Atsakant į šiuos klausimus reikia pamėginti įvertinti Lietuvoje planuojamo statyti SGD terminalo projektą energetinio saugumo ir konkurencingumo požiūriais, taip pat pridurti, kad Lietuva terminalą statosi savo reikmėms. Bet pirmiausia apie esamą padėtį dujų sektoriuje, kuriame - bene didžiausios problemos.
Kaip žinia, Lietuva yra 100 proc. priklausoma nuo rusiškų dujų, o uždarius Ignalinos atominę elektrinę ši priklausomybė padidėjo. Tai lėmė ir po Sovietų Sąjungos suirimo paveldėta dujotiekių infrastruktūra. Nėra alternatyvių tiekimo šaltinių – nėra konkurencijos. Be to, Lietuva už dujas moka bene didžiausią monopolinę kainą Europoje – 480 JAV dolerių už 1000 m3. Paprastai dujų kainą lemia suvartojamas dujų kiekis, t. y., kuo daugiau dujų šalis susitaria suvartoti per sutartą laikotarpį, tuo kaina mažesnė. Taip pat nereikia pamiršti fakto, kad Rusija nevengia energetikos naudoti kaip užsienio politikos įrankio, kuriuo gali nubausti šalį, jei pastaroji vykdo nepriimtiną Rusijos atžvilgiu energetikos ar užsienio politiką.
Diversifikuos tiekimą ir sudarys konkurenciją
Siekdama spręsti šias problemas, Lietuva siekia diversifikuoti dujų tiekimą, kad būtų užtikrinta tiekimo alternatyva pirmo būtinumo poreikių patenkinimui. Nacionalinėje energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategijoje numatyti keli projektai: SGD terminalas, dujotiekis į Lenkiją, požeminė dujų saugykla, iš kurių svarbiausias – 2–3 mlrd. m3 metinio pajėgumo su pajėgumo išplėtimo galimybe SGD terminalo statyba prie Kiaulės nugaros salos Kuršių nerijoje – prioritetinėje vietoje. Tai greičiausiai įgyvendinamas projektas. Šiuo metu jis nuosekliai juda į priekį: pasirinktas terminalo projekto patarėjas, atlikta kaštų-naudos analizė, parengtas Plėtros planas ir Strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, 2012 m. sausio 12 d. Norvegijos kompanija „Höegh LNG“ laimėjo plaukiojančios suskystintų gamtinių dujų saugyklos su išdujinimo įrenginiu pirkimo konkursą bei pasirašyta 10 metų saugyklos veiklos nuomos sutartis su išpirkimo galimybe už likutinę vertę.
Dujų poreikis 2020 m. gali svyruoti tarp 1,6–3,7 mlrd. m3. Tai suponuoja prielaidą, jog saugumas gali būti nepakankamas, nes nesiorientuojama į visų potencialiai galimų poreikių tenkinimą. Vienas pagrindinių argumentų dėl pasirinktų pajėgumų – sezoniniai vartojimo svyravimai, taip pat ekonomiškumas. Šaltuoju metų laikotarpiu dujų suvartojama daugiau nei šiltuoju, tad numatyta dujų balansavimo galimybė, t. y. vasarą tiekiamas perteklinės dujos būtų kaupiamos ir tiekiamos žiemą, kad būtų kompensuotas trūkumas. Tad galima teigti, jog saugumas bus užtikrinamas pakankamai.
Kalbant apie konkurencingumą, verta pažymėti, jog yra atlikta terminalo kaštų-naudos analizė 2013–2023 m. perspektyvai. Analizės išvados rodo, jog, terminalą statant prie Kiaulės nugaros salos, pesimistiniu scenarijumi naudos ir kaštų santykis būtų 1,59, nuosaikiuoju scenarijumi – 3,87, optimistiniu – 6,51. Taip pat SGD terminalas sudarys prielaidas susiformuoti dujų rinkai. Visų pirma, aiškiai užtikrinama konkurencija Rusijos dujų monopolininkui „Gazprom“, tad nėra abejonių, kad dujų kaina turės būti sumažinta, nes per terminalą importuotos dujos būtų iki 30 proc. pigesnės.
