Trečiojo sklypo, esančio Turniškėse, savininkas taip pat ne iš kelmo spirtas.
Kaip mane informavo R. Remeikaitė, jis nurodė, kad tvora, esanti šiaurinėje sklypo pusėje, priklauso 574-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai. NŽT dėl pažeidimo išaiškinimo išsikvietė bendrijos atstovus, tačiau jie neatvyko ir net neinformavo apie neatvykimo priežastis. R. Remeikaitė, perklausta, kas bus daroma toliau, siekiant atlaisvinti valstybinę žemę, informavo, kad bus siunčiamas pakartotinis kvietimas. Tik primenu, kad NŽT patikrinimus atliko birželio pradžioje! Laiko jau praėjo daug, o kokie rezultatai – matote patys.
Trakų rajone prie garsiojo Margio ežero irgi susiklostė keista situacija. Šią vasarą parengiau straipsnį, kuriame DELFI skaitytojus informavau apie UAB „NJ – TRADE“ kaimynystėje galimai užimtą valstybinę žemę.
Tuometinis NŽT darbuotojas Audrius Gelžinis DELFI tuomet teigė, kad situacija pareigūnams šioje teritorijoje jau žinoma. Jis informavo, kad patikrinimas jau buvo atliktas praėjusių metų balandžio mėnesį. Buvo nustatyta, kad valstybinė žemė užimta, tačiau iki šiol ledai nepajudėjo.
Be to, A. Gelžinis šią vasarą DELFI pateikė paaiškinimą, kodėl taip atsitiko: „Trakų skyrius raštu kvietė žemės sklypo savininko UAB „Vidanta“ ir statinių savininko UAB „Finvesticija" atstovą (Liutauras Velička) atvykti į skyrių administracinio teisės pažeidimo išaiškinimui.
Tačiau atvykusi UAB „Vidanta“ direktoriaus atstovė - advokatė informavo, jog direktorius yra išvykęs ir Lietuvoje nebūna.
Trakų skyrius, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. (Aplinkybės, darančios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą) 1 d. 1 p. (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties - nebuvo nustatytas asmuo, padaręs administracinį nusižengimą) ir 7 p. (kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai - 35 str. Administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos) nuostatomis, administracinės teisenos nepradėjo.“
Po DELFI tyrimo liepos pabaigoje NŽT atliko pakartotinį patikrinimą. Vėl nustatyta ta pati aplinkybė – valstybinė žemė naudojama be teisinio pagrindo.
Tačiau kada visi norintys galės patekti į užimtą teritoriją, kol kas nežinoma.
„Pagal žemės naudojimo patikrinimo 2017-07-20 aktą surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, 2017-09-27 išsiųstas. Pažeidėjui nesutikus su administraciniu nurodymu, yra paskirta nutarimo priėmimo data, o medžiaga bus perduota Trakų skyriaus vedėjui nutarimo priėmimui“, - visai neseniai tokį atsakymą DELFI redakcijai pateikė R. Remeikaitė.
DELFI jau rašė, kad šalia mero valdų yra iškastas vandens telkinys ir aptvertas tvora. Jau skelbta, kad ši tvora padidina mero kiemą valstybinės žemės sąskaita. NŽT sausio mėnesį atliko patikrinimą ir nustatė, kad tvora riboja žmonių patekimą į valstybinę žemę. Kaip tik tada tarnyba įpareigojo Druskininkų savivaldybę pašalinti pažeidimus.
O štai balandžio pabaigoje atliktas pakartotinis patikrinimas, siekiant išsiaiškinti, ar savivaldybė įvykdė NŽT reikalavimus. Tačiau paaiškėjo, kad tvora stovi kaip stovėjusi. Savivaldybė tvoros nepašalino, o vietoje to įrengė vartelius, kuriuos surasti eiliniam turistui sunkiau nei sunku. Apsilankius prie šio vandens telkinio bent jau man vartelių surasti nepavyko. Kaip sako vietiniai: nežinodamas nerasi.
NŽT keletą mėnesių sprendė, kaip vertinti tokį savivaldybės akibrokštą. Sprendė sprendė ir pagaliau nusprendė, kad viskas gerai. Esą varteliai eliminuoja problemą. Tačiau už viską juokingiau yra tai, kad NŽT turi tiek daug laisvo laiko, kad nusprendė pastoviai tikrinti, ar varteliai valstybinėje žemėje nėra užrakinti. Bravo! Ploju atsistojęs!
Kai NŽT nusprendžia periodiškai lankyti Druskininkų merą, apie šios tarnybos principingumą nėra ką ir kalbėti. Be išimties visiems Lietuvos žemgrobiams belieka iššauti šampaną ir švęsti pergalę prieš valstybinę instituciją.
Tiesa, iki šiol NŽT labai nesisekė su vadovais. Jie visi buvo tokie, kurių niekam nelinkėtum. Šiuo metu naujasis dirbti dar nepradėjo, pareigas laikinai eina Aušra Račkauskaitė.
Kaip seksis naujajam vadovui, pamatysime jau greitai.
Ant jo pečių guls didžiulė našta. Arba pertvarkys šią instituciją ir ji pradės normaliai dirbti, arba neliks kitos išeities kaip tik užkalus langus ir duris pamiršti šią tarnybą amžiams.
NŽT funkcijos tokiu atveju būtų perduotos savivaldybėms. Taip, viešų cirkų būtų tikrai nemažiau nei yra dabar. Bet blogiau, manau, jau irgi nebūtų. Ar mums reikalingas sarginis šuo be dantų? Jei pradėjus naujajam vadovui dirbti tos iltys neišdygs, atsakymas į šį klausimą turėtų būti labiau nei aiškus.