Dažniausiai šiuo terminu švaistosi iš pirmo žvilgsnio lengvai trenkti Donaldo Trumpo šalininkai Amerikoje. Tokie, kaip ponas su kailine kepure ir ragais, šią savaitę išgarsėjęs per įsiveržimą į Kapitolijų, pasivadinęs Q Šamanu – Jakeas Angeli. Judėjimas „Q Anon“ giluminę valstybę vaizduoja ne tik kaip per rinkimus nesikeičiančių Vašingtono valdininkų pelkę, bet ir kaip tarptautinį pedofilų tinklą – labas rytas, teta Neringa.
Atrodė, kad gyvename kitoje Atlanto pusėje, kur per tris laisvos Lietuvos dešimtmečius kiekviena rinkimus laimėjusi politinė partija į svarbius valstybės postus skuba susodinti savus žmones. Kol į pagalbą mums neatėjo Estijos partijos EKRE lyderiai – partijos pirmininkas finansų ministras Martinas Helme ir jo tėvas, buvęs vidaus reikalų ministras Martas Helme.
Estai visada buvo už mus truputį gudresni – 1988 m. pirmieji įkūrė „Liaudies frontą“, anksčiau įsivedė eurą, turi internetinius rinkimus, o dabar dar ir dešiniuosius populistus valdžioje. Iš Talino geriau matosi, kas vyksta Lietuvoje, todėl abu Helmės, dalyvaudami „Tre Raadio“ laidoje, pakalbėjo apie tariamą rinkimų manipuliavimą Lietuvoje ir Rumunijoje: rinkimais manipuliavo giluminė valstybė.
Kai jau baigėme piktintis ir reikalauti atsiprašymo, pats metas pažvelgti į save ir gerai pagalvoti – ar tikrai estai visai į lankas nusišnekėjo? Ir iš kur tokį, tegul ir galimai klaidingą įspūdį jie galėjo susidaryti?
2016 m. rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderiai per visą kadenciją sekė rinkėjams pasakas apie jų nekenčiantį ir reformoms besipriešinantį Vilniaus elitą. O prieš 2020 m. Seimo rinkimus apie tai net išleido laikraštį „Neliečiamieji“.
Giluminės valstybės teorija tapo LVŽS ideologijos pagrindu, kai iš jos pasitraukė dauguma liberalių pažiūrų politikų, pradedant Seimo nare Dovile Šakaliene ir baigiant anuometiniu Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Ramūno Karbauskio teiginiai, esą su konservatoriais ir liberalais susijusi giluminė valstybė nuo pirmosios kadencijos dienos puolė „valstiečius“ ne už klaidingus sprendimus, o už tai, kad „ne tuos išrinko“, ypatingai sustiprėjo į valdančiąją koaliciją priėmus Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą. Kai ministras Jarekas asfaltavo premjero keliuką, gintis beliko pirštais badant į įsivaizduojamą žiniasklaidos ir konservatorių susimokymą juodu sukompromituoti. Galiausiai, kai 2020 m. Seimo rinkimus laimėjo „tie“, dvaro politologai, sisteminės žiniasklaidos apžvalgininkai ir aš pats neslėpėme džiaugsmo.
Tai gal Lietuvoje iš tikrųjų veikia giluminė valstybė, o estus užsipuolėme tik todėl, kad jie atskleidė mūsų elito paslaptį? Ir taip, ir ne. Per 4 buvimo valdžioje metus, kontroliuodami visas specialiąsias tarnybas, „valstiečiai“ tikrai galėjo užčiuopti sąmokslo gijas, jei tik tokios būtų pasitaikę. Vytauto Bako vadovaujama specialioji komisija juk taip stengėsi iš „MG Baltic“ bylos medžiagos suregzti istoriją apie kažkokį visą šalį apraizgiusį politinės korupcijos tinklą, bet ne kažin kas pavyko.
Tačiau Lietuvoje visada buvo valstybininkų gerąja to žodžio prasme. Nepaisant politinių partijų kaitos, valstybės tarnyboje daugėjo atsakingų, Lietuvai savo gyvenimą pašventusių, išsilavinusių ir pasaulio spėjusių pamatyti žmonių, kurie kūrė valstybę net tada, kai politinius postus užimdavo neišmanėliai bei demagogai. Panašiai, kaip JAV valstybės aparatas sugebėjo 4 metus amortizuoti Donaldo Trumpo ekscentriškus nusišnekėjimus ir įtikinti sąjungininkus, kad įsipareigojimai NATO nesikeičia, Lietuvos diplomatai, kariškiai aplinkosaugininkai ir ugniagesiai dirbo Lietuvai sukandę dantis ir nekreipdami dėmesio į politikų rietenas. O ką jau kalbėti apie kultūros kūrėjus, nė nebandžiusius slėpti požiūrio į buvusį Seimo Kultūros komiteto pirmininką.
Jeigu tai yra estų paminėta giluminė valstybė, tai, Dieve, sergėk tokią giluminę valstybę, nes tik dėl jos auga ir gražėja Lietuva.
Ar valstybininkai gali būti labiau palankūs vienai arba kelioms politinėms partijoms? Be jokios abejonės, Lietuvos valstybę griaunančios arba akivaizdžiai iš išorės ne mūsų draugų įtakojamos politinės jėgos nekelia jiems susižavėjimo. Bet rinkimų rezultatus jie gali paveikti tik taip, kaip ir mudu, mielas skaitytojau – balsuodami už partijas, kuriomis simpatizuoja.