Kitas įdomus aspektas - dujų tiekėjo licencijas turinčios šalies bendrovės bus įpareigotos ne mažiau kaip 25 proc. viso per metus šalyje suvartojamo dujų kiekio importuoti per SGD terminalą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai gali neatitikti laisvos konkurencijos principo, tačiau, kaip teigia Vyriausybė, „ši nuostata yra būtina siekiant pradėti kurti realią dujų rinką – kad į dabartinę visiškai monopolizuotą dujų rinką galėtų ateiti naujas žaidėjas“. Priešingu atveju, SGD terminalas bus nepelningas ir neužtikrins investicijų, išleistų nuomai, grąžos, jeigu, pavyzdžiui, „Gazprom“ sumažintų dujų kainą iki rinkos kainos ar net mažesnio lygio. Taigi, Vyriausybės priimtas sprendimas yra pagrįstas, tačiau tokia nuostata galėtų būti taikoma ne ilgiau nei 10 metų, t. y. plaukiojančios SGD saugyklos su išdujinimo įrenginiu veiklos nuomos laikotarpis.
Ar dalyvauti regioninio SGD terminalo projekto įgyvendinime?
Būtent čia ir kyla bene svarbiausias klausimas, ar Lietuva turi dalyvauti regioninio SGD terminalo projekto įgyvendinime. Ekonominiu požiūriu – taip, nes, kaip minėta, šis projektas iš dalies bus finansuojamas Europos Sąjungos finansine parama. Tačiau energetinio saugumo požiūriu Lietuva ir Estija turėtų statytis savo terminalus, nes tai sumažintų politinę riziką, kad regioninis terminalas gali būti perimtas, pavyzdžiui, kada „Gazprom“ pažadėtų mažesnes dujų kainas mainais įsigyjant didžiąją dalį regioninio SGD terminalo operatoriaus. Toks scenarijus vėl atvertų galimybę nustatinėti ekonomiškai nepagrįstas dujų kainas.
Kita vertus, jei Lietuva ir Estija nusprendžia nedalyvauti regioninio SGD terminalo projekto įgyvendinime, moraliniu požiūriu Latvija būtų lyg ir pastatyta ant kortos Baltijos valstybių kontekste, nes šalyje nebūtų įgyvendintas nei vienas strateginis energetikos projektas nei dujų, nei elektros sektoriuose (kaip žinome, elektros jungtis „NordBalt“ iš Švedijos bus tiesiama į Lietuvą, ne į Latviją, „EstLink 2“ – iš Suomijos Estiją).
Todėl geriausias variantas užtikrinti energetinį saugumą visoms trims Baltijos valstybėms yra tas, jog Lietuva ir Estija galėtų šiek tiek investuoti į regioninio terminalo projekto įgyvendinimą, tuo pačiu statytis savus SGD terminalus. Tačiau tai daryti reikėtų, jei, kaip minėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Europos Komisija pateiks rekomendacijas, kad toks terminalas (red. – regioninis) yra ekonomiškai naudingas Baltijos valstybėms. Taip pat, anot prezidentės, Lietuva, pasistačiusi terminalą, dar daugiau naudosis Inčukalnio suskystintųjų dujų saugykla. Toje pačioje saugykloje saugomomis suskystintomis gamtinėmis dujomis galės naudotis ir Latvija, ir Estija. Tad atsakant į Latvijos ekonomikos ministro D. Pavliuto nuogąstavimus, kad Lietuvos SGD terminalas neturi potencialo tapti regioniniu: taip, tačiau labai nedidele dalimi prisidės prie regioninių energetinio saugumo ir konkurencingumo problemų sprendimo.
Tebevykstantys darbai – dujų rinkos liberalizavimas
Greta to, siekiant sukurti konkurencingą dujų rinką, Lietuva pasiryžusi įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą. Pagal jį bus atskirti dujų tiekimo, pardavimo ir skirstymo tinklai. Magistraliniai dujotiekiai atiteks valstybei. Tai būtina tinkamam SGD terminalo veikimui, nes, priešingu atveju, dujotiekių konkurencija nesuinteresuotam operatoriui užsukus sklendę, būtų lengvai užkirstas kelias importuotų dujų tiekimui.
Apibendrinant galima teigti, kad SGD terminalas užtikrins Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo importuojamų gamtinių dujų iš vienintelio tiekėjo, visišką tiekimo kontrolę ir konkurenciją, nes sudaromos galimybės pirkti dujas renkantis iš kelių tiekėjų žemiausia kaina. Be to, konkurencingumą padidins ir įgyvendinama ES energetikos direktyva (trečiasis energetikos paketas), planuojamas dujotiekis į Lenkiją bei galimas regioninis SGD terminalas Latvijoje. Tai pat tai sudarys galimybes Europos dujų rinkos formavimuisi. Šis projektas užtikrina energetinio saugumo ir konkurencingumo pusiausvyrą.
Autorius yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto magistrantas.