aA
Ar Prancūzijos parlamentinio komiteto siūlymas uždrausti burkų dėvėjimą viešumoje siunčia žinią Europos musulmonams? O gal, artėjant rinkimams, tiesiog stengiamasi nukreipti dėmesį nuo augančio nedarbo?
R.Naujokaitytė. Už šydo – krizės akys
© Corbis

2004 m. Prancūzija uždraudė nešioti musulmoniškas skareles mokyklose. Šiemet jau užsimota uždrausti dėvėti burką ar nikabą visose viešose vietose – ligoninėse, mokyklose, biuruose ir viešajame transporte. Pasak parlamentinio komiteto, veido šydas prieštarauja pamatinėms Respublikos vertybėms.

Šioms išvadoms pritarė 57 proc. apklaustų prancūzų, kuriems tokie musulmonių apdarai asocijuojasi su ekstremizmu, lyčių nelygybe ir antisekuliarizmu.

Burkas Europoje nešioja nedaug moterų

Prancūzų dienraštis „Figaro” rašo, kad Prancūzijoje gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė (5–6 mln.) Europoje, tačiau burkas ar nikabus esą nešioja ne daugiau kaip 2000 moterų. Todėl šio draudimo kritikai kelia klausimą, kam vis dėlto užkliuvo šios kelios moterys ir ar burkų draudimas dar labiau neatskirs musulmonų. Ar tai nėra kylanti islamofobijos banga Europoje, prasidėjusi 2009-ųjų gruodį Šveicarijos referendumu, draudžiančiu minaretus?

Vokiečių dienraštis “Spiegel” rašo, kad ir kitose valstybėse musulmonų bendruomenės yra gausios. Tokios kaip Olandija, Danija ir Belgija svarsto panašius draudimus. Italijoje bei Vokietijoje taip pat nuskambėjo pritarimas Nikola Sarkozy kvietimui išguiti islamiško fundamentalizmo simbolius iš šių modernių Vakarų valstybių. Italijos lygių galimybių ministrė Mara Carfagna (Mara Carfagna) pareiškė: „Prancūzų iniciatyva padrąsins ir kitas Europos valstybes imtis priemonių musulmonių priespaudai mažinti.“

Danijos premjeras sveikino prancūzus

Skandalingasis danų dienraštis “Jyllands-Posten” cituoja Danijos ministrą pirmininką Larsą Lokke Rasmusseną, kuris pasveikino prancūzų sprendimą teigdamas: „Musulmonėms turi būti draudžiama dėvėti burką ar nikabą, jei jos nori dirbti valstybės tarnautojomis, tačiau draudimo dėvėti šiuos drabužius nebus.“

Nors danų vyriausybė griežtai kalba apie burkų draudimą viešojoje erdvėje, tačiau yra siunčiama žinia, kad didelio triukšmo viešumoje nenorima. Kaip teigia “Jyllands-Posten”, burkų draudimas bus perkeltas į institucijų ir darboviečių lygmenį. Vienintelė vieta, kurioje Danijos vyriausybė draudžia veido šydą, yra teismas.

Švedijos feministė: be burkų moterys neišeis iš namų

Švedų dienraštis “Svenska dagbladet” teigia, kad Švedijos vyriausybė nėra taip karingai nusiteikusi prieš burkas ir nikabus kaip prancūzų ar danų. Dauguma parlamentinių partijų laikosi pozicijos „islamui taip, tačiau radikaliajam islamui - ne“. Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas kalbėjo, kad jis simpatizuoja tiems, kurie nori uždrausti burkas ir nikabus, nes švedai nemėgsta dengti savo veido ir nemėgsta, kai jį dengia kiti.

Švedijos feminisčių partijos lyderės Monos Salin manymu, „toks draudimas, koks šiuo metu yra bandomas įteisinti Prancūzijoje, tik pasmerks gėdai ir atskirčiai moteris, išpažįstančias islamą, o ne jas išlaisvins. Užuot nusiėmusios burkas, šios moterys nebeišeis iš namų visiškai“.

Dauguma Skandinavijos valstybių dienraščių, apžvelgdami burkų draudimą Prancūzijoje ir savo šalyse, sutaria, kad burkas nešioja labai nedaug moterų ir tai nekelia grėsmės jų visuomenei bei demokratinėms vertybėms. Pritariama, kad yra kur kas svarbesnių bėdų. Joms reikia skirti daugiau dėmesio nei keliems šimtams (Danijos ir Švedijos) ar porai tūkstančių (Prancūzijos) „burkų“.

Kairieji dėl burkų draudimo susiskaldę

Ispanų dienraščio „Periodico” pagrindiniame straipsnyje „Burkos ir Respublika“ išreiškiamas susirūpinimas, kad prancūzai turėtų kreipti daugiau dėmesio ne į burkų draudimą, bet į islamo inkorporavimą į Respubliką ir į tokį fenomeną kaip prancūziškojo islamo atsiradimą, nuo kurio jau niekur nebepabėgsi.

Dienraštis taip pat atkreipia dėmesį, kad, nors parlamentinis komitetas pataria drausti burkas ir nikabus viešumoje, tačiau parlamentas šiuo klausimu yra pasidalijęs į kelias nuomonių stovyklas. Dešinieji yra linkę musulmoniškas skraistes drausti, o socialistai ir kitos partijos yra susiskaldę.

Tai atskleidžia, kad viena yra daugumos nepritarimas veido dangstymui, o visai kas kita yra tiesioginis draudimas, kuris yra nepriimtinas daugumai liberalių prancūzų. Bijoma, kad, visiškai uždraudus burkas, musulmonai gali pradėti protestuoti ir elgtis radikaliai. Kitaip sakant, nedidelė problema gali virsti didele.

Kairuoliškas vokiečių laikraštis „Tageszeitung“ rašo, kad, sparčiai augant nedarbui Prancūzijoje, ataka prieš burkas yra „dirbtina“ ir sukurta, kad atitrauktų dėmesį nuo didėjančios kapitalistinės sistemos krizės. Tai nėra atsitiktinumas, kad tiek daug energijos išliejama diskusijai prieš naująjį ideologinį priešą – islamą.

Dienraštis kaltina N. Sarkozy ir jo valdomą Tautinio judėjimo sąjungą (UMP), kad jie vartodami nacionalistinę retoriką stengiasi užkirsti kelią rinkėjų nusivylimui ir kreipia visuomenę į radikaliąją dešinę. Debatai apie nacionalinį tapatumą yra ksenofobiški ir nukreipti prieš musulmonų bendruomenę.

„Talibanas paplotų“

„New York Times“ pagrindiniame straipsnyje „Talibanas paplotų“ taip pat smerkiamas Prancūzijos sprendimas uždrausti burkas viešose vietose. Pasak dienraščio, visas šis šurmulys yra sukeltas dėl artėjančių regioninių rinkimų kovo mėnesį.

Dėl šios priežasties N. Sarkozy ir jo kolegos siekia rasti būdų, kaip nukreipti visuomenės pyktį dėl kylančio nedarbo šalyje. Yra daug sunkiau sukurti naujas darbo vietas, negu užsipulti niekuo dėtus musulmonus.

Amerikiečių leidinys primena, kad musulmonų, kaip visų blogybių priežasties, įvardijimas visada atnešdavo papildomų balsų Prancūzijos radikaliosios dešinės politikams, o ypač Jeanui-Marie Le Penui. N.S arkozy rado būdą, kaip atimti balsų iš radikalų, ir kartu su savo vyriausybe praleido net kelis mėnesius skatindamas kartais kvailus, o kartais net grėsmingus „nacionalinius debatus“ dėl prancūziškojo tapatumo.

Dienraštis griežtai konstatuoja: „Joks politinės galios ir naudos siekimas negali būti pateisinamas neapykantos kurstymu.“

„Atgimime" taip pat skaitykite:

Teisėsaugininkai spardosi

Prokuratūros trintį su politikais ir protestuojančiais žmonėmis vainikavo prieš savaitę dėl “asmeninių priežasčių” atsistatydinusio generalinio prokuroro Algimanto Valantino pavaduotojo Gintaro Jasaičio kaltinimai, kad prokuratūra patiria konservatorių spaudimą. Ar viską pasakė G.Jasaitis ir kodėl būtent dabar? Džina Donauskaitė

Ukraina pasirinko: bus prezidentas - ugniagesys

Buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža esminių pokyčių valdant išrinktam naujajam šalies prezidentui nesitiki. Stanislovo Kairio pokalbis.

Nei posto, nei įtakos, nei pinigų

Buvusiam VSD vadovui Mečiui Laurinkui, kuris buvo pradėjęs ambasadoriaus karjerą, koją pakišo noras suderinti politikos apžvalgininko ir diplomato pareigas. Bet nepavyko. M.Laurinkų kalbino Indrė Makaraitytė.

Bestabdant interneto traukinį

Bandymas teistis su „Microsoft Windows” besidalijančiais tautiečiais bei dalytis padedančia įmone galbūt atplėš vieną vagoną, bet interneto sąstato nesustabdys.

Iššūkis pasauliui: Kinija užaugo ir turi ambicijų
Sėkmingas laviravimas audringoje ekonomikos recesijos jūroje suteikė Kinijai iki šiol neregėto pasitikėjimo savo jėgomis. Kinijos įtaka pasauliui neabejojama, tačiau klausimas, kokia kryptimi juda ši šalis, išlieka neatsakytas. Vytautė Šmaižytė

Egzorcistas Seime, arba Racionalumo iliuzija

Daugelis šiuolaikinių žmonių linkę suvokti velnią kaip blogio simbolį, tačiau Katalikų Bažnyčios mokymas teigia, kad šėtonas yra realus demonas, galintis apsėsti žmogų. Tad ar ištikti dvasinės krizės eisime pas kunigą ar pas psichologą? Rasa Navickaitė

„Atgimimas“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Čaplinskas: yra pagrindo manyti, kad omikron yra dar labiau užkrečiamas už deltą (2)

Naujoji koronaviruso omikron atmaina bent dėl kelių aspektų kelia susirūpinimą mokslininkams.

Koalicijos partneriai vieni apie kitus nebepatyli: tik noras pasirodyti ar rimti byrėjimo ženklai (122)

Įtampos valdančiosios koalicijos sudėtyje ir toliau nesibaigia. Šį kartą klausimų apie...

Pavojų dėl omikron atmainos paskelbusi gydytoja: pacientams pasireiškia neįprasti simptomai (52)

Su koronaviruso omikron atmaina siejami simptomai, kiek kol kas pavyko užfiksuoti, yra lengvi, teigia...

Tvari ir darni Lietuva. Verslams teks žaisti pagal naujas taisykles, proveržis – net juodais laikomuose sektoriuose miestų sąrašas (1)

Žurnalas „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atliko didelio masto unikalų tyrimą apie...

Lietuvoje – 584 nauji koronaviruso atvejai, mirė dar 23 žmonės papildyta

Praėjusią parą nustatyti 584 nauji COVID-19 atvejai, mirė 23 žmonės, rodo pirmadienį...

VSAT straigtasparnio nufilmuotoje medžiagoje – per sieną pereiti bandžiusi 13 migrantų grupė (1)

Valstybės sienos apsaugos tarnyb os ( VSAT ) straigtasparnio nufilmuotoje medžiagoje fiksuota, kaip...

Lenktynės su nauja koronaviruso atmaina įgyja pagreitį: uždaromos valstybių sienos, grįžta privalomos kaukės (35)

Lenktynės su omikron – nauja koronaviruso atmaina – įgyja pagreitį. Griežčiausiu keliu pasuko...

Kęstutis Girnius. Suverenumas ir solidarumas užsienio politikoje (3)

Kiekviena suvereni šalis turi teisę vykdyti savarankišką savo šalies interesus puoselėjančią...

Jonas Nainys prisipažino: viešbutis, kurį įsirenginėjo su žmona, jam nebepriklauso (19)

Ko gero nerastume žmogaus, nenorinčio praturtėti, o kur dar tai lydintis žinomumas, populiarumas,...

D+Justina Maciūnaitė

Ragina atsigręžti į atsigaunantį Lietuvos miestą: paskaičiavo, per kiek laiko čia atsiperka būstas nuomai ir kiek galima uždirbti (3)

Nors tėvai daugelį mūsų turbūt mokė neskaičiuoti svetimų pinigų, bet vis tik paskaičiuokime....