Patarėjas atrado skirtumų tarp Finansų ministerijos valdomo Statistikos departamento ir Žemės ūkio ministerijos valdomo Kaimo verslo informacijos centro skelbiamų kainų ir padarė išvadą, „kad statistika manipuliuojama“. Galės pirmadienį ultimatyviai pareikalauti Sauliaus Skvernelio vyti lauk tų įstaigų vadovus: „Arba aš, arba jie“. Pamenate, kartą pavyko, tai galima pakartoti.
O aš vis tiek nesuprantu, koks viso to šūdeliavimo tikslas. Dėl šito žodžio labai įsižeisti nereikėtų, nes juo vadinamas arklio ar kito gyvulio pievoje paliktų organinių trąšų rinkimas į kibirą gėlėms ar daržovėms tręšti. Arklys dažniausiai būna kaimyno, tai trąšos jų rinkėjui nieko nekainuoja. Ar bent jau kainuoja pigiau, negu „Agrokoncerno“ atvežtos iš Rotenbergų fabriko. Šūdeliautojo viltis ir prakeiksmas yra tai, kad jam atrodo, jog jo laikas ir darbas nieko nekainuoja.
Šūdeliautojais tampame kiekvieną kartą, kai laiką, per kurį galėtumėm kažką sukurti ir užsidirbti, skiriame keliais centais mažesnės kainos ieškojimui. Norim būti žemiausių kainų ir mažiausių atlyginimų šalimi Europos Sąjungoje, ar pasiekti bent jau vidurkį? Tada nustokim dairytis į skirtumus kainose ir susitelkime į gerai apmokamų darbo vietų kūrimą.
Mažiausios kainos ir nuolaidų akcijų rinkodara, prasidėjusi dar per krizę, užsitęsė per ilgai. Joje visada laimi didžiausi prekybos tinklai ir šlamštmaisčio gamintojai, o išskirtinių savo kokybe produktų kūrimui ir netgi importui nelieka vietos. Maža prekės kaina reiškia, kad pardavėjai, tiekėjai ir gamintojai mokėjo savo darbuotojams minimalias arba joms artimas algas. Visi skursta, bet džiaugiasi, kaip pigu.
Krizė baigėsi, o mes užstrigome svajonėse pusvelčiui prisikrauti pilną lėkštę ketvirtos rūšies dešrelių iš vištos atliekų, sojos izolianto, skonio ir kvapo stipriklių. O paskui klausytis, kaip žarnyne susikaupusios puvimo dujos išeidamos antrina televizoriuje pamokslaujantiems sveikos gyvensenos pranašams. Pajusti kaltę ir ją slopinti nunešus drimbantį kūną prie sausakimšo šaldytuvo.
Todėl taip sunkiai šitoje šalyje skinasi kelią tikri mažųjų gamintojų sūriai, vyno ir alaus kultūra išvis marginalizuota, mėsos ragavimo malonumas sugadintas vegetarizmo fanatikų kliedesių. Užuot ugdę išrankų, gyvenimu besidžiaugiantį vartotoją, virstam nuobodžių niurzgalių, taupančių centus pagrabui, tauta.
Nuoseklus šalies gerovės auginimas, skatinant investicijas į gerai apmokamų darbo vietų kūrimą, turi vieną didelį trūkumą. Pirmiausia tam reikia sutelktų visų institucijų pastangų, nesibaigiančių sulig nauja Seimo kadencija ir nauja vyriausybe. Nuveiktų darbų rezultatų gali nesimatyti taip greitai, kaip ateina nauji rinkimai, prieš kuriuos politikams verkiant reikia pasigirti nuveiktais darbais.
Kita bėda – sukurtas darbo vietas užima aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie ir taip neblogai uždirba. Dėl jų varžosi vietos ir užsienio darbdaviai, o naujam darbo rinkos žaidėjui tenka siūlyti dar daugiau. Vos tik tie jiems išmokėti papildomi pinigai padidins kitų paslaugų ir prekių paklausą, ims didėti kainos. Bet kituose sektoriuose, ypač provincijoje, triūsiantys žmonės vis dar uždirba tiek pat, tai jų gyvenimo kokybė kuriam laikui netgi pablogėja. Reikia sulaukti, kol tas augimas, tarsi vandens ratilai ežere, nusiris per visą šalį, padidins valstybės biudžeto pajamas, biudžetininkų algas, o per padidintas pensijas ir išmokas pasieks senolius ir paramos gavėjų šeimas.
Bet žmonės mato didėjančias kainas, piktinasi, ir būtinai atsiras politikų, kurie ant to pasipiktinimo tikisi išjoti į valdžią. O ją gavę turi kažkaip pateisinti lūkesčius ar bent apsimesti, kad tai daro. Nes pasakyti rinkėjams į akis, kad neturi magiškų galių juos visus vienu mostu padaryti vienodai turtingus ir laimingus, galbūt galėtų buvusi krizinės vyriausybės finansų ministrė. Gal dar koks buvęs ekonomistas. Bet tik ne „apačių kandidatu“ tebesvajojantis tapti premjeras.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad svarbiausios S. Skvernelio kainų mažinimo plano dalies – maisto kuponų – rezultatai bus tokie: 1. Produktų kaina pakils; 2. Nupirktas produktų kiekis iš smukliųjų verslininkų nepadidės; 3. Bus iššvaistyta dešimtys milijonų eurų sistemos administravimui ir nuolaidų dalinimui. Nubraižė ir paviešino feisbuke grafiką, kurį net aš supratau.
Kainų mažinimo politikos beviltiškumą akivaizdžiai pamatysime jau po rinkimų, o 2019 metų pradžioje dar bus šiek tiek džiaugsmo bent jau tiems, kieno alga, po mokesčių pertvarkos, padidės keliolika eurų. Nepravalgykite iš karto, nes mėnesio gale pamatysite, kad sąskaitos už pabrangusią elektrą ir dujas padidėjo daugmaž tiek pat.