R.Vilpišauskas. Energetikos ministerijos patikėjimas LLRA - už ir prieš

Lietuvos socialdemokratų partijai per pora dienų pakeitus poziciją dėl Darbo partijos sąrašo atrodė, jog arba besiformuojančio koalicijos lyderiai blaškosi, arba nori pasiųsti žinią Daukanto aikštei net ir savo partijos reputacijos sąskaita. Tačiau po žinių apie derybas su Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) kyla naujų minčių apie besiformuojančios koalicijos ambicijas ir jos ryškėjančius gebėjimus manevruoti bendraujant su LR Prezidente.

Kol kas galutinai nepatvirtinta žinia apie Energetikos ministro posto suteikimą LLRA įdomi keliais atžvilgiais. Pirma, šios ministerijos patikėjimas LLRA ir jos vadovavimas galėtų būti matomas ne tik kaip papildomas saugiklis tam, jog toliau bus tęsiamas elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektas (prisiminkime dabartinio „LitPol Link“ valdybos pirmininko J. Neverovičiaus karjerą ir sėkmingai įsibėgėjusį jo vadovavimą šiam projektui, nors ir pasiekusį proveržį darbą baigiančios Vyriausybės vadovavimo metu).

Ramūnas Vilpišauskas

Lenkų dalyvavimas koalicijoje ir vadovavimas Energetikos ministerijai galėtų išjudinti ir kitus bendrus su Lenkija projektus, pavyzdžiui, gamtinių dujų jungties reikalus. Tai būtų naudinga ir koalicijai, ir visai šaliai. Žinoma, tai būtų įmanoma tik su sąlyga, jog LLRA nežvilgčiotų į Rusijos įmonių interesus, kurie susiję su konkurencijos ir tiekimo alternatyvų ribojimu.

Jų dalyvavimas koalicijoje ir vadovavimas Energetikos ministerijai galėtų išjudinti ir kitus bendrus su Lenkija projektus, pavyzdžiui, gamtinių dujų jungties reikalus. Tai būtų naudinga ir koalicijai, ir visai šaliai. Žinoma, tai būtų įmanoma tik su sąlyga, jog LLRA nežvilgčiotų į Rusijos įmonių interesus, kurie susiję su konkurencijos ir tiekimo alternatyvų ribojimu. Be to, neaišku, ar tai padėtų Lenkijai sugrįžti į Visagino atominės elektrinės projektą, nes kol kas apskritai neaišku, ar jis bus tęsiamas ir kokia besiformuojančios koalicijos pozicija šiuo klausimu. Kaip teigia humoro laidų personažai, tai priklauso nuo paros meto, o kalbant rimtai, tai veikiausiai priklausys nuo interesų grupių spaudimo.

Su tuo susijęs ir antras šio pasirinkimo ypatumas. Jei kiltų sunkumų įgyvendinant energetikos projektus, LSDP ar Darbo partija visada turėtų į ką rodyti pirštais ir suversti kaltę. Pavyzdžiui, jei iškiltų neaiškumų dėl gamtinių dujų pertvarkos, šildymo kainų ar atominės energetikos reikalų, visada būtų galima rodyti į LLRA ir prašyti jų pasiaiškinimo. Žinant tendenciją stiprėti atskirų ministerijų autonomijai paskutinėse keliose Lietuvoje veikusiose koalicinėse vyriausybėse, nebūtų nuostabu, jei į koaliciją pakvietę LLRA, jos partneriai nevengtų progų ją pakritikuoti už energetikos politikos trūkumus bei nesugebėjimą įgyvendinti tų projektų, kuriuos žadėjo koalicijos partneriai rinkimų metu ar apie kuriuos diskutuos ekspertai bei Europos Sąjungos institucijos. 

Dar vienas įdomus tokios sprendimo aspektas atsiskleidžia vertinant besiformuojančios daugumos santykius su prezidente. Nors viešai dažniausiai kalbama apie tai, jog naujos koalicijos ašis LSDP ketina derinti su prezidente Finansų ir Užsienio reikalų ministrų kandidatūras – o tai reiškia, jog veikiausiai jos bus nepartinės, tačiau retai užsimenama apie Energetikos ministeriją. Vis dėlto žinant, jog prezidentei energetikos projektai yra tarp prioritetinių (priminkime su kokiais prioritetais ir pavedimais Andriaus Kubiliaus Vyriausybei ji pradėjo savo darbą prezidentės poste), tikėtina, jog ji sieks, kad ir Energetikos ministras būtų technokratas ar bent įsipareigojęs tęsti pradėtus projektus. 

Jei šiai ministerijai vadovautų Darbo partijos, kaip pastaruoju metu skelbiama, arba LSDP ministras ar ministrė, jiems nebūtų lengva sutarti su prezidente, ypač jei pasitvirtintų kai kurios spėlionės dėl jų nuostatų, susijusių su Rusijos įmonių interesais. Rizika reputacijai didelė, o nauda nėra užtikrinta. Tad galbūt nėra taip blogai perleisti šią poziciją LLRA mainais už signalą apie 3/5 daugumą Seime. O žinant prezidentės dėmesį šiai sričiai, jos perleidimas LLRA įgauna naują prasmę – jei ką, tegu jie ir aiškinasi su prezidente. Tokiu atveju tai tampa jau nebe Darbo partijos ar LSDP reikalas, ir apskritai dėmesys nukrypsta nuo Darbo partijos link LLRA ir jos santykių su prezidente.

Žinoma, dar galima būtų pasvarstyti ir apie prezidentės bendravimą su Lenkijos vadovais – ar LLRA dalyvavimas koalicijoje nesukurtų netiesioginio spaudimo prezidentei aktyviau bendrauti su Lenkijos vadovais arba perleisti iniciatyvą Lietuvos santykiuose su Lenkija Vyriausybei. Bet kokiu atveju, minėti Energetikos ministerijos patikėjimo LLRA aspektai sukuria gana įdomų foną interpretacijoms apie tai, koks gali nusistovėti besiformuojančios koalicijos bendravimas su šalies prezidente. Žinoma, jei ši koalicija galiausiai susiformuos. Ir net jei Energetikos ministerijai nevadovaus LLRA deleguotas ministras, tokie vieši svarstymai rodo, jog prezidentei sugyventi su šia koalicija nebus lengva.