Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi. Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras.
Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?“ (Mt 16, 24–26)
„Išsižadėti savęs” tai nereiškia imtis veiksmo, priartinančio kančią ar mirtį, tačiau žengti į gyvenimą, grožį ir džiaugsmą.
Šv. Grigalius Didysis († 604) paaiškina:
„Nepakaktų vien būti neprisirišus prie daiktų, jei neišsižadėtume savęs pačių. Tačiau, kur eiti išsižadėjus savęs? Kas yra tasai, kuris išsižada savęs, jei pats palieka save?
Žinokite, kad vienokie esame puolę dėl nuodėmės, o kitokius mus sukūrė Dievas. Jo duotoji mums prigimtis taip skiriasi nuo tos, kurią dėl savo paklydimo turime.
Reikia išsižadėti to, kuo tapome dėl savo nuodėmių, ir būkime tokie ištikimi, kokie Dievo malone buvome sukurti.
Taigi ir išpuikėlis jau yra išsižadėjęs savęs, jei atsivertęs į Kristų tapo nuolankus; jei koks gašlūnas pradeda gyventi skaičiai, vadinasi, jis taip pat išsižadėjo savęs tokio, koks buvo anksčiau; jei šykštuolis paliauja geisti turtų ir dosniai dalija tai, kas jam priklauso, užuot užvaldęs kito turtą, jis tikrai yra išsižadėjęs savęs.“
Parengė br. Ramūnas Mizgiris OFM