Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Ar į Jurbarką nuskubėjęs Puteikis nusipelnė būti vadinamas reitingų šūdmuse?

Po Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų jau galvojote, kad Naglio Puteikio laukia politinė mirtis? Apsirikote. Jam tik nepasisekė rinkimų kampanijos metu rasti pakankamai skandalingą istoriją, kurią pasibalnojęs būtų galėjęs išjoti bent jau į EP.

Dabar yra Jurbarko tragedija, nukentėjusi nepilnametė, sukrėsti artimieji, pasibaisėjusi visa Lietuva, todėl ponas Naglis būtinai turėjo ten nuvažiuoti.

Ikiteisminio tyrimo duomenų slaptumas, nepilnamečių duomenų apsauga – kam tai rūpi. Lietuva nori greito ir griežto teisingumo, o jo iliuziją jums gali duoti ne policija, prokuratūra ir teismai, bet tik ryžtingai atrodantys politikai, užgrūdinti Garliavos patvorio revoliucijos ir Kauno vaiko teisių tarnybos statymo ant ausų.

„Privalėjome nedelsdami šiandien pat važiuoti į Jurbarką. Nes kitaip įtariamasis ir toliau būtų likęs laisvėje ir toliau būtų galimai jis pats, ar su juo susiję asmenys gąsdinę auką, jos tėvą ir liudininkus“, – penktadienį, Tarptautinės vaikų gynimo dienos išvakarėse, feisbuke rašė N. Puteikis.

Jei jis tik giriasi, tai būtų pusė bėdos, bet jei iš tikrųjų sugebėjo paveikti ikiteisminį tyrimą, tai apsaugok, Viešpatie, mūsų jauną teisinę valstybę.

Čia turbūt reikėtų paminėti, kad žiniasklaidos pranešimai apie savaitgalio įvykius Tauragės rajono Keterių kaime esančioje sodyboje mane sujaudino ne ką mažiau, negu tuos geruosius žmones, kurie naujienų portaluose dalijosi svajonėmis, ką padarytų paaugliui iš Jurbarko, kuris įtariamas žiauriai sumušęs ir kėsinęsis išžaginti nepilnametę.

Manau, kad visiškai adekvačiai šioje situacijoje elgėsi piliečiai, kurie skubiai surengė rinkliavą ir aukojo pinigus nukentėjusios merginos tėčiui.

Tačiau nei Seimo nariai N. Puteikis ir Robertas Šarknickas, nei atleista iš paskutinės ją globojusios televizijos skandalingų laidų vedėja, nekart pripažinta pažeidusi žurnalistinę etiką, nei pasipiktinusi minia negali vykdyti teisingumo.

Jeigu manote, kad gali, tada uždarome šitą valstybę velniop, kiekvienas nusiperkame po didesnį už kaimyno šaunamąjį ginklą ir žaidžiam Laukinius Vakarus. Tik bijau, kad silpnieji ir neturtingieji tame visų kare prieš visus taps dar labiau pažeidžiami, o galingieji, surinkę savo privačias armijas, įgaus dar daugiau galios, ir jokie XXI a. svieto lygintojai nuo jų neapgins.

Jeigu jau susitarėme pasilikti valstybę, tai teks gyventi pagal tas taisykles, kurių patys susitariame laikytis: nusikaltimus tiria policijos tyrėjai, kaltina prokurorai, kaltu žmogų paskelbia teismas, o Seimo nariai tik leidžia įstatymus. Ir jokių išimčių ponui Nagliui su ponia Rūta.

„Dviračio žinių“ scenaristas ir prodiuseris Haroldas Mackevičius apie politikų išvyką į Jurbarką parašė prasmingiau, negu aš galėčiau sugalvoti: „Sterviatnikas Puteikis jau Jurbarke. Nors ne, labiau jis panašus į šūdmusę, kuri nutūpdama niekada neklysta. Tokia reitingų šūdmusė, mintanti žmonių nelaimėmis“.

Absurdiškiausia šioje istorijoje yra tai, kad politikų kišimąsi kritikuojantys asmenys daugeliui atrodo kaip smurtautojo gynėjai. Patikėkit, sprogstantys nuo testosterono provincijos „kovų meistrai“, globojami įtakingų tėvelių, nei man, nei H. Mackevičiui, jokių simpatijų nekelia.

Tačiau tie, kurie šiandien nukentėjusiųjų artimiesiems gali atrodyti kaip Aukščiausiojo atsiųsti jų gelbėti angelai, savo įsikišimu kaip tik gali suteikti galimybę įtariamiesiems išvengti atsakomybės.

Nes bet kuris sumanesnis advokatas panaudos politinio spaudimo ikiteisminiam tyrimui faktą savo ginamojo naudai, o gal net padės prisiteisti jam Europos Žmogaus Teisių teisme įspūdingo dydžio kompensaciją